STRAIPSNIAI > GYVULININKYSTĖ > Lietuvoje nauja egzotinė galvijų veislė – ankole-watusi

Lietuvoje nauja egzotinė galvijų veislė – ankole-watusi

Ramunė Sutkevičienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vyriausioji redaktorė







Ieva Kavaliauskaitė
Prienų r.






2017-09-21

 

Specializuotoje mėsinių galvijų parodoje Lazdijuose daugelio akį traukė egzotinės išvaizdos galvijai – ilgaragiai ankole-watusi. Tai iš Afrikos žemyno kilę archainiai galvijai, afrikiečių auginami dėl pieno ir mėsos. Du „afrikiečius“, kurie skirti daugiau akims paganyti ar kaimo turizmui, o ne prekiniam ūkiui, įsigijo Prienų r. ūkininkas Kęstutis Kavaliauskas.

Daugiau kaip du dešimtmečius ūkininkaujantis Kęstutis Kavaliauskas laiko per 180 šarole veislės galvijų. Anot ūkininko, norėjosi įdomesnės, egzotiškesnės veislės galvijų. Tad už akių užkliuvo būtent ankole-watusi. Iš viso į Lietuvą iš Čekijos buvo atvežti 4 šios veislės galvijai, bet du iš karto nupirko Rygos zoologijos sodas. Ūkininko laukuose nuo liepos besiganantys naujokai sulaukę vienų metų, tad ir jų ragai ne tokie įspūdingi, kaip suaugusių galvijų. Kęstutis sako, kad jie ūkyje laikomi dėl egzotikos, nes pieno iš jų ne per daugiausia. Ūkininkas ateityje galvoja įsigyti šios veislės bulių ir galbūt pradėti Lietuvoje veisti ankole-watusi. Per pastaruosius penkerius metus užsienio specialistai ne kartą tyrė šios veislės galvijų mėsą. Tyrimų rezultatai palankūs: mėsoje buvo mažiau riebalų ir cholesterolio nei kitoje komercinėje jautienoje.
Ūkininko dukra Ieva labai domisi šios veislės galvijais, tad pagal užsienio spaudą parengė trumpą veislės pristatymą.

 

Ieva Kavaliauskaitė specializuotoje mėsinių galvijų parodoje Lazdijuose pristatė neseniai įsigytus ankole-watusi galvijus

Ankole-watusi galvijai yra vidutinio dydžio, su ilgais ir didelio skersmens ragais, todėl jie patraukia dėmesį visur, kur tik pasirodo. Šių didingų galvijų protėvius galima atrasti daugiau kaip prieš 6000 metų, todėl ankole-watusi dažnai vadinami „Galvijų karaliais“.

 

Vienų metų amžiaus ankole-watusi galvijų porą ūkininkas iš Čekijos atsivežė liepą

Ankole-watusi – elegantiški ir grakštūs galvijai, turintys tiesią nugaros liniją ir nedidelę kaklo kuprą. Galvijai gali būti įvairių spalvų, bet dažniausiai – tamsiai raudonos. Ragai ilgi ir simetriški. Galvijai yra vidutinio dydžio, karvės sveria apie 400–550 kg, buliai apie 450–750 kg. Ką tik atvestas veršelis sveria apie 13–23 kg, todėl buliai dažnai kryžminami su kitų veislių pirmaveršėmis telyčiomis. Dieną veršelius prižiūri kitos karvės, kol jų motinos maitinasi, o naktį veršeliai miega suaugusiųjų galvijų „apsaugos rate“.

Nors šios veislės karvių pienas yra apie 10 proc. riebumo, tačiau jo primelžiama gana mažai: normaliai karvė duoda apie 1–2 litrus pieno per parą, bet būna ir išimčių, kai karvė duoda 5–6 litrus pieno. Laktacijos laikotarpis gana trumpas. Kai kurie pieno ūkiai, kad pagerintų pieno riebumą, laikomas karves kryžmina su ankole- watusi buliais.

Kadangi ankole-watusi gyvena klimate, kuriame temperatūra gali būti labai aukšta, jų dideli ragai padeda išsklaidyti kūno temperatūrą. Kraujas, cirkuliuojantis per ragų zoną, atšaldomas ir grąžinamas į kūną.

 Protėvių veislės

Egipto ilgaragiai (Egypt Longhorn). 4000 metų pr. Kr. Nilo slėnyje apsigyveno ilgaragiai naminiai galvijai, kitaip žinomi kaip Egipto ilgaragiai. Per artimiausius 2000 metų jie su savo savininkais persikėlė iš Nilo į Etiopiją, o vėliau – į Afrikos pietinę dalį.

Zebu ilgaragiai (Longhorn Zebu) ir Sanga. 2000 metų pr. Kr. iš Islandijos ir Pakistano į Afriką atkeliavo Zebu ilgaragiai. Kai šie galvijai pasiekė regioną, dabar žinomą kaip Etiopija ir Somalis, jie pradėjo kryžmintis su Egipto ilgaragiais. Gautasis veislių mišinys, pradėtas vadinti Sanga, paplito po Sudaną, Ugandą, Keniją ir kitas rytų Afrikos šalis, tapdamas pagrindine auginamų naminių galvijų veisle.

Geriausi šios veislės galvijai randami Ugandoje, Ruandoje ir Burundyje. Ugandoje Nkole gentis Sanga veisles galvijus vadina ankole, o Ruandoje ir Burundyje Tutsi gentis juos vadina watusi. Tradiciškai Afrikoje ankole-watusi veislės galvijai laikomi šventais, todėl jų savininkai juos augina tik pienui, mėsai – labai retai. Beje, Afrikos gyventojų turtas buvo skaičiuojamas šiais galvijais.

 

http://honesttopaws.com/ankole-watsui-longhorn-cow/

 

Ankole-watusi už Afrikos ribų

Dėl sugebėjimo savo įspūdinga išvaizda pritraukti pirkėjus ankole-watusi iš Afrikos XIX a. pab. ir XX a. pr. buvo importuoti į Europos zoologijos sodus. Vokietijos, Švedijos ir Anglijos zoologijos sodai tapo pirmieji, auginantys šios veislės galvijus už Afrikos ribų. 1920–1930 m. amerikiečių zoologijos sodai, susižavėję šia veisle, importavo galvijų iš Europos zoologijos sodų. Laikams keičiantis, dauguma žmonių prarado susižavėjimą ankole-watusi veisle, todėl galvijus pradėta pardavinėti privatiems asmenims. Tik 1983 m. ankole-watusi pripažinta ir įteisinta kaip veislė. Po 6 metų, siekiant išsaugoti šią įdomią veislę, įkurtas galvijų registras.

Parengta pagal užsienio spaudą

 



 VIDEONAUJIENOS

Užtrūkusių karvių ir veršelių priežiūra
Mėsinių galvijų augintojų patirtis

GEBA_1

 

pasaru-tyrimo-baneris

mobili laboratorija

facebook ikona rds youtube2 gggvokas2instagram