STRAIPSNIAI > MIŠKININKYSTĖ > Jū rūpestis – miškas (I)

Jū rūpestis – miškas (I)
2014-12-22

 

Suvesti konkurso „Pavyzdingai tvarkoma privati miško valda 2014” rezultatai, pasveikinti nugalėtojai. Džiugu, kad atsiranda vis naujų rūpestingų miško savininkų, kurie daug investuoja į miško atkūrimą, priežiūrą ir ugdymą. Akivaizdu, kad konkursas tebelieka viena efektyviausių priemonių atrandant ir skleidžiant gerąją miškininkystės patirtį. Kokia ji? Dalinamės informacija, sukaupta vertinant miško valdas ir betarpiškai bendraujant su konkurso dalyviais.

Nuotraukoje iš kairės: LMSA administracijos vadovė N. Šidlauskaitė, LR AM Miškų departamento, Privačių miškų skyriaus vyriausioji specialistė I. Krikštaponienė, konkurso „Pavyzdingai tvarkoma privati miško valda 2014“ III vietos laimėtojo V. Bartusevičiaus sūnus M. Bartusevičius, II vietos laimėtojas A. Tarvydas, I vietos – A.A.Ramanauskas, LR AM Miškų departamento direktorius
V. Vaičiūnas ir LMSA pirmininkas, doc. dr. A. Gaižutis

Alytaus apskritis – miško patriotų kraštas

Alytaus apskritis – tai tikrų miško patriotų kraštas. Jie visada aktyviai dalyvavo konkurse, stengėsi surinkti daugiau balų, užimti aukštesnes vietas, siūlė keisti konkurso nuostatus, kadangi, anot jų, pušynuose ir derlingose augimvietėse nelygios sąlygos, bet šiemet, ir nepakeitus nuostatų, apskrities nugalėtojas buvo puikiai įvertintas ir tik dėl papildomų rodiklių netapo respublikiniu prizininku. Pasiūlė alytiškiai ir vieną įdomią idėją – apdovanoti ne tik geriausius savininkus, bet ir blogiausiai tame regione dirbančias miško paslaugų įmones, dažniausiai pažeidžiančias miško naudojimo taisykles, įteikti jiems kokį svogūną.

Pirmąją vietą Alytaus apskrityje užėmė Ona Valukynienė iš Vilkiautinio kaimo Varėnos rajone. Konkurso metu vertintas 9 ha miško sklypas, esantis šalia Sarkajiedų kaimo. Jame radome puikų atvejinių Labanausko kirtimų pavyzdį – paliktas optimalus medžių skaičius, ruošiant dirvą, išsaugota apie 50 proc. miško paklotės, jau pirmaisiais metais puikiai užsisėjusios pušys. Einamieji kirtimai daryti žiemą be valksmų, laiku ugdomi jaunuolynai. Sutvarkyti, išlyginti miško keliai, visos šakos realizuotos biokurui.

Ona sau kelia didelius tikslus. Siekia didinti miško produktyvumą ir, priklausomai nuo gamtinių ir ekonominių ūkio sąlygų, gauti iš miško daugiau medienos ir kitų produktų. Ji planuoja išplėsti naudingas miško apsaugines, sanitarines, rekreacines ir estetines funkcijas. Visų šitų tikslų siekti jai padeda vyras, turintis individualią veiklą, susijusią su miško kirtimais. Ši miško valda Alytaus apskrityje per pastaruosius 5-erius metus įvertinta geriausiai.

Šioje apskrityje savo miško valdas gerai tvarkosi Mantas Lesniauskas, Algimantas Naudžiūnas, Audronė ir Romualdas Pašukoniai.  

Nuotraukoje iš kairės: LMSA administracijos vadovė N. Šidlauskaitė, III vietą Alytaus apskrityje laimėjęs A. Naudžiūnas, LR AM Miškų departamento, Privačių miškų skyriaus vyriausioji specialistė I. Krikštaponienė, II vietą Alytaus apskrityje laimėjęs M. Lesniauskas, I vietą – O. Valukynienė ir LR AM Miškų departamento direktorius V. Vaičiūnas.

Kauno apskrityje išsiskiria Raseinių rajono miško valdos

Šioje apskrityje neabejotinu lyderiu visada buvo Raseinių rajonas. III vietą respublikoje laimėjo šio rajono atstovas Vytautas Bartusevičius. Valda ypatinga. Vertinti 72 ha, bet jie – apie 200 ha pelkės dalis. Tiesa, durpių sluoksnis plonas, t. y. 20–60 cm, giliau – pilkas šlynas ir priesmėlis, tačiau visas tas plotas buvo užmirkęs, tik vietomis aukštumėlėse buvo miško sklypeliai, kur augo beržai ir juodalksniai. Taigi tuose plotuose „vyko“ visa miškininkystė – brandūs sklypai buvo iškirsti ir atkurti, daug kur sodintos eglės, vykdyti želdinių priežiūros darbai, intensyviai naudoti repelentai.

Eglės veisti pradėtos po to, kai visas 200 ha masyvas buvo nusausintas. Kadangi nuleisti vandenį neįmanoma, jis tiesiog atskirtas nuo sausumos – iškasti gilūs ir platūs grioviai, suformuoti didesni vandens telkiniai, iškeltas gruntas panaudotas keliams įrengti. Dabar didesnėje vertinto ploto dalyje naudojantis ES paramą, įveistas minkštųjų lapuočių ir eglių miškas.

Nemažai dėmesio skirta gamtosaugai – palikta 2 ha pievos griežlėms veistis. Viename tvenkinyje įrengtos mažytės salelės antims, žąsims ir kitiems vandens paukščiams perėti, o aplink tvyrantis vanduo – apsauga nuo plėšrūnų. Kitame telkinyje palikti atviri žvyro krantai, kad galėtų perėti žvyrės.

Vytautas Bartusevičius gyvena Raseiniuose. Paklaustas, kaip sugalvojo imtis tokio darbo, sako, kad tai buvo gyvenimo ir pragyvenimo poreikis. Dabar atėjo ir pasitenkinimas, matant pirmuosius savo darbo rezultatus.

Puikiai savo mišką tvarko Vidmantas Razgus. Visame miško plote vyksta judėjimas. Plynai iškirsta ir atkurta maža apie 0,6 ha biržė, likusiame plote, kurį sudaro jaunuolynai, pusamžiai ir pribręstantys mišrūs spygliuočių miškai, išvalytas lazdynų trakas. Realizuota apie 300 m3 biokuro ir visas plotas užsodintas E ir Ą daigais. Rezultatas – apsodintos retmės ir aikštelės, atliktas polajinis želdinimas, medynų rekonstrukcija, aptverta 20 skruzdėlynų, iškelta inkilų įvairiems miško paukščiams, pagaminti originalūs riboženkliai ir atnaujintos ribinės linijos.

Vidmantas yra miško ruošos įmonės savininkas. Daug smulkių darbų nuosavame miške atlieka savo rankomis, mano, kad puoselėjama nuosavybe pasinaudos ir jo ainiai.

Antrąją vietą apskrityje pelnė Dalius Paulavičius iš Kauno. Jis yra UAB „Dagmedis“ direktorius ir kasdienis užsiėmimas yra komercija, todėl darbas miške jam yra tikras malonumas. „Smagu žiūrėti, kaip auga jaunuolynai“,– sako Dalius. Gal todėl ir prie savo sodybos Kėdainių rajone pasodino apie 0,5 ha eglyno ir stebi, kaip kasmet derlingoje žemėje ištįsta metriniai ūgliai. Dalius konkurse dalyvauja antrus metus iš eilės. Jį galima vadinti ąžuolynų augintoju. Šiemet taip pat matėme plynoje biržėje, kurioje augo baltalksniai, įveistą ąžuolyną, tiesa, ne gryną, mišrintą su eglėmis. Kasmet daromi ugdymo kirtimai, naudojami repelentai.

Trečiąją vietą apskrityje pelnė taip pat raseiniškis Nerijus Sutkevičius. Jis yra profesionalus miškininkas, dirba girininku. Valdoje įveista 2,6 ha ąžuolyno, iš jų 1,3 ha nesinaudojant parama. Miškelyje tvarkingai atlikti visi darbai, atnaujintos ribos ir sustatyti gelžbetoniniai riboženkliai.

Gerai miško valdas tvarkosi Liutauras Bartulis iš Kaišiadorių r., Renata Petrauskienė iš Jonavos, kaunietis Genadijus Vorobjovas.

Nuotraukoje iš kairės: LMSA administracijos vadovė N. Šidlauskaitė, III vietą Kauno apskrityje laimėjęs N. Sutkevičius, LR AM Miškų departamento, Privačių miškų skyriaus vyriausioji specialistė I. Krikštaponienė, II vietą Kauno apskrityje laimėjęs D. Paulavičius, I vietą – V. Razgus, LR AM Miškų departamento direktorius V. Vaičiūnas ir LMSA pirmininkas doc. dr. A. Gaižutis.

Klaipėdos krašto miško valdų savitumas

Aplankytos valdos savitos ir jų savininkai visi skirtingi, bet tarp jų nemažai bendrų bruožų. Jie daugiau ar mažiau dirba patys ir tuo darbu džiaugiasi, daug investuoja į miško atkūrimą, priežiūrą ir ugdymą. Visi vengia naudoti sunkiąją techniką, ypač šlapiuoju laiku, vietoje plynų mieliau renkasi atvejinius, atrankinius kirtimus. 

Iš aplankytų, geriausiai mišku rūpinasi Algirdas Ramanauskas, kilęs iš Vilkaviškio. Jo valda šiemet užėmė pirmą vietą Lietuvoje. Už turėtą žemę kaip kompensaciją gavęs mišką, jau 15 m. ūkininkauja 42 ha miško plote. Tuo metu, kai jis ruošėsi įsigyti šį mišką, pretenduojančių į jį nebuvo, niekas jo nenorėjo, nes buvo užmirkęs, skurdus. Algirdas sutvarkė senus griovius ir iškasė 3,5 km naujų nusausinimo griovių. Palei juos padaryti pravažiavimai, įdėtos pralaidos. Savo lėšomis apsodinta apleista 0,6 ha aikštė, 0,9 ha degimvietė bei 3 buvusios sodybvietės. Valdoje vyrauja pusamžiai pušynai, juose po laja sodinami bukai. Pastoviai ugdomi jaunuolynai. Savininkas linkęs atsisakyti plynų kirtimų, kerta mažomis biržėmis. Valda prie judraus kelio, 3 km nuo Šilutės miesto. Kadangi gerai sutvarkyti įvažiavimai, žmonės noriai joje lankosi. Savininkas pastoviai valdą tvarko, renka šiukšles. Kiek gauna lėšų už medieną, tiek skiria miško priežiūrai. Savininkas, nežiūrint garbaus amžiaus (86 metai), aktyvus, visuomeniškas ir nepaprastai gyvybingas. Beveik kasdien važiuoja 50 km iš Klaipėdos ir pats daug dirba, sakydamas: „darbas miške – tai sveikata”.

Gražiai savo valdą puoselėja Rūta Pace. Ji 2007 m. sugrįžo iš Kanados į Lietuvą ir ūkininkauja protėvių turėtoje valdoje. 

Nuotraukoje iš kairės: III vietos Klaipėdos apskrityje laimėtojas L. Puškorius, II vietos – V. Laugalis,
LMSA Kretingos skyriaus pirmininkė P. Lipskienė, LR AM Miškų departamento direktorius V. Vaičiūnas
ir LMSA pirmininkas doc. dr. A. Gaižutis.

Šaunūs Marijampolės apskrities miško priežiūros pavyzdžiai

Pirmieji šioje apskrityje – Valdas ir Laima Pauliukoniai. Jie užmirkusias miško aikšteles užsodino didžiuliais beržo savaiminukais, kurie puikiai auga, išvalė beveik visą miško traką ir panaudojo kurui, kur galėjo, po laja prisodino ąžuolų ir eglių, atliko atrankinį kirtimą. Susitvarkė, išžvyravo kelius. Dabar sugalvojo per valdą iškasti griovį, kad sausiau būtų. Greta esatį kelių ha nederlingos žemės sklypą be jokios paramos užsodino pušimis. Bendras vertinto sklypo plotas –16 hektarų. „Aš noriu, kad miškas užaugtų gražus“, – sako Valdas ir žmona pritaria, pati sodina, repelentais tepa. Visus miško darbus šeima atlieka savo jėgomis.

Antrasis apskrityje miškininkas veteranas iš Lekėčių (Šakių r.) Putinas Lebedžinskas. Profesionaliai prižiūrėtas miškas, pasistengta daugiau negu priklauso, arba bent jau daugiau nei daro dauguma: biržėje palikta daugiau medžių, tarp jų ąžuolai, įdomesnės pušys. Mineralizuojamos kvartalinės linijos, atnaujintos ribos, metaliniai riboženkliai.

Pasidžiaugta ir gerai tvarkoma 2,61 ha garbaus amžiaus savininko Jurio Leono Kižio miško valda.

Nuotraukoje iš kairės: LMSA administracijos vadovė N. Šidlauskaitė, LR AM Miškų departamento,
Privačių miškų skyriaus vyriausioji specialistė I. Krikštaponienė, I vietą Marijampolės apskrityje
laimėjęs V. Pauliukonis, LR AM Miškų departamento direktorius V. Vaičiūnas ir LMSA pirmininkas doc. dr. A. Gaižutis.

Jaunojo biržiečio aistra – miškas

Įprasta, kad miškais Lietuvoje rūpinasi buvę senieji eiguliai, ar garbaus amžiaus žmonės, save realizuojantys ir atgaivą randantys gamtoje. Jaunimas ieško lengvesnio ir gerai apmokamo darbo. Džiugu, kad yra išimčių. Arūnui Januševičiui 39 m., miškas – jo didžioji aistra. Negailėdamas nei lėšų, nei jėgų, jis stengiasi prižiūrėti ir gražinti savo valdas. Didelį dėmesį skiria miško atsodinimui ir ugdomiesiems kirtimams. Kiekvienoje valdoje turi savo vizijas ir stengiasi jas įgyvendinti. Jam skirta I vieta apskrityje.

Profesionaliai Panevėžio apskrityje savo miško valdas tvarko Laima Valmienė iš Kupiškio r., Kristina Kuodienė, gyvenanti Vilniuje.

Nuotraukoje iš kairės: LMSA administracijos vadovė N. Šidlauskaitė, III vietos Panevėžio apskrityje
laimėtoja K. Kuodienė, LR AM Miškų departamento, Privačių miškų skyriaus vyriausioji specialistė I. Krikštaponienė, II vietos laimėtojas V. Valma, I vietos – A. Januševičius ir G. Januševičienė,
LR AM Miškų departamento direktorius V. Vaičiūnas ir LMSA pirmininkas doc. dr. A. Gaižutis.



  Atgal
Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.


 VIDEONAUJIENOS

Nuotoliniai mokymai: mokesčiai už parduotą medieną ir nenukirstą mišką
Miško savininkų nuotoliniai mokymai: miško sanitarinė ir priešgaisrinė apsauga

ikmis

egeba

IVYKUSIU MOKYMU MEDZIAGA_1

miskininkystes-baneris

manto-baneris

PARAMA MISKAMS IVEISTI

facebook ikona rds youtube2 gggvokas2instagram