STRAIPSNIAI > AUGALININKYSTĖ > Patirtis: dirvožemis atsilygina kantriausiems

Patirtis: dirvožemis atsilygina kantriausiems

Ramunė Sutkevičienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vyriausioji redaktorė






2017-11-03

 

Pastaruoju metu vis daugiau ir garsiau kalbama apie ryškėjančius dirvožemio degradacijos požymius, kurie yra intensyvios žemdirbystės, aktyvios agrotechnikos, monokultūroje auginamų javų pasekmė. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba (LŽŪKT) skatina žemdirbius diegti tvarios žemdirbystės principus, bendradarbiaudama su mokslo institucijomis bei tvaraus ūkininkavimo praktikais. Šį kartą LŽŪKT augalininkystės konsultantai lankėsi vienoje didžiausių Lietuvoje grūdinių žemės augalų auginimo ūkių UAB „AGRA Corporation“, kuri daugiau nei dešimtmetį stengiasi tausoti aplinką, skatina žemės ūkio produktų įvairovę, kiek įmanoma mažina perteklinį energijos ir cheminių trąšų, pesticidų naudojimą.

„Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos augalininkystės konsultantai teikia žemdirbiams paslaugas, kurios orientuojasi į dirvožemio derlumo išsaugojimo problemos sprendimą. Tręšimo planų sudarymas, atsižvelgiant į dirvožemio tyrimus, pagal tai planuojamas tręšimas mineralinėmis trąšomis, integruota augalų apsauga, tinkama augalų rotacija, ankštinių bei tarpinių augalų auginimas, organinių trąšų naudojimas bei ūkinės veiklos ribojimas jautriose žemės ūkio veiklai plotuose – tvaraus ūkininkavimo principai, kurie turi būti aktualūs kiekvienam žemdirbiui.  Malonu lankytis ūkyje, kuriame šios ūkininkavimo idėjos sėkmingai įgyvendinamos. Dirvožemio derlumo išsaugojimas, jo turtinimas – tinkamiausia žemdirbio filosofija sėkmingam ilgalaikiam ūkininkavimui. Todėl pasisemti minčių, patyrimo ir tikros žemdirbiškos filosofijos iš AGRA Corporation vadovo Tautvydo Beinoro naudinga ir kolegoms žemdirbiams, ir augalininkystės konsultantams“, – sako Technologinių  paslaugų skyriaus vadovas Rimas Magyla.

Web-teksto1-CorporLŽŪKT augalininkystės konsultantai nuolat bendradarbiauja su praktikais –  bendrovėje „AGRA Corporation“ su jos gamybos direktoriumi Tautvydu Beinoru

Per ketvirtį amžiaus tvaraus ūkininkavimo link

„Galvojame, kad žemės ūkio ateitį lems sveiki produktai, užaugę sveikame dirvožemyje. Tokia ateitis įmanoma tik esant harmonijai tarp žemės ūkio ir aplinkos“, – teigia bendrovės „AGRA Corporation“ gamybos direktorius ir agronomas Tautvydas Beinoras.

Bendrovės vadovai jau ne vienus metus taiko ilgalaikes augalų auginimo technologijas, dėmesį telkia ir į pelno didinimą, ir ilgalaikį dirvožemio bei produktų gerinimą. Tausoja aplinką, skatina žemės ūkio augalų įvairovę, kiek įmanoma mažina perteklinį energijos ir cheminių trąšų naudojimą.

Web-teksto2-Corpor„Mano nuomone, patys svarbiausi tvaraus ūkininkavimo elementai: teisinga daugianarė sėjomaina, įvairiausi tarpiniai pasėliai ir beariminė tiesioginės sėjos technologija. Juk bet kokio ūkininkavimo pagrindas yra žemė – sveikas, nenualintas dirvožemis“, – tvaraus ūkininkavimo filosofiją dėsto T. Beinoras

Bendrovė, įsikūrusi Kalnujų kaime, netoli Raseinių, šiuo metu valdo per 5 tūkstančių ha dirbamos žemės (nuo įsikūrimo 1992 m. dirbamos žemės plotą padidino nuo 1300 ha iki 5700 ha) Raseinių, Marijampolės ir Jurbarko rajonuose. Dalis žemės (apie 3200 ha) – nuosava, kitą dalį – apie 2500 ha – bendrovė nuomoja pagal ilgalaikes sutartis, vidutinis lauko plotas – nuo 15 iki 20 ha. Bendrovės specializacija – javų auginimas, kuriuos ji parduoda vietinėje ir užsienio rinkoje. Per metus išauginama apie 18 000–20 000 t kviečių, miežių, rapsų ir ankštinių kultūrų. Dominuoja žieminės veislės, išskyrus vasarinius miežius, kurie naudojami salyklui. Bendrovė naudoja pačią moderniausią techniką, turi savo maždaug 10 000 t talpos džiovyklas ir saugyklas.

Gamybos vadovas pasakojo, kad arimo technologija ūkyje buvo naudojama apie 10 metų. Pastaruosius 15 metų bendrovės valdomos žemės dirbamos minimaliai. Dirvožemio kokybė gera, siekia maždaug 45–55 dirvožemio balus, daugiausia – vidutinio sunkumo  ir sunkūs priemoliai (smėlingas priemolis sudaro apie 70 proc., priesmėlis ir rudasis priemolis – 20 proc., kitos rūšys – 10 proc.). Anot jo, pirmaisiais neariamosios žemdirbystės metais ypač silpnose žemėse šiaudams suskaidyti reikėdavo „pagalbos“ (bakterijų priedų, azoto ir pan.). Dabar matyti, kad dirvos pačios kuo puikiausiai susitvarko su šiaudais. Augalų liekanų irimo procesas gana spartus, dirvožemis pats gerai funkcionuoja. „Niekada šiaudų nevežėme iš laukų, nes jie juk trąša. Smulkiname, skleidžiame ir įterpiame. Taip formuojamas humusingas dirvos sluoksnis“, – aiškina T. Beinoras.

Pasak vadovo, iš pradžių bendrovėje nebuvo pastovios sėjomainos, pvz., kviečiai po kviečių buvo sėjami 4–5 metus iš eilės. Tačiau vėliau buvo bandomos įvairios naujos veislės, sėjai išbandytos įvairiausios sėjamosios, ieškota optimaliausios technologijos vienai ar kitai kultūrai auginti. Po truputį intensyvią auginimo technologiją keitė ekstensyvi, juodus pūdymus – užimti pūdymai, sėjomainoje pradėta auginti sideralinius augalus – įvairių žolių mišinius, dobilus žaliajai trąšai. „Juk gamta mėgsta įvairovę, tad ir dirvožemio mikroorganizmams reikia, kad jų aplinkoje būtų įvairiausių augalų šaknų, ir kad jie patys būtų įvairovėje ir harmonijoje vieni su kitais, o juk visa tai vyksta tik sveikame dirvožemyje. Galima pradėti ir nuo vienos tarpinės kultūros, pavyzdžiui, baltųjų garstyčių, bet dirvožemiui pagerinti geriau sėti mišinius. Mišiniuose esantys skirtingų augalų suformuoti šaknų kanalai – ne tik puiki pagalba kitų augalų įsišaknijimui, bet ir stiprus dirvožemio pado ardymas ir struktūros gerinimas, subrandinama didelė augalų masė, kuri turtina dirvožemį humusu bei stelbia konkurencines piktžoles. Tad tarpiniai pasėliai – viena iš svarbiausių gamybinės technologijos grandžių siekiant pajamų stabilumo ir norint glaudžiau ūkininkauti su gamta“, – įsitikinęs T. Beinoras.

T. Beinoras tikina, kad apie neariamąją žemdirbystę Lietuvoje sukurta daug mitų. Vienas iš jų – dažniau pasėlius puolančios ligos ir kenkėjai. „Tai tikrai ne tiesa. Savo kailiu to nepatyrėme. Jei ligos puola, puola visus augalus, nepriklausomai nuo to, kokia žemdirbystės technologija taikyta“, – įsitikinęs gamybos vadovas. Jo teigimu, net moksliškai pagrįsta, kad po žieminių rapsų palikti šiaudai ne tik sudaro gerą terpę javų sėklai, bet ir stabdo piktžolių dygimą.

Web-teksto-CorporPernai rugsėjį dalį žieminių kviečių buvo pasėta naudojant ražieninę Cross Slot sėjamąją. Tai No-till sėjamoji, kuri geba idealiai pasėti norimą kultūrą į beveik bet kokį nedirbtą lauką

Dar 2008 m. bendrovė pasidarė visų dirbamų laukų dirvožemio ėminius. „Darėme dirvožemio tyrimus, tręšimo žemėlapius ir pagal juos tręšėme laukus skirtingomis trąšų normomis. Tręšėme laukus ir organinėmis trąšomis (red. vištų mėšlu), kartu barstėme įvairias kalkes dirvožemio rūgštingumui sumažinti. Vykdome drenažo sistemų remontus, dalyvaujame ES projektuose, dalį šių darbų kasmet darome savo lėšomis“, – patirtimi dalinosi T. Beinoras.

Anot vadovo, pirmiausia reikia galvoti apie dirvą į ją investuoti, net ir smulkmenos labai svarbios. Svarbiausia – iš karto nesitikėti greitų rezultatų. „Žinoma, per metus dirvoje situacijos nepakeisi. Reikia turėti kantrybės ir pakeisti mąstymą, – įsitikinęs Tautvydas Beinoras. – Dvejus metus jokių pajamų negavome, tik investavome į dirvą. Po trejų metų iš laukų, iš kurių prikuldavome 4–5 t/ha, gavome 8,5–9 t/ha derlių. Mums per prievartą niekas nekišo tokio ūkininkavimo būdo, patys susivokėme. Lygindami save su užsienio įmonėmis matome, kad esame kai kur daugiau pažengę arba einame kartu, o ne atsiliekame 20–30 metų, kai buvo anksčiau. Reikia turėti viziją ir jos siekti. Genialumas – paprastume“.

Daugiau apie tvaraus ūkininkavimo filosofiją žiūrėkite vaizdo reportaže.

Kviečiame paskaityti

Ūkininkauja su polėkiu ir eksperimentuodamas

Dirvožemio tyrimai – didesnis derlius ir našesnis dirvožemis

Sapropelis – ilgalaikė lengvo dirvožemio gerinimo priemonė

Jei rūpiniesi Lietuva, imkis spręsti jos dirvožemio problemų!

Humusas ir mikroorganizmai dirvodaros procese

Erozijos grėsmė mūsų dirvožemiams

Ar liks dirvožemis ateities kartoms?

Naudinga vaizdo informacija

Dirvožemio tyrimas. „Nesame tokie turtingi, kad bertume į žemę viską“

Siekiantiems racionaliai ūkininkauti – kintamos normos tręšimo planas

Žemė duoda – žemė prašo

Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.


 VIDEONAUJIENOS

Žieminių rapsų pasirengimas žiemoti Trakų r.
Žieminių kviečių pasirengimas žiemoti Trakų r.

NAUJIENŲ PRENUMERATA
* Privatumo sąlygos


GEBA_1

projekto

4


© VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, 2010–2019 m.
Šioje interneto svetainėje pateiktą tekstinę ir grafinę informaciją, videomedžiagą naudoti kituose kūriniuose, kopijuoti, platinti ir atgaminti be išankstinio
VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos leidimo griežtai draudžiama.
Naudojimo taisyklės
* Privatumo sąlygos