STRAIPSNIAI > VERTA ŽINOTI > Elektrėnų savivaldybės artojų varžybos – galimybė tobulėti ir bendrauti

Elektrėnų savivaldybės artojų varžybos – galimybė tobulėti ir bendrauti

Jolanta Dalia Abarienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos redaktorė






2017-09-15

 

Nors, kaip ir daugelio šalies rajonų, Elektrėnų savivaldybės ūkininkams orai neleido užbaigti pjūties ir sėjos darbų, artojų varžybos įvyko. Jas organizavo LŽŪKT Elektrėnų savivaldybės biuras ir savivaldybės Žemės ūkio skyrius. Varžytis atvyko 6 ūkininkai. LŽŪKT Elektrėnų savivaldybės biuro konsultantės džiaugėsi, kad jie visi – biuro klientai. Kol artojai stengėsi kuo taisyklingiau suarti dirvą, su ūkininkais, savivaldybės, seniūnijos atstovais kalbėjomės apie kasdienius darbus ir džiaugsmus.

Iš anksto planuojant šventę, tikėtasi, kad svarbiausi žemės ūkio darbai bus užbaigti. Deja, lietingi orai sutrukdė. Nežiūrinti į tai, šeši vyrai: Justinas Vėželis, Tomas Sinica, Raimundas Šimonis, Alfonsas Girdžiūna, Mantas Marcinkevičius ir Mindaugas Gumbis atvyko dalyvauti varžybose.

WEb-pav1Artojai, organizatoriai ir svečiai prieš varžybas

Jiems sėkmės, sveikatos linkėjo Elektrėnų savivaldybės mero pavaduotojas Alvydas Vyšniauskas, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Jonas Grybauskas. Artojus sveikinusi Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Paslaugų klientams padalinio regiono vadovė Žydrė Kažukalovienė dėkojo už dalyvavimą ir sakė, kad jie puikiu arimu daug prisideda prie mūsų krašto landšafto gražinimo, o Elektrėnų savivaldybės biuro vadovė Greta Sinkevičienė pasidžiaugė, kad visi renginyje dalyvaujantys artojai yra biuro klientai.

WEb-pav2Renginio dalyvius sveikina LŽŪKT Elektrėnų sav. biuro vadovė Greta Sinkevičienė (dešinėje)

Kiekvieną arimo elementą pagal varžybų taisykles vertino ilgametis LŽŪKT Elektrėnų savivaldybės biuro konsultantas, šiuo metu ūkininkaujantis Vytautas Cibulskas, šio biuro augalininkystės konsultantė Vesta Mugauskienė ir Kaišiadorių rajono biuro augalininkystės konsultantė Jolanta Armonavičienė. 

WEb-pav3Varžybų teisėjai iš kairės Jolanta Armonavičienė, Vesta Mugauskienė ir Vytautas Cibulskas

Jiems susumavus balus paaiškėjo, kad geriausiai arė Justinas Vėželis, antrasis buvo Tomas Sinica, trečiasis – Raimundas Šimonis. Jiems skirti LŽŪKT diplomai ir atminimo dovanos.

WEb-pav4Geriausiai aręs Justinas Vėželis nuoširdžiai džiaugėsi sėkme

WEb-pav5Su nugalėtojais

Bendraujant prisiminta tradicija artojų varžybas organizuoti drauge su gretimu Kaišiadorių rajonu. Pasak Elektrėnų savivaldybės mero pavaduotojo Alvydo Vyšniausko, kitais metais būtų šaunu vėl susiburti ir skirti renginį Lietuvos atkūrimo šimtmečiui. LŽŪKT konsultantės pritarė, kad verta apie tai pagalvoti. Su pasiūlymu sutiko drauge su biuro konsultantėmis artojų varžybų organizavimo ratą sukęs Žemės ūkio ir melioracijos skyriaus vedėjas Antanas Aleksiūnas.

WEb-pav6„Pasidalinus darbus, paprasčiau suorganizuoti gerą renginį. Mes su LŽŪKT Elektrėnų savivaldybės biuro konsultantėmis taip ir darome. Vieniems būtų sunkoka“, – sakė A. Aleksiūnas (dešinėje) su Elektrėnų sav. biuro vadove Greta Sinkevičiene ir Vytautu Cibulsku

Su seniūnu apie Gilučių seniūniją

Artojai varžėsi ūkininko J. Gudeliausko ūkio lauke, Gilučių seniūnijoje, visai šalia autostrados Vilnius– Kaunas. Į renginį atvykęs šios seniūnijos seniūnas Vytautas Baltulionis pasakojo, kas ji įkurta 2000 metais. Mažiausioje savivaldybės seniūnijoje gyvena per 500 gyventojų. Didžiausi yra Gilučių ir Gabriliavos kaimai.

Seniūnija garsėja darbščiais, žemę mylinčiais ūkininkais, tiesiausias vagas ariančiais artojais. Ūkininkauja apie 100 seniūnijos gyventojų. Vieni augina javus, kiti darbuojasi mišriuose ūkiuose. Pasak seniūno, šiuo metu ūkiai stambėja. Sunkiau yra neturintiems geros technikos svarbiausiems derliaus nuėmimo darbams atlikti. Stambūs ūkininkai kombaino neskolina, kol savų darbų neužbaigia. Žinoma, paskolinus rizikuojama, kad technika gali sugesti, taip pat ir veislės skirtingos – gali susimaišyti. Seniūnas geru žodžiu mini stambų seniūnijos ūkininką Saulių Stirną, kuris vieną iš keturių ūkio kombainų skiria kaimynams pagelbėti.

WEb-pav7Gilučių seniūnijos seniūnas Vytautas Baltulionis su LŽŪKT Elektrėnų savivaldybės biuro konsultante Sofija Levickiene

„Manau, kad reikia suprasti ir tuos žmones, kurie visą gyvenimą galvojo apie žemę, kaip atsiimti tuos kelis hektarus, dirbo tame smulkiame ūkelyje. Seni žmonės savaip prisirišę prie žemės ir jiems dabar sunku,“– smulkiuose ūkiuose ūkininkaujančius palaiko seniūnas.

Vytautas Baltulionis džiaugėsi, kad seniūnijos kaimai netuštėja. „Mūsų gera geografinė vieta. Čia magistralė, geležinkelis Kaunas–Vilnius. Susisiekimas geras. Iki Kauno 48 iki Vilniaus 50 kilometrų. Darbo vietų yra. Gyventojų nuo 2000 m., kai susikūrė seniūnija, nesumažėjo nei vienu. Veikia Elektrėnų pradinės mokyklos Gilučių skyrius. Joje mokosi per 30 vaikų. Kitur dešimtmetėse tiek nėra. Į mūsų mokyklą ne visi vaikai eina. Kitus tėvai veža į Elektrėnus, nes ten dirba. Juk iki jų nuo Gilučių tik 5 kilometrai, nuo Gabriliavos 3,5. Pas mus nėra darželio, tai tie, kurie ėjo į darželį Elektrėnuose, eina ten ir į mokyklą. Prieš naujus metus mes perkame dovanėles mažiukams. Ateina atsiimti per 70 vaikų. Kiti stebisi – iš kur, gal iš aplinkinių seniūnijų. O mes džiaugiamės – jie visi mūsiškiai. Anksčiau mokykla buvo atskirai, o dabar viename pastate su seniūnijos kontora, biblioteka. Pirmame aukšte šurmuliuoja vaikai, o antrame mes dirbame. Tarsi daugiafunkcinis centras. Visiems vietos užtenka. Racionaliau naudojamos kūrenimo išlaidos. Visą ūkinę dalį tvarko seniūnija“, – pasakojo seniūnas.

Apie ūkininkavimą su Lina Girdžiūniene

Pakalbinus arimą stebinčią moterį, paaiškėjo, kad ji Lina Girdžiūnienė, su vyru Alfonsu ir dukra Samanta ūkininkaujanti mišriame ūkyje. Moteris sakė, kad yra kuo pasidžiaugti. Iš mamos perimtą 12 ha ūkį pavyko išplėsti iki 200.  Jame laikomos 76 karvės, iš jų 40 melžiamų. Šiuo metu vyksta tvarto rekonstrukcija. Dalyvaudami ES ūkio modernizavimo programoje, ūkininkai planuoja įsigyti įrangos, kuri dar labiau sumažintų rankų darbą tvarte. Lina pamini, kad ne kartą naudosi parama. Visas paraiškas pildė LŽŪKT biuro konsultantės ir jos buvo patvirtintos. „Nuo ūkininkavimo pradžios naudojamės biuro konsultantų paslaugomis. Viską darome biure, neieškome naujų paslaugų teikėjų. Tenkina kokybė, visada gali paklausti. Čia tvarkoma mūsų ūkio buhalterinė apskaita, todėl konsultantės daugiau įsigilinę į situaciją nei pašalinis žmogus, kuris rašytų projektą“, – apie bendradarbiavimą kalbėjo Lina.

WEb-pav8Lina Girdžiūnienė su vyru Alfonsu planuoja plėsti pieno ūkį

Pašarus bandai ūkininkai ruošia ūkyje. Augina kviečius, kvietrugius, avižas. Anot Linos, gyvuliams labai tinka spelta. Visą vasarą karvės gauna miltų. Taip pat jos šeriamos traiškytais grūdais, duodama papildų. Tad gyvuliams visko užtenka. „Mes jau daugiau linkstame į gyvulininkystę, nes žemės nederlingos, nedėkingame kampelyje gyvename. Kol kas mūsų savivaldybė buvo priskirta prie mažiau palankių ūkininkauti, o pagal žadamą perskirstymą tarp tokių jau nepapulsime. O mūsų ūkio situacija tokia – ant kalno – molis, pakalnėje – durpės. Jei spėjai laiku suarti, tai skubėk sėti, nes „sueina“ į gabalus ir nieko nepadarysi. Šiemet patyrėme didelių nuostolių, todėl nusprendėme baigti kažkam į kišenes krauti. Žemės nederlingos. Berk trąšų kiek nori – rezultatų nėra. Firmų konsultantai atvažiavę moka labai gražiai pripasakoti. Nusprendžiau nieko nebepirkti. Kiek pinigų išleidome. Štai atsirado kažkokios labai geros trąšos pievoms. Komercinės firmos konsultantas žadėjo, kad net esant sausrai viskas bus labai gerai. Tų trąšų kaina buvo labai aukšta, o rezultato jokio“, – nusivylimo neslepia Lina.
Ūkininkė pasakojo, kad bandą atnaujina iš savo gyvulių. Bandė pirkti veršingas telyčias, nes karvės dažniausiai būna „sugadintos“.

WEb-pav9Alfonsas Girdžiūna rengiasi arti pirmąją vagą

Karvių sėklinimo problemą ūkininkai išsprendė bandoje laikydami bulių. „Turėjome 20 karvių, o reikėjo sėklinti po 6–7 kartus. Sėklintojai aiškino, kad yra kitų problemų. Veterinaras ir vitaminų vežė, vokiškus papildus pirkome. Kiek mes sudėjome pinigų, nesisėklina, nors verk. Veršį užsiauginome, paleidome į bandą, ir karvės po 11 mėnesių pradėjo veršiuotis. Bulius keičiame, kad nebūtų kraujomaišos arba perkame iš kitos bandos,“ – patirtimi dalinosi ūkininkė.

Pasak jos, planuose – bandą didinti iki 80 karvių. Žinoma, reikia ganyklų. Čia jau kita problema – šernai. Šalia komerciniai miškai.  Šernai labai sugadina pievas. Jas tenka atsėti, išlyginti. Kiek reikia pastangų, kad pieva vėl būtų gera. „Visur rašiau raštus, bet niekas nereagavo. Kiaulių maras, visi kalba, mums jau metus neleidžia jų auginti. Reikėjo 3 dienų paršelius užmušti, išdarinėti, atiduoti inkstą, kasą tirti, o šernai po langais vaikšto. Važiuojant pro mišką baisu, kad šernas neišbėgtų. Automobilyje yra vaizdo registratorius – būna, kad 20 šernų išbėga,“– apie problemą kalba Lina.

Šią vasarą ganyklose labai šlapia. Pirmi metai, kai karvės susirgo vėjaraupiais. Tenka gydyti. Kai speniai nesveiki, melžti reikia rankomis. Šiaip ūkio pienas visada kokybiškas, tik šiuo metu dėl ligos suprastėjo. Ūkininkė sakė, kad laukia LŽŪKT gyvulininkystės specialistų, į ūkį atvyksiančių su mobilia gyvulininkystės laboratorija, ir tikisi, kad kai kurias problemas jie padės išsiaiškinti. Patarėme Linai dėl dirvožemio, pašarų tyrimo, gyvulių sveikatingumo kreiptis į LŽŪKT konsultantus. Jie nesuinteresuoti parduoti trąšų ar papildų, todėl jų patarimai nešališki. Nors biure ir nėra gyvulininkystės konsultanto, reikalingas paslaugas suteiks kituose biuruose dirbantys arba skyrių specialistai.

Bendradarbiavimas su LŽŪKT konsultantėmis – nauja patirtis

Ūkininkas Algis Malinauskas tik šiemet tapo LŽŪKT Elektrėnų savivaldybės biuro klientu. „Konsultantės pačios mane susirado. Paskambino dėl pasibaigusio Augalų apsaugos produktų naudotojo pažymėjimo. Pasikalbėjome ir apie paslaugas. Nutariau joms patikėti ūkio buhalterinę apskaitą. Mano ūkis augalininkystės, užima 60 hektarų, iš jų 20 ha nuosavos žemės. Auginu vasarinius ir žieminius kviečius, rugius. Anksčiau auginau šiek tiek rapsų. Atsisakiau, nes daugiau išlaidų, priežiūros ir purkšti naktimis reikia. Žemės nelabai derlingos. Derlius šiemet prastas.  Pagrindinė priežastis – lietus. Nors purškiau, viskas apaugo. Be to, sėkla sena. Šiemet visą žadu pakeisti, gal bus geriau. Sėdavau savo ūkyje užaugintą, pats beicuodavau,“ – pasakojo ūkininkas.

WEb-pav10Ūkininkas Algis Malinauskas dėl ES paramos tarsis su Greta Sinkevičiene

Kalbant apie ES paramą, ūkininkas prisipažįsta, kad ja nesinaudojo. Kol kas žemę dirbantis su rusiška technika, Algis svarsto gal visai nuomojamos žemės atsisakyti. Dirbti tik savą. Ir vėl suabejoja. Sako, kad reikėtų naujo traktoriaus, ir žada pakalbėti su konsultantėmis dėl galimybių gauti paramą ūkiui modernizuoti. Juk nesinaudojusiems parama skiriami prioritetiniai balai.

Fotogalerija

IMG_20170908_094055

IMG_20170908_094140

IMG_20170908_094920

IMG_20170908_095248

IMG_20170908_100723

IMG_20170908_101111

IMG_20170908_101558

IMG_20170908_102213

IMG_20170908_105355

IMG_20170908_122455

IMG_20170908_124130

IMG_20170908_155807

IMG_20170908_164552

IMG_20170908_165313

IMG_20170908_165554

IMG_20170908_171230

IMG_20170908_171540

IMG_20170908_172711

 

Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.



ikmis

egeba

 

baneris_1

integruota augalu apsauga

pasaru-tyrimo-baneris

miskininkystes-baneris

nuotoliniai mokymai

MU-230x230

LAS

Ukininko-patarejas

http://www.jonavosgrudai.lt/lt/

facebook ikona rds youtube2 gggvokas2instagram