STRAIPSNIAI > GYVULININKYSTĖ > Bitynus tyliai užkariavo nauja invazinė bičių liga

Bitynus tyliai užkariavo nauja invazinė bičių liga

LŽŪKT informacija






2011-12-09

 Žiemos metu ir ankstyvą pavasarį bitės pradeda viduriuoti

 

Daugelis šaltinių nurodo, kad nauja nozemozės sporų atmaina (Nosema ceranae) yra daug agresyvesnė negu įprasta, bitininkams žinoma Nosema apis. Prancūzijoje liga vadinama ,,sausąja nozematoze”, mat nepastebėta, kad sergančios bitės viduriuotų. Nuo šios ligos jos miršta visus metus. Manoma, jog ir pastarųjų penkerių metų bičių žūčių priežastis Vakarų Europoje buvo būtent ši nozemozės forma.

Naujai atrastų sporų dauginimosi ciklas trunka tik 3 dienas, o bitės miršta po 8 dienų nuo jų invazijos. Taip dažniausiai nutinka ne avilyje, o išskridus į laukus. Šeima išsenka gerokai greičiau nei sergant įprasta nozemoze.

Įprastos nozemozės požymiai

Nosema apis sporos buvo identifikuotos 1909 metais. Jos dauginasi bičių viduriniosios žarnos epitelio ląstelėse. Nuo sporos patekimo į ląstelę iki naujos sporos atsiradimo praeina 5 dienos. Bitės žarnoje atsiradus daug nozemozės sporų, vidinis žarnos epitelis sunaikinamas, todėl jis neatlieka savo funkcijos, t. y. nepasisavina maisto  medžiagų.

Serganti bitė mažiau gamina pienelio, mažiau išskiria vaško pleiskanėlių. To pasekmė – prasčiau maitinami perai ir motina, blogiau siuvami koriai, mažesnė būna ir sergančios bičių šeimos produkcija.

Ligos pažeistos bitės, norėdamos numalšinti alkį, daugiau sunaudoja maisto, kuris nesuvirškintas perpildo tiesiąją žarną. Žiemos metu ir ankstyvą pavasarį bitės pradeda viduriuoti. Tai galima pastebėti pirmojo bičių apsiskraidymo metu, kai bitės tuštinasi tiesiog išėjusios iš avilio, ant priekinės jo sienelės. Apviduriuoti būna ir koriai. Pirmojo bičių apsiskraidymo metu sergančios bitės šliaužioja prieš avilio laką su išpūstais ir pailgėjusiais pilveliais. Ligai paūmėjus, bitės žūsta žiemos pabaigoje arba ankstyvą pavasarį.

Vasarą sergančios bitės tuštinasi išskridusios iš avilio, todėl gresiančios ligos dažniausiai bitininkai nepastebi. Bičių šeima atrodo visiškai sveika, tačiau būna mažiau produktyvi. Ji tampa užkrato šaltiniu, o staigi ligos stadija gali pasireikšti kitą pavasarį.

Nauja bėda bitininkystei –  Nosema ceranae

Dar 2006 m. Europoje pasklido žinia, jog Ispanijoje rasta kita nozemozės sporų atmaina – Nosema ceranae, kuri 1996 m. aptikta Pietryčių Azijoje Apis cerana bičių šeimose (2004 m. kinų mokslininkai šios nozemozės sporų rado ir medunešių bičių šeimose). Netrukus jų buvo rasta Vokietijos ir Prancūzijos bitynuose. Pagal paskutinius pranešimus, ši nozemozės sporų atmaina medunešių bičių šeimose jau randama visame pasaulyje. Tvirtinama, jog Ispanijoje ir JAV šios nozemozės sporų randama daugiau nei įprastų nozemozės sporų.

Ispanijoje iš 87 tirtų mėginių Nosema cerane sporų buvo rasta 82, o Nozema apis – tik 5 -iuose mėginiuose. Lenkijoje ištyrus 7 žuvusių bitynų mėginius nustatyta, kad nauja nozemozės forma pakankamai išplitusi ir šioje šalyje. 2010–2011metais Nozema ceranea aptikta ir Lietuvoje!

Jos sporoms naikinti ispanų mokslininkai pasiūlė antibiotiką fumagiliną, tačiau tam paprieštaravo kitos ES šalys, nes naudoti antibiotikus ES šalyse uždrausta. Dalis mokslininkų tvirtina, jog nozemozė – tai tik tinkamos sanitarinės bičių priežiūros ir higienos problema. Štai trijuose bitynuose, kuriuose nuo nozemozės žuvo daug bičių šeimų, nepaisyta higienos normų, o ketvirtame bityne, kuriame buvo imtasi sanitarinių ir higienos priemonių, išgyveno visos bičių šeimos.

Kadangi  nozemozei gydyti registruotų cheminių vaistų Lietuvoje nėra, profilaktiškai ir gydant galima naudoti vaistažolių preparatus.

Vaistai – iš vaistažolių kraitelės

Raudonasis pipiras. 50 g aštraus raudonojo pipiro ankščių supjaustome ir užpilame verdančiu vandeniu. Kad pritrauktų, laikome parą. Užpilas naudojamas bitėms gydyti keliais būdais:

  • į litrą sirupo (1:1) pilame 30–50 ml užpilo ir duodame bitėms nakčiai po 200–300 ml šeimai. Gydymas kartojamas  2–3 kartus kas dvi dienas;
  • labai geri rezultatai pasiekiami vartojant užpilą su kandi tešla: 1 kg kandi tešlos imama 30 ml užpilo.

Žalia rūgštynių ir rabarbarų masė. 2 kg masės suberiame į 10 l vandens ir verdame ant lėtos ugnies, kol masė suvirs. Ją perkošiame, ruošiame cukraus sirupą. Iš abiejų produktų paruošiame tirpalą: imame vieną dalį rūgštynių ir rabarbarų masės nuoviro ir vieną dalį cukraus sirupo. Bitėms duodame po 0,5–1 l, priklausomai nuo šeimos stiprumo.

Pelynų ir arkliarūgštės (Rumex confertus) ištrauka. Žolės renkamos antroje vasaros pusėje. 250 g sausos žolės užpilame 5 l vandens, užverdame, ataušiname ir perkošiame. 1,5 l vandens imame 0,5 l arkliarūgštės ir 1–2 valgomuosius šaukštus pelyno ištraukos. Į šį mišinį pilame 2 kg cukraus. Gydomuoju sirupu bitės maitinamos ne mažiau kaip 3 kartus po litrą.

Pelynai. Pirmoje vasaros pusėje pelynams žydint renkami jauni ūgliai. Džiovinami tamsioje patalpoje. 250 g sausos masės užpilame 5 l vandens, užverdame, ataušiname ir perkošiame. Litrui cukraus sirupo imame 50 ml pelynų  ištraukos. Bičių šeimai duodame po 300–500 ml 3 kartus kas antrą dieną.

Jonažolė. Turi antibiotinių savybių, veikia baktericidiškai, stabdo viduriavimą. Birželį ir rugpjūtį renkame jonažolių viršūnėles su žiedais, džioviname. 50 g sausos žolės užpilame litru verdančio vandens, palaikome 3–5 val., kad pritrauktų . Šio užpilo apie 50–100 ml įpilame į litrą cukraus sirupo. Pagal šeimos stiprumą bitėms duodame po 200–300 ml sirupo 3–4 kartus kas 3 dienas.

Timolis. 1g timolio ištirpinamas 5 l cukraus sirupo. Priklausomai nuo bičių šeimos stiprumo, sumaitiname po 200–500 ml sirupo 3–5 kartus kas 2–3 dienas.

Galima ir 1g timolio ištirpinti 2,3 l verdančio vandens ir 142 ml šio tirpalo supilti į 4,5 l sirupo (1:1). Bičių šeimai duodama po 0,5 l 3 kartus per dieną, padarius kelių dienų pertrauką. Timolo dozės didinti nepatartina, nes nukenčia jaunos bitės ir motinėlė. Timolis naikina ir kitas bakterijas, esančias bičių žarnyne ir hemolimfoje. Jis pasižymi antivirusiniu poveikiu, tinka varozei ir kalkiniams perams gydyti.

Pikis. Kaip žinome, pikis naikina gramteigiamas bakterijas ir stabdo jų  dauginimąsi, turi antivirusinį poveikį, naikina pirmuonis (tarp jų ir nozemozės sporas).

Nozemozei gydyti rekomenduojama: 15 g pikio įpilti į litrą karšto vandens ir kaitinti 30 min. ant nedidelės ugnies, tik nereikia užvirti. Gaunamas vandeninis 0,5 proc. tirpalas, kurio 50–80 ml pilame į litrą cukraus sirupo. Bičių šeimai duodame po 0,5 l sirupo 3–5 kartus, padarius kelių dienų pertrauką.



 VIDEONAUJIENOS

Prasidėjo medsukis: varva auksinio medaus lašai
Daugiaaukščių avilių lizdų plėtimas

NAUJIENŲ PRENUMERATA
* Privatumo sąlygos


GEBA_1

pasaru-tyrimo-baneris

mobili laboratorija


© VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, 2010–2019 m.
Šioje interneto svetainėje pateiktą tekstinę ir grafinę informaciją, videomedžiagą naudoti kituose kūriniuose, kopijuoti, platinti ir atgaminti be išankstinio
VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos leidimo griežtai draudžiama.
Naudojimo taisyklės
* Privatumo sąlygos