STRAIPSNIAI > AUGALININKYSTĖ > Kukurūzų tarpueilių purentuvo vieta auginimo technologijoje

Kukurūzų tarpueilių purentuvo vieta auginimo technologijoje

Nerijus Kaminskas
UAB „Chemcentras“ Sėklininkystės departamento vadovas






2016-10-24

Dažnas pavasaris, t. y. posėjinis laikotarpis, kukurūzų pasėliams dygti yra nepalankus – tam įtakos turi šaltas ir sausas klimatas. Kukurūzai dažnai pralaimi konkurencinę kovą su piktžolėmis.

Su pastarosiomis galima kovoti ir herbicidais, tačiau jei sausa ir šalta, gali didėti herbicidų sukeliamas stresas augalui, didėja tikimybė, kad kukurūzai deformuosis, išlieka vegetacijos sulėtėjimo rizika. Kultivatoriaus naudojimas technologijoje leidžia lanksčiau reaguoti į susiklosčiusias klimatines sąlygas ir optimaliausiai naikinti piktžoles.

Įprasta, kad herbicidais purškiama vieną arba du kartus. Keletą sakinių apie kiekvieno iš jų privalumus bei minusus ir apie galimus kombinuotos piktžolių kontrolės variantus.

Vieno herbicido naudojimas

Privalumas – vienkartinis stresas kukurūzams. Trūkumas – dažniausiai stengiamasi purkšti paskutiniu leistinu momentu: kada kukurūzas turi 6–8 lapelius. Kiekvienas herbicidas turi savo stipriąsias ir silpnąsias veikimo puses: jie veikia tik tam tikras piktžoles ir tam tikru vystymosi tarpsniu. Piktžolės niekada (netgi ir kai palankios dygimo sąlygos) nesudygsta vienu metu. Būna 2–3 dygimo bangos. Naudodami vieną herbicidą, esame labai priklausomi nuo oro sąlygų. Esant nepalankiems purkšti orams (drėgna ir karšta), dažnai kukurūzas „perauga“, t. y. „peršoka“ rekomenduojamą kukurūzams purkšti tarpsnį. Tada kukurūzai pažeidžiamiausi.

Dviejų herbicidų naudojimas

Privalumai – galima „sugaudyti“ kelias piktžolių bangas, galimybė parinkti herbicidą pagal piktžolių rūšinę sudėtį, didesnis herbicido naudojimo intervalas (2–8 lapeliai). Trūkumas – du purškimai – du kartus kukurūzams stresas, pristabdoma jų vegetacija.

Kombinuota piktžolių kontrolė

Jei pasėlis nėra labai piktžolėtas, užtenka vieno purškimo herbicidu, derinant su vienu  arba trimis tarpueilių purenimais. Tarpueiliai gali būti purenami kukurūzams esant nuo 2-jų lapelių iki tol, kol jie pasiekia 1-o metro aukštį. Tai suteikia galimybę pasirinkti, kada naudoti herbicidą ir purkšti palankiausiomis sąlygomis. Esant vėsesniems orams, pirmą piktžolių bangą galima pristabdyti kultivatoriumi, taip išlaukiant palankesnių orų purkšti herbicidu. Vienos technologijos, naudojant tarpueilių kultivatorių, nėra. Jo naudojimo laiką ir tikslą kiekvienas ūkininkas prisitaiko individualiai.
Dar vienas kultivatoriaus privalumas – suardoma dirvos pluta. Dažnai po sėjos susiformuoja dirvos pluta – tai dar vienas barjeras, apsunkinantis kukurūzų augimą. Jei pluta susiformuoja iki augalui sudygstant, pastarajam reikia daug energijos, kad per ją išdygtų. Užsitęsus dygimui, augalui kur kas pavojingesni kenkėjų padaryti pažeidimai (spragšiai, švedinės muselės). Susidariusi pluta stabdo deguonies patekimą į šaknų zoną, o tai stabdo mitybą šaknimis.

Galimi du plutos suardymo būdai: krituliai bei mechaninis. Pirmajam įtakos neturime. Užsitęsus sausringam periodui, ypač sunkesnės granuliometrinės sudėties dirvose, dirva suskilinėja, atsiranda gilūs plyšiai, per kuriuos drėgmė išgarinama iš gilesnių dirvos sluoksnių. Šį procesą sustabdyti galima mechaniškai purenant tarpueilius: uždarome kapiliarus, užkertame kelią drėgmei išgaruoti.

Pastaruoju metu ūkininkai vis dažniau pasirenka azotines trąšas išberti prieš sėją. Taip daro galbūt todėl, kad baiminasi apdeginti kukurūzus papildomai tręšdami azotinėmis trąšomis. Kiekvieno lapo prisitvirtinimo vietoje yra „taurelė“, kurioje (nepriklausomai nuo oro sąlygų) visada laikosi vanduo. Tai reiškia, kad kuo vėlyvesniu tarpsniu tręšiame azotu, tuo didesnė augalo apdeginimo rizika: kuo didesnis augalas, tuo daugiau yra lapų ir „taurelių“, kur gali užsilaikyti trąšų granulės. Ypač didelė žala galima, jei granulė papuola į centrinę „taurelę“. Tokiu atveju nudeginama augalo viršūnė, gali išaugti papildomi stiebai.

Sudėtinga pasakyti, kokie yra azoto nuostoliai, atiduodant jį prieš sėją. Dėl išsiplovimo ir migracijos į gilesnius sluoksnius, ypač lengvesnėse dirvose, nerekomenduojama prieš sėją atiduoti visos azoto normos. Galimas optimalus sprendimas – tręšti lokaliai, būtiniausiu augalui metu. Kultivuojant ir jei kultivatorius gali barstyti trąšas, jos permaišomos su drėgna žeme ir atsiduria šalia augalų eilučių. Netręšdami tarpueilių, galime optimaliau išnaudoti azotines trąšas.

Taigi, apibendrinant galima sakyti, kad kukurūzų auginimo technologijoje tarpueilių purentuvas leidžia lanksčiau reaguoti į susiklosčiusias klimatines sąlygas, kukurūzams nekelti streso purškiant herbicidais, kai sąlygos nepalankios, blokuoti drėgmės netektį iš dirvos sausringu periodu.

Ekonominiu požiūriu purentuvo naudojimas technologijoje leidžia optimaliau išnaudoti azotines trąšas, įterpiant jas lokaliai ir augalui reikalingiausiu momentu. Be to, jei įprastoje technologijoje buvo taikomas dviejų herbicidų purškimas (du atskiri purškimai), vieną jų galima pakeisti tarpueilių purenimu.



 VIDEONAUJIENOS

Kretingos rajone – arimo meistrystės šventė
IKMIS 2019. Pluoštinės kanapės – situacija Rokiškio rajone

NAUJIENŲ PRENUMERATA
* Privatumo sąlygos


GEBA_1

4

projekto


© VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, 2010–2019 m.
Šioje interneto svetainėje pateiktą tekstinę ir grafinę informaciją, videomedžiagą naudoti kituose kūriniuose, kopijuoti, platinti ir atgaminti be išankstinio
VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos leidimo griežtai draudžiama.
Naudojimo taisyklės
* Privatumo sąlygos