STRAIPSNIAI > MIŠKININKYSTĖ > Jų rūpestis – miškas (II)

Jų rūpestis – miškas (II)

Romualdas Cicėnas
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos miškininkystės specialistas






2014-12-23

 

Suvesti konkurso „Pavyzdingai tvarkoma privati miško valda 2014” rezultatai, pasveikinti nugalėtojai. Džiugu, kad atsiranda vis naujų rūpestingų miško savininkų, kurie daug investuoja į miško atkūrimą, priežiūrą ir ugdymą. Akivaizdu, kad konkursas tebelieka viena efektyviausių priemonių atrandant ir skleidžiant gerąją miškininkystės patirtį. Kokia ji? Dalinamės informacija, sukaupta vertinant miško valdas ir betarpiškai bendraujant su konkurso dalyviais.

Džiugina Šiaulių apskrities konkurso dalyvių pastangos puoselėti mišką

Pirmąją vietą apskrityje užėmė 10,3 ha miško sklypas Peiliškių k., Akmenės r. Jo savininkė Sandra Stalerūnienė. Jiedu su vyru Gintaru, kuris yra miškininkas profesionalas, prižiūri apie 200 ha miško. Vaikai taip pat prisideda prie miško darbų. 2012 m jų puoselėjama miško valda Lebelių k. taip pat užėmė pirmą vietą Šiaulių apskrityje. Šiemet vertinta valda priklauso Kamanų rezervato buferinei zonai, priskirta trečiai miškų grupei, yra NATURA 2000 teritorijoje. Stalerūnai gavo paramą kelių priežiūrai, pasinaudojo visomis galimomis išmokomis pagal NATURA 2000, nekertamuose sklypuose atliko sanitarinius kirtimus, kad sudarytų kuo geresnes sąlygas didesniam tūriui gauti. Nors valdoje gana drėgna, yra užmirkusių ir laikinai užmirkusių sklypų – įsirengė poilsio aikštelę, sau po darbų ir grybautojams atsipūsti.

Antroji vieta Šiaulių apskrityje paskirta pensininkui iš labai nemiškingo Joniškio r. Benjaminui Edmundui Vilbrantui. Valdos plotas – beveik 12 hektarų. Buvęs traktorininkas nuo 1993 m. daug dėmesio skiria savo tėviškės miškui prižiūrėti. Jam šiame darbe aktyviai talkina žentas, ūkininkaujantis netoliese. Labai kūrybiškai atkurtos kirtavietės, išnaudojamas savaiminis atžėlimas, trūkstamų medžių rūšių, dažniausiai Ą, pasodina papildomai. Kasmet atliekamas želdinių ugdymas, formuojami mišrūs E, Ą, B medynai. Yra eglynas, kurį kamuoja šakninė pintis, tačiau nerasime nė vieno sausuolio, visi laiku išimti. Daryti atvejiniai kirtimai. Na o širdies atgaivai palei kelią buvęs apie 0,6 ha karklynas rekonstruotas į poilsinį miškelį, kuriame auga liepos, klevai ir ąžuolai.

Trečiąją vietą užėmė inžinierius-mechanikas su aukštuoju išsilavinimu iš čempioniškojo Pakruojo r. Jis turi vienintelę 14,8 ha miško valdą Kuosiškių k. ir ja nuoširdžiai rūpinasi. Jis teigia, kad būti miške yra malonumas ir nori kažką gero palikti ateities kartoms.

Gerai miško valdas tvarko Saulius Skiparis ir Stefanija Bružienė.

Nuotraukoje iš kairės: III vietos laimėtojas Šiaulių apskrityje R. Masilionis, II vietos –
B. E. Vilbrantas, I vietos – S. Stalerūnienė ir G. Stalerūnas.

Konkreti Tauragės apskrities miškų savininkų pozicija

Tauragės apskritis išsiskiria ne dalyvių skaičiumi, o konkursui pristatytų valdų kokybe, įgyvendintų priemonių kiekiu, plačiu spektru, pačių miško savininkų aiškia, konkrečia pozicija daugeliu miško naudojimo ir, apskritai, gyvenimo klausimais.

Geriausia įvertinta Antanas Tarvydo miško valda. Aiškūs, konkretūs pasisakymai apie privačių miško savininkų problemas ir jų sprendimo būdus. Jo darbai neatsilieka nuo žodžių. Tiek pernai, tiek šiemet vertintuose miško sklypuose miškininkystės darbai atlikti labai gerai ir puikiai. Pernykštėje valdoje nebuvo infrastruktūrinių įrenginių, šiemet gi matėme nusausintą šlapynę, nutiestus kelius, suformuotą kūdrą. Įrengtos originalios kanopinių žvėrių šėryklos, išsaugoti išskirtiniai medžiai. Didžioji dalis kirtimų atliekų panaudota biokurui gaminti. Antanas užėmė antrą vietą respublikoje ir pateko į nugalėtojų klubą.

Pirmas apskrityje Vaclovas Bielskis, gyvenantis Eidintų k., Tauragės r. Jis yra profesionalus miškininkas. Pagrindiniai Vaclovo ūkininkavimo principai – neplyni pagrindiniai kirtimai ir miško valymas, savaiminis miško atsikūrimas, gera sanitarinė būklė, todėl beveik neaktualūs ugdomieji kirtimai. Iš viso Vaclovas turi apie 300 ha miško, miško verslo įmonę, todėl mišką tvarkyti yra jo „asmeninis motyvas“, tuo pačiu tai teikia ir pasitenkinimą.

Labai gerą įspūdį paliko 8,3 ha Kalnėnų k., Jurbarko r. esanti Rimanto Rutkos valda. Čia puikiai buvo įvertintos ribinės linijos ir riboženkliai, ugdomieji kirtimai, miško atkūrimo priemonės. Nustebino aptvertas skruzdėlynas ir ties kiekvienu jo kampu centro kryptimi ant žemės padėta stora nužievinta kartis. Pasirodo, tai skruzdėlių „geležinkelis“. Ir tikrai kartimi abejomis kryptimis tvarkinga vorele keliavo skruzdėlės. Tai padaryta, kad joms būtų lengviau keliauti.

Antanas Venckus, didelio verslo, apimančio automobilius, statybą ir turizmą organizatorius ir savininkas, pats mums vedė ekskursiją po senovinį lietuvių piliakalnį su požemiais, pristatė ir miško valdą, esančią Taurų nuotykių parko teritorijoje. Čia visi miškininkystės miško infrastruktūros darbai įvertinti gerai. Didžiausią įspūdį paliko oro trasos, pagamintos iš metalinių ir virvinių lynų, virvinių kopėčių ir specialių konstrukcijų. Bendras jų ilgis – beveik 2 km, jos išsidėstę 2–16 m aukštyje. Yra ir keli nameliai medžiuose.

Didžiulio optimizmo pliūpsnis Telšių apskrityje

Telšių apskrityje labiausiai nustebino Nastasija ir Kazimieras Danupai. Abudu pensininkai, nekokios sveikatos, bet didžiulio optimizmo kupini žmonės. Iki valdos atvykome sutvarkytu žvyruotu apie 0,5 km privažiavimo keliu. Žvyruoti visi miško valdos keliukai. Ten, kur šeimininkas jų pritrūko, įrengė technologinius pravažiavimus žvyruota danga. Iškasti nusausinimo grioviai, įrengta bene 10 pralaidų. Sausinimo darbai tęsiami toliau. Numatyta apie 0,6 km griovio iškasti per kaimynų miškus, kad būtų nusausinta paskutinė šlapynė. Visą plotą užima pusamžis 55–70 metų amžiaus pušynas. Jokių pagrindinių kirtimų, jokių pajamų. Visa Kazimiero miškininkystė – per 16 m. 4 kartus visame plote iškirstas trakas, todėl susiformavo perspektyvus 3–6 m aukščio eglių pomiškis.

Įrengtais keliais (apie 1,2 km) su pralaidomis gali pasigirti Kazys Buterlevičius. Jo 18 ha valdoje yra ir įdomesnių miškininkystės sprendimų: daryti atrankiniai ir atvejiniai kirtimai vietoje galimų plynų, kirsta tik žiemą, išsaugotas pomiškis, padarytas polajinis želdinimas. Plynoje biržėje suformuotas mišrus savaiminis jaunuolynas, papildomai pasodinus ąžuoliukų. Įrengto kelio pakraščiu pasodinta ir topolių vaistams.

Rasa Mažeikienė su vyru Dainiumi iš Mažeikių rajono valdo apie 2000 ha miško ir yra nuolatiniai konkurso dalyviai. Gerai ir labai gerai įvertinti visi miškininkystės rodikliai.

Gerai prižiūrėtas ir konkurse dalyvavusio Arūno Uznio 3,7 ha miško sklypas Rietavo savivaldybėje.

Nuotraukoje iš kairės: LMSA pirmininkas, doc. dr. A. Gaižutis, I vietos laimėtojas Telšių apskrityje K. Buterlevičius ir LR AM Miškų departamento direktorius V. Vaičiūnas.

Utenos apskrityje džiugina tvarkomo miško grožis

Rytų Lietuva yra vaizdingas kalvų, ežerų ir upių kraštas. Apstu kaimo turizmo sodybų, kurios labiausiai vilioja gamtos grožiu. Šita savybė – ne formuoti, o eksponuoti, persidavė ir šio regiono miško savininkams. Jie daugiau grožisi savo mišku, negu investuoja.

Stasys Stonkus su žmona Birute po metų pertraukos vėl dalyvavo „Pavyzdingai tvarkomos privačios miško valdos“ konkurse ir tapo Utenos apskrities nugalėtojais. Šį kartą vertintas 28,4 ha miško plotas Kuktiškio viensėdyje, Molėtų rajone. 40-ties metų eglynas, tankus, sodintas į žemės ūkio paskirties žemę. Apie 0,5 ha sklypo neliesta, kita dalis išugdyta kaip dera – miškas retintas, daryti einamieji kirtimai, į jį galima normaliai įeiti, apsidairyti. Atidžiau įsižiūrėjus pasimato tam tikri dalykai: pirma, kad didžioji medžių kamienų dalis pažeista kanopinių žvėrių; antra, kad beveik visi naujausi kelmeliai su puviniu; trečia, jau pažvelgus į viršų, matosi, kad metiniai viršūniniai prieaugiai nedideli. Pasijunti esąs žūstančiame medyne. Tuo tarpu neliestoje sklypo dalyje kamienai be pažeidimų, kadangi ten ir įeiti neįmanoma, sausos šakelės styro iki pat žemės, kelmelių nėra, o metūgiai ryškiai didesni, ir pats medynėlis atrodo aukštesnis. Pasirodo, Stasio noras turėti gražų, tvarkingą, našų mišką ne taip jau lengvai įgyvendinamas.

Pavyzdingu laikytinas Audronės Butkuvienės požiūris į nuosavybę. Gyvendama Kaune, ji nebando parduoti turimo 28,2 ha sklypo, esančio Bėdžių k. Utenos r., bet samdo profesionalų miškininką, kad tą valdą prižiūrėtų. Rezultatas geras, o miško sanitarinė būklė įvertinta puikiai.

Kaunietė Aldona Žindžiuvienė kilusi iš Baibių kaimo Zarasų rajone. Čia ji turi 14,36 ha miško sklypą, kurį pritaikė gyvenimui. Kirtimų nedarė jokių, nei pagrindinių, nei ugdomųjų, todėl ant kalvų stovi tankus, gražus pušynas, bet po medžių lajomis ko tik nėra. Didelis gyvenamasis namas, šalia kurio klėtis. Prie jų didelė, išraityta tarp medžių mašinų stovėjimo aikštelė. Ežero link, dauboje tarp trijų kalvų – amfiteatras, kalva, pavadinta Olimpo kalnu, o jos viršūnėje – koplytėlė Šv. Marijai. Nusileidus prie ežero, patenki ant nemažos prieplaukos, kitoje įlankėlės pusėje mažesnis pirsas, prie kurio prišvartuota plaukiojanti pirtelė. Nuo jos per dvi kalvas akmenimis grįsti takai, laiptai, vedantys namo link. Pakeliui įrengtos stotelės: lapės ola, bitininko namelis, barsuko urvas, požemių pasaulis ir dar nežinia kas. Jaučiama gamtos ir žmogaus santarvė.

Nuotraukoje iš kairės: LR AM Miškų departamento, Privačių miškų skyriaus vyriausioji specialistė I. Krikštaponienė, III vietos laimėtoja Utenos apskrityje A. Žindžiuvienė, II vietos – R. Butkus
ir I vietos laimėtojai B. ir S. Stonkai.

Daug aktyvių žmonių Vilniaus apskrityje

Vilniaus apskritis didžiausia pagal plotą, labai nevienalytė pagal gamtines, etnines sąlygas, gyventojų mentalitetą, na ir, ko gero, turtingiausia aktyviais žmonėmis. Keturiose iš šešių šiemet vertintų valdų, įgyvendinti didelio masto ES projektai, pritaikant mišką poilsiui. Tai atspindi ir bendrą „Pavyzdingai tvarkomos privačios miško valdos“ konkurso tendenciją – vis daugiau rekreacinio tipo miško valdų savinnkų dalyvauja konkurse.

Geriausia įvertinta Vilmanto Vaclovo Kuklio, jauno ir ambicingo miškų savininko iš Šalčininkų r. 4,5 ha ploto miško valda. Joje viskas labai gražu ir tvarkinga.

Miškininkas iš Kaliakiemių kaimo Širvintų rajone Albertas Strazdas pristatė „standartinę“ miškininkų 5 ha ploto valdą. Tik darbai joje nestandartiniai, kadangi Albertas gavo ne brandaus, o jau iškirsto ir savaime griūvančio miško plotą. Čia vyrauja 20–40 metų jaunuolynai, todėl ugdomieji kirtimai yra pagrindinis užsiėmimas, kurį A. Strazdas atlieka puikiai. Viską daro savo rankomis.

Janina Taluntienė visą vasarą praleidžia nuosavame miške, Borovkos kaime, Švenčionių rajone. Nuosavas miško sklypas – 47,2 ha ploto. Paskutinis plynas kirtimas valdoje darytas prieš 10 metų, biržė gerai atkurta ir išugdyta, po to kirsti tik Labanausko atrankiniai kirtimai, puikiai vyksta savaiminis atžėlimas. Daugelyje sklypų išvalytas trakas ir formuojasi perspektyvus pomiškis.

Gerai įvertintas ir Violetos Čeponienės 8,6 ha miško sklypas prie Šventosios upės.

Nuotraukoje iš kairės: LMSA administracijos vadovė N. Šidlauskaitė, LR AM Miškų departamento,
Privačių miškų skyriaus vyriausioji specialistė I. Krikštaponienė, III vietos laimėtoja Vilniaus apskrityje J. Taluntienė, II vietos – A. Strazdas ir LMSA pirmininkas, doc. dr. A. Gaižutis.

Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.


 VIDEONAUJIENOS

Miško savininkų nuotoliniai mokymai: miškotvarkos projektas
Miško savininkų nuotoliniai mokymai: miško ugdomieji kirtimai

GEBA_1

 

miskai nuotoliniai mokymai baneris_3

miskininkystes-baneris

IVYKUSIU MOKYMU MEDZIAGA_1

manto-baneris

facebook ikona rds youtube2 gggvokas2instagram