STRAIPSNIAI > GYVULININKYSTĖ > Ekologinio gyvulininkystės ūkio prioritetas – gyvūnų gerovė

Ekologinio gyvulininkystės ūkio prioritetas – gyvūnų gerovė

Rita Samalionienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Radviliškio r. biuro gyvulininkystės konsultanė






2017-10-16

 

Lietuvoje prieš du dešimtmečius dar retas maisto produktus perkantis žmogus susimąstydavo, ar produktas yra sveikas valgyti. Tačiau kasmet situacija vis labiau keičiasi. Statistika rodo, jog vis daugiau suvartojama ekologiškų produktų tiek pasaulyje, tiek ir Lietuvoje. Kaip atsvara žemės ūkio chemizavimui, vis didesnio dėmesio pasaulyje sulaukia ekologiški produktai. Jie neužteršti sunkiaisiais metalais, pesticidų likučiais, pertekliniais nitratais, antibiotikais, hormonais, o JAV atliktų tyrimų duomenimis, vitaminų ir mineralų kiekiai ekologiškuose maisto produktuose, palyginti su įprastiniais, yra didesni. Vienas pagrindinių ekologinės gyvulininkystės kriterijų yra gyvulių gerovės užtikrinimas.

Kad ekologiniuose ūkiuose išaugintų gyvulių produkcija (mėsa, pienas, kiaušiniai) sveikesnė ir naudingesnė žmonių maistui gaminti, paneigti sunku. Vien įvertinus gyvulių šėrimo, laikymo, priežiūros sąlygas matome, kaip arti savo etnologinių (prigimtinių) poreikių yra tokiuose ūkiuose laikomi gyvūnai.

Vienas pagrindinių ekologinės gyvulininkystės kriterijų yra gyvulių gerovės užtikrinimas. Gyvūnų gerovė – tai humaniško gyvūnų naudojimo koncepcija, siekianti sumažinti bet kokį gyvūnų skausmą, stresą, kančias ir pagerinti gerovę visais jų gyvenimo etapais. Tai ypač svarbu visų šalių gyvūninės kilmės maisto vartotojams, nes streso paveiktų gyvūnų mėsa yra labiau užteršta (streso metu padidėja adrenalino kiekis kraujyje, o tai lemia laisvųjų radikalų pagausėjimą ir audinių bei kraujagyslių pažeidimą).

Ekologinėje gyvulininkystėje laikomasi šių esminių principų:

  • sudarytos galimybės gyvuliams nuolat ganytis atvirame ore;
  • ganyklos – pritaikytos gyvulių mitybos ir elgesio poreikiams;
  • gyvulius draudžiama rišti ir izoliuoti;
  • naudojamas tinkamas kraikas;
  • atvirame plote laikomas nedidelis gyvulių skaičius;
  • stengiamasi sumažinti gyvulių transportavimo trukmę;
  • išvengiama bet kokio žiauraus elgesio su gyvuliais, kaip ausų, ragų, snapų pjovimas ir pan.

Ekologinio ūkininkavimo taisyklėse detaliai nurodomos gyvulių laikymo ir šėrimo sąlygos, jų sveikatos būklės ir gabenimo, ligų profilaktikos ir gydymo reikalavimai, leistini veterinariniai vaistai ir preparatai, pastatų ir įrangos priežiūros reikalavimai. Gyvulių laikymo sąlygos ekologiniuose ūkiuose turi atitikti kiekvienai gyvulių rūšiai keliamus reikalavimus. Ekologiniuose ūkiuose gyvuliai turi augti sveiki ir duoti kokybišką produkciją, todėl pirmenybė teikiama vietinėms, prie aplinkos sąlygų prisitaikiusioms veislėms ir rūšims. Bandą geriausia papildyti savo ūkyje išaugintu prieaugliu arba jį įsigyti iš ekologinių ūkių.

Gyvūnų mityba

Ekologiškai augami gyvuliai turi būti šeriami savo ar kituose ekologiniuose ūkiuose išaugintais pašarais. Pašaruose negali būti augimą skatinančių medžiagų, sintetinių amino rūgščių bei genetiškai modifikuotų organizmų. Ekologiškų gyvulių pašarų racionus galima sudaryti tik iš reikalavimuose išvardytų pašarinių žaliavų ir priedų. Pirmenybė teikiama natūralios kilmės medžiagoms. Sintetinius vitaminus, mineralus ar papildus galima naudoti tik išskirtiniais atvejais serti?kavimo įstaigai leidus.

GMO (genetiškai modi?kuoti organizmai) ekologinių ūkių gyvulių mityboje draudžiami. Jei būtina, gyvuliams galima duoti sintetinių vitaminų ir mikroelementų, tačiau tik tiek, kiek reikia organizmui. Pirmenybė – natūraliems vitaminams. Prieauglį natūraliu pienu reikia girdyti kuo ilgiau. Veršeliai natūraliu pienu turi būti girdomi ne trumpiau kaip tris mėnesius. Draudžiama jiems duoti sergančių karvių pieno. Paršeliai žindukliai turi būti maitinami motinos (pageidautina), o ne natūraliu karvės pienu. Paršelių maitinimo trukmė – 40 dienų. Kiaulių dienos racionas turi būti papildytas stambiaisiais, žaliaisiais arba džiovintais pašarais ar silosu. Draudžiama laikyti gyvūnus tokiomis sąlygomis arba skirti tokį racioną, kuris gali sukelti anemiją.

Laisvas gyvūnų judėjimas

Siekiant užtikrinti ilgalaikę galvijų sveikatą, reikalaujama, jog gyvuliai ne tik būtų šeriami geros kokybės pašaru, bet ir galėtų reguliariai judėti bei nepririšti ganytis tinkamose ganyklose, reglamentuojamos higienos normos. Vadovaujantis gyvūnų gerovę reglamentuojančiais teisės aktais ir rekomendacijomis, gyvulių ganyklose negalima pančioti. Aptvarų, kuriuose ganomos karvės, viršutinė aptvaro viela turi būti nespygliuota. Galima įrengti elektrinius aptvarus. Vienos bandos gyvulių negalima laikyti po vieną, išskyrus reproduktorius arba sergančius gyvulius.

Šaltuoju metų laikotarpiu galvijus reikia apsaugoti nuo šalčių, skersvėjų ir laikyti tvartuose, kuriuose palaikomas optimalus mikroklimatas ir yra sąlygos reguliariai judėti. Guoliavietės turi būti kreikiamos sausais šiaudais, medžio drožlėmis, sausomis samaninėmis durpėmis, nes tai apsaugo nuo tešmens ir pieno užterštumo. Siekiant išvengti mastitų, kraikas turi būti nuolat keičiamas. Palaidai laikomos karvės daugiau juda, geriau ėda, lengviau pastebima jų ruja. Diendaržiai, pasivaikščiojimo aikštelės ir lauko aptvarai turi būti įrengti taip, kad apsaugotų nuo lietaus, vėjo, saulės ir kraštutinių temperatūrų. Į pastatus turi patekti daug oro ir šviesos iš lauko.

Kiaulidžių grindys turi būti lygios, bet neslidžios. Mažiausiai pusę uždarų patalpų ploto turi sudaryti tvirtos grindys, ne grotelinės. Patalpoje turi būti įrengta pakankamo dydžio patogi, švari ir sausa gulėjimo (poilsio) vieta, kur grindys turi būti tvirtos, o ne iš lentelių. Guoliavietę būtina kreikti šiaudais arba kitomis natūraliomis medžiagomis. Paršavedės turi būti laikomos grupėmis, išskyrus paskutinį paršingumo etapą ir žindymo laikotarpį. Paršeliai negali būti laikomi be pakratų pakloto arba paršelių narvuose. Lauko aikštelėse kiaulėms turi būti sudaryta galimybė tuštintis ir knisti. Knisimui gali būti naudojamas įvairus substratas.

Ekologinio paukštyno kvadratiniame metre gali būti laikomos ne daugiau kaip keturios vištos (pramoniniame intensyviame paukštyne – aštuonios). Ekologiškai auginamų vištų negalima laikyti narvuose. Jos turi vaikščioti palaidos. Reikia įrengti kiaušinių dėjimo lizdus, tam tikro ilgio laktas bei lesyklas.

Gyvulių skaičius ūkyje turi būti griežtai derinamas su turimu žemės plotu. Jų skaičius ribojamas, kad  mėšle esantis azoto kiekis neviršytų 170 kg/ha ŽŪN per metus. Tik tokiu būdu antriniai gyvulininkystės veiklos produktai tampa ne atliekomis ir tarša, o trąša augalams, būtent taip užsidaro ekologinės gamybos ciklas.

Pagrindiniai reikalavimai, keliami pastatams ir laikymo sąlygoms

Vienas svarbiausių ekologinės gyvulininkystės principų – pasirinkta gyvulių rūšis turi atitikti laikymo būdą ir sąlygas. Gyvulių ir paukščių laikymo sąlygos turi būti kuo natūralesnės ir visiškai patenkinti jų elgsenos poreikius. Gyvuliams ir paukščiams turi būti sudarytos sąlygos tenkinti dar išlikusius instinktus: laisvai judėti, knaisiotis, kapstytis, turėti galimybę būti kuo nors užsiėmusiems ir pan. Pastatus ir įrangą būtina nuolat valyti ir dezinfekuoti.

Elgesys su gyvūnais

Gyvūnų žalojimas ekologiniuose ūkiuose draudžiamas (pavyzdžiui, uodegų sutrumpinimas, ilčių pašalinimas paršeliams, viščiukų snapų galų nubukinimas ir pan.), išskyrus kastravimą ir ragų šalinimą. Tačiau, esant būtinybei, susijusiai su gyvulių laikymo technologijomis, serti?kavimo įstaiga gali leisti kai kurias iš šių operacijų.

Kastruoti ir šalinti ragus gali specialų išsilavinimą turintys vet. gydytojai, įvertinę minėtų veiksmų būtinumą, pasirinkdami tinkamiausią gyvulių amžių ir sukeldami kuo mažesnį skausmą (pavyzdžiui, naudodami vietinę anesteziją). Ragų užuomazgas geriausia pašalinti jauniems (2–4 savaičių amžiaus) veršeliams.

Veterinarinė priežiūra ir gydymas

Ligų prevencija ekologiniuose ūkiuose turi būti paremta pro?laktiniais metodais, taikant zooveterinarinių priemonių kompleksą. Gyvuliams susirgus, jie gydomi taip pat ekologiškomis priemonėmis, tokiomis kaip homeopatija (alternatyvusis gydymo būdas, kai siekiama, kad organizmas taptų atsparus ligai ir tam naudojamos labai atskiestos medžiagos, kurios sukelia panašius simptomus, kaip ir ligos sukėlėjai) bei fitoterapija – gydymas naudojant augalus ir jų ekstraktus. Sintetiniais veterinariniais vaistais galima gydyti tuo atveju, jei gyvuliai nepasveiksta gydant fitoterapiniais ir homeopatiniais produktais. Jei buvo gydoma sintetiniais medikamentais, į ekologinės gamybos ūkio veiklos žurnalą būtina įrašyti tikslią informaciją: nurodyti vaisto tipą, susirgimo diagnozę, dozes, vaistų vartojimo trukmę ir produkcijos vartojimo terminą po gydymo.

Produkcijos vartojimo terminai po gydymo sintetiniais preparatais turi būti dvigubai ilgesni negu tam preparatui rekomenduojamas terminas chemizuotame ūkyje. Ekologiškai auginamiems gyvūnams draudžiama duoti sintetinių augimo, produktyvumo didinimo stimuliatorių, hormoninių preparatų.

Gyvulių gabenimas

Prieš išvežant gyvulius iš ūkio, juos turi apžiūrėti veterinarijos gydytojas ir savininkui išduoti pažymėjimą. Gyvulius galima gabenti tik laikantis Lietuvoje galiojančių transportavimo taisyklių. Leidžiama vežti tik specialiai gyvulių pervežimui pritaikytomis transporto priemonėmis. Pakrovimo, gabenimo ir iškrovimo metu jie turi patirti kuo mažiau streso. Gyvulius reikia pakrauti ir iškrauti ramiai, atsargiai, nenaudojant elektrinių botagų ar kitų priemonių, galinčių juos sužaloti.

Draudžiama vežti savivarčiais automobiliais be medinių grindų. Kelionei užtrukus ilgiau kaip 8 val., būtina turėti vandens ir pašaro dvigubai ilgesniam negu numatyta vežimo laikui. Melžiamos karvės kelionės metu turi būti melžiamos ne rečiau kaip kas 12 valandų. Draudžiama vežamus galvijus rišti už ragų ar nosies žiedų, išskyrus agresyvius bulius, kuriuos leidžiama papildomai fiksuoti už per nosį pervertos grandies ar žiedo. Vežti leidžiama kliniškai sveikus gyvulius: pateles, atsivedusias jauniklius daugiau kaip prieš 48 val., jauniklius, kurių bamba yra visiškai uždžiūvusi. Sergančius ar sužeistus gyvulius galima vežti tik tada, jei išduotas veterinarijos gydytojo pažymėjimas.

Formuojasi nauja vartotojų grupė

Ji renkasi tik natūralius ir sveikatai palankius produktus, ieškodama visų įprastų produktų alternatyvų. Ekologinio ūkininkavimo lyderiai pasaulyje (ūkininkai, prekybininkai, mokslininkai, sertifikavimo įstaigų atstovai) savo aktyvia veikla siekia įrodyti, jog ekologiškos produkcijos poreikis auga ir šiandien įprastinis žemės ūkis jau greitai gali tapti praeitimi. Ekologiškų produktų poreikis visame pasaulyje sparčiai didėja ir ekologiški maisto produktai kasmet užkariauja vis didesnę maisto produktų rinkos dalį. Pasaulinės ekologiškų produktų rinkos plėtra Lietuvai sudaro išimtinai palankias sąlygas gaminti ekologišką žemės ūkio produkciją.

Naudinga vaizdo informacija

Veršinga ... ar ne?

Bandos sveikata – nenuginčijamas argumentas

Kodėl svarbu tirti pašarus?

Elektriniai aptvarai mėsiniams galvijams


Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.


 VIDEONAUJIENOS

Užtrūkusių karvių ir veršelių priežiūra
Mėsinių galvijų augintojų patirtis

ikmis

egeba

 

pasaru-tyrimo-baneris

mobili laboratorija

facebook ikona rds youtube2 gggvokas2instagram