STRAIPSNIAI > MIŠKININKYSTĖ > Pagerbti pavyzdingai tvarkantys privačias miško valdas

Pagerbti pavyzdingai tvarkantys privačias miško valdas

Romualdas Cicėnas
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos miškininkystės specialistas






2015-11-25

 

Konkursas „Pavyzdingiausiai tvarkoma privati miško valda“ – jau daugiau kaip dešimtmetį trunkanti tradicija. Jai pritaria ir remia Aplinkos ministerija, Žemės ūkio ministerija, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba. Konkurso tikslas – skatinti gražią miškų savininkų iniciatyvą puoselėti Lietuvos miškus.

Apie konkurso nugalėtojus

Pirmoji vieta šiemet skirta Kazimierui Šiauliui (Trakai). Tvarkydamas savo miško valdą, jis laikosi dviejų pagrindinių nuostatų – maksimali nauda šiandien ir ateityje. Galima sakyti, kad Kazimiero mintyse – kiekvieno miško medžio ateitis. Stebėdamas mišką, jis mąsto, kada naudingiau jį nukirsti – šiandien, po metų, po 20 ar 40. Maksimalios naudos siekis duoda gerų rezultatų – pasiekiami asmeniniai tikslai, saugoma gamta ir įgyvendinama valstybinė miškų politika.

Antroji vieta atiteko Mindaugui Preibiui (Plungė). Vertinta sutvarkyta 40 ha miško valda. Naudojantis ES parama, apželdinta dalis ganyklų. Kai kurios paliktos dėl bioįvairovės ir estetinio vaizdo. Įveista beržynų, juodalksnynų, eglynų, maumedynų. Miške atliekami visi vidiniame miškotvarkos projekte numatyti kirtimai. Laiku vykdomi ugdomieji kirtimai ir prižiūrimi jaunuolynai, naudojamo miško apsaugos priemonės. Šis sklypas įeina į beveik 200 ha plotą, kurio infrastruktūrą Mindaugas baigia įrengti: kelius, pralaidas, melioracijos griovius, vandens telkinius.

Trečiąją vietą laimėjo Irena ir Linas Puškoriai (Kretinga). Reikia paminėti, kad Linas yra nenuilstantis miško darbininkas. Jis 42 ha užimančiame miško plote visus darbus atlieka pats (išskyrus pagrindinius kirtimus). Vertintoje 15 ha valdos jaunuolynų apgenėtos šakos, kur įmanoma, vykdomas polajinis želdinimas įrengti keliai. Bene labiausiai nustebini didelis medinis iškeliamas riboženklis, įstatomas į įbetonuotą metalinį vamzdį.

Apie konkurso dalyvius

Alytaus apskritis. Be priekaištų savo miške tvarkosi ne pirmą kartą konkurse dalyvaujantis Mantas Lesniauskas. Jo miškas auga ant smėlio kopų. Tai ne itin didelio našumo pušynai, kuriuose visi darbai atliekami be priekaištų. Jau 3 metus atliekami želdinimo darbai.

Juozas Magalenga ir Romualdas Pašukonis ūkininkauja našesniuose pušynuose, formuoja mišrius jaunuolynus, apsaugoti nuo žvėrių naudoja repelentus, prižiūri miško kelius.

Jadvyga Katinienė nedidelėje 3,5 ha valdoje įgyvendino ES finansuotą projektą. Įrengtos pavėsinės, laužavietės, takeliai, vietoje užakusio ežero iškasta kūdra.

Kauno apskritis. Juozas Ilevičius ir jo šeimos nariai kruopščiai ir tausodami gamtą tvarko gražų pušyną, visų brandžių medžių nekerta, itin atsargiai retina.

Du sklypus konkursui pristatė Irena Poceinė iš Raseinių rajono. Papeikų kaime esančiame baltalksnyne, naudojant ES paramą, įrengta rekreacinė infrastruktūra įvertinta kaip geriausia iš šiemet matytų ir apdovanota specialiuoju prizu.

Gerai savo miško valdą tvarko ir antrus metus konkurse dalyvavęs kaunietis Genadijus Vorobjovas.

Klaipėdos apskritis. Nedidelėje miško valdoje Kretingos rajone profesionaliai tvarkosi Laura Ivoškienė. Pirmiausiai į akis krito kiek daugiau kaip 1 ha ištisine tinklo tvora patverta 8 m. senumo kirtavietė, kurioje pasodinti ąžuolai. Vidutinis jų aukštis – 2–3 metai. Šalia sodinukų auga ir savaime užaugę ąžuoliukai. Atlikti miško ugdymo darbai, naudotos apsaugos nuo pelių, atlikta mažoji melioracija, t. y. negilūs grioveliai iškasti rankomis., vykdyti pagrindiniai atrankiniai kirtimai.

Pirmą kartą konkurse dalyvavo Saulius Žebrauskas iš Skuodo rajono. Apžiūrėti ir įvertinti du vešlūs, gerose augimvietėse augantys mišrūs jo miško sklypai.

Rados Matulevičienės miške ant gelžbetoninių konstrukcijų įrengtas pažintinis takas, apžvalgos bokštas.

Marijampolės apskritis. Pirmąją vietą apskrityje užėmė žinomas Marijampolės krašto miškininkas Romas Juozas Kupstaitis, antrąją pelnė Kęstutis Dapkevičius,  trečiąją – Arūnas Uznys. Esminių skirtumų tarp šių valdų nepastebėta. Ketvirtąją vietą užėmė Stanislavos Stiklickienės 20,6 ha miško valda Puskepurių kaime, Marijampolės rajone.

Panevėžio apskritis. Atsižvelgiant į surinktus balus, pirmoji vieta Panevėžio apskrityje skirta UAB „Kėglita“ vadovui Egidijui Karaveckui, kurio miško valda yra Smališkių kaime, Panevėžio rajone. Valda įvertinta 54 balais. Antroji vieta skirta Birutei Baltakienei. Miško valdą tvarko jos vyras Jonas Baltakys iš Iciūnų kaimo, Rokiškio rajono. Valda surinko 52 balus. Trečiąją vietą Panevėžio apskrityje nutarta skirti Audriui Vėgėlėi iš Naujikų kaimo. Valda įvertinta 50 balų.

Šiaulių apskritis. Šioje apskrityje pirmąją vietą laimėjo buvęs girininkas Bronius Morkūnas. Į savo 30 ha mišką jis keliauja beveik kasdien kaip į darbą. Per daug neinvestuoja, viską daro pats. Visame plote valo traką ir neperspektyvų pomiškį, skatina perspektyvaus pomiškio atsiradimą, kai kur atlieka polajinį želdinimą. Visame sklype veikia melioracijos sistema. Dažniausiai Iškasta rankomis. Bendras griovių ilgis – 2060 metrų. Svarbiausia, kad matosi reali nauda – užmirkusiose aikštelėse, kuriose neaugo nei karklai, dabar sausa ir auga 10–15 m. jaunuolynai. Tiesa, baltalksniai natūraliai užsiveisę. Juos Bronius paaugina iki tinkamų malkoms, tada retina ir pradeda polajinį želdinimą. Kelias grindžiamas akmenimis, kuriuos iš savo laukų atveža kaiminystėje ūkininkaujantis ūkininkas.

Panašiai savo miškus tvarko Stanislovas Vaitekūnas iš Joniškio r., Zonė Mituzaitė iš Akmenės r., Egidijus Puidokas iš Kelmės r., Ramūnas Karbauskas iš Šiaulių r.

Tauragės apskritis. Jurbarko r. sėkmingai miško valdą tvarko Romualdas Jablonskis, baltalksnyne įrengęs poilsio zoną, ir Edmundas Petrauskas, panašiame medyne atliekantis ugdomuosius ir pagrindinius kirtimus.
Norisi išskirti Vladislovą Petrauską iš Žygaičių, Jurbarko r. Jis nesiekia aukščiausių takcasinių rodiklių ir užauginti kuo daugiau kubinių metrų medienos, nors jo miškai labai vešlūs. „Mane persekioja ąžuolai“–, sako savininkas. Jie sėjasi visur, kur tik įmanoma, ir auga net ir pavėsyje. Miškininkas sodina ir kitokius medžius.

Jo pasididžiavimas – klevų giraitė, kurių vidutinis amžius – 15 metų. Auga ir liepų gojelis, mišrus maumedžių ir ąžuolų jaunuolynas. Visur suremontuoti keliai, šalia kurių skulptūros su pažymėtomis buvusių sodybų vietomis. Vladislovas pažymėjęs ir sunumeravęs savo valdos paminklinius medžius.

Telšių apskritis. Rietavo savivaldybėje gerai įvertinta Viliaus Merkio miško valda. Tai naujo dalyvio paskatinimas neapleisti savo miškų.

Jau nekartą konkurse dalyvauja Vytautas Radavičius. Vertinta jo 15 ha valda Duobgirių k., Mažeikių r. Didžiausias padarytas darbas – kultūrinės kilmės eglyno retinimas. Gerą įspūdį paliko ir 6 m. amžiaus želdiniai-žėliniai buvusioje kirtavietėje. Čia vietomis pasodintos eglės, daugiausia auga savaiminiai beržai, ąžuolai, pušys, drebulės, atlikti želdinių priežiūros darbai.

Jurgitos Raibužytės valdoje, kurią tvarko Artūras Daukintis, gerai atliktas mišraus miško pagrindinis atrankinis kirtimas. Labai tolygiai, t. y. nepadarant aikščių, retmių iškirstos ir be valksnų išsivežtos brandžios eglės.

Utenos apskritis. Geriausiai apskrityje įvertintas Sigito Žiliuko 11,52 ha sklypas Tauragnų k., Utenos r. Miško valdos 3 ha plote ir 4 m. kirtavietėje atkuriamas miškas. Iš karto po kirtimo į vagas sodintos pušys, eglės, ąžuolai. Gausiai auga savaiminiai beržai. Atlikti želdinių priežiūros darbai: išpjautos avitės, menkaverčių medžių atžalos. Visos pagrindinės medžių rūšys konkuruoja tarpusavyje ir kol kas nei viena nepasiduoda. Taip pat valomas trakas, dažniausiai – lazdynai. Jie naudojami biokurui, o pomiškyje auga eglės.

Labai atsakingai miško atkūrimo darbus 27,7 ha miško plote, esančiame Azos k., Ignalinos r., atlieka vilnietis Juozas Malinauskas.

Vilniaus apskritis. Labai aukštus įvertinimus gavo fotografo iš Vilniaus Rišardo Lenardo miško sklypas, esantis Paulios k., Vilniaus r. Jo plotas – 24,9 hektaro. Prieš kelerius metus pamatęs, kad iš pelkėje augančių mišelių naudos nebus, Rišardas įsteigė 11,5 ha kertinių buveinių, už kurias gauna ES išmokas. Šiuo metu baigia įgyvendinti ES finansuojamą rekreacinį projektą. Maždaug 5 ha plote padaryti kraštovaizdžio kirtimai, įrengti takai per pelkes, lieptai per griovius, apžvalgos bokštas. Ant takų surašytos mįslės.

Šauniai savo miško valdas tvarko Česlovas Auryla iš Trakų, Laimis Striukys iš Ukmergės.

Lietuvos miško savininkų asociacijos nuotraukos

 

Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.


 VIDEONAUJIENOS

Nuotoliniai mokymai: mokesčiai už parduotą medieną ir nenukirstą mišką
Miško savininkų nuotoliniai mokymai: miško sanitarinė ir priešgaisrinė apsauga

ikmis

egeba

IVYKUSIU MOKYMU MEDZIAGA_1

miskininkystes-baneris

manto-baneris

PARAMA MISKAMS IVEISTI

facebook ikona rds youtube2 gggvokas2instagram