STRAIPSNIAI > VERTA ŽINOTI > „Metų ūkis 2017“ – nuo Vilniaus iki Klaipėdos (su fotogalerija)

„Metų ūkis 2017“ – nuo Vilniaus iki Klaipėdos (su fotogalerija)

Ramunė Sutkevičienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vyriausioji redaktorė







Lietuvos ūkininkų sąjunga






2017-11-20

 

Birželį paskelbtas respublikinis konkursas „Metų ūkis 2017“ lapkričio 17 dieną (penktadienį) tradiciškai finišavo Kauno kultūros ir sporto centre „Girstutis“, kur pagerbti ir apdovanoti geriausi žemdirbiai. Nepaisant sudėtingos ir ekstremalios situacijos šalyje, dvidešimt ketverius metus skaičiuojantis konkursas suorganizuotas 40-yje savivaldybių: dalyvavo 455 ūkiai, laimėtojais išrinkti 120 ūkių.

Tai pačias ilgiausias tradicijas turintis žemdirbių konkursas, kuris išlaikė savo esminius principus: pastebėti tuos, kurie pastaraisiais metais yra padarę didžiausią ūkio vystymosi pažangą. Nenuilstantys jo organizatoriai – Ūkininkų sąjunga (LŪS). Anot organizatorių,laimėtojais tampa labai įvairaus dydžio gyvybingi, tvarūs, pažangūs ir puikiai besitvarkantys ūkiai. Dažniausiai tie, kurie, siekdami geresnių rezultatų savo veikloje, aktyviai naudojasi įvairiomis investicinėmis Kaimo plėtros priemonėmis, modernizuoja tiek didesnius, tiek mažesnius ūkius, tampa puikiu gerosios praktikos pavyzdžiu kitiems.

Neišvengta aštresnių temų

Web-TalmantasLŪS pirmininkas Jonas Talmantas dėkojo visiems žemdirbiams, kurie, nepaisant ekstremalios situacijos, rūpinasi žemės ūkiu. Jis negailėjo ne tik gražių žodžių ūkininkams, bet ir „užkabino“ jautrias temas, tokias kaip naujoji mokesčių reforma, žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo pakeitimo projektas. Aštrių pastebėjimų sulaukė ir politikai. „Mes, ūkininkai, anot vienos Seimo narės pareiškimų, priklausome parazituojančiam visuomenės sluoksniui, lakstantys tviskančiais Lexusais. Ar tikrai? Ar vien ūkininkai atsakingi už įvairias socialines problemas, kurių Lietuvoje yra tikrai daug? – retoriškai klausė J. Talmantas. – Kas, jei ne ūkininkai savo gyvenamose vietovėse padeda bendruomenėms, mokykloms, dienos centrams, vyresniems žmonėms padeda tvarkyti aplinką ar valyti kelius?“. Kalbėdamas apie idėjas Lietuvos šimtmečiui, LŪS pirmininkas siūlė politikams pagaliau atsisakyti patyčių ir pradėti dirbti, o tiems, kurie galvoja, kad kaime lengva gyventi ir dirbti, kvietė atvykti ir pabandyti. Pastarieji žodžiai sulaukė gausių žemdirbių aplodismentų.

Europos Parlamento narys Bronis Ropė, sveikindamas žemdirbius, sakė, kad šiandieninė situacija dar kartą įrodo, kad kaime dirbti yra labai sunku ir reikia galvoti apie „ekstra saugiklius“, kuriais būtų galima pasinaudoti, ištikus ekstremaliai situacijai. Kaip ir Lietuvoje, taip ir visuose ES kaimuose žmonių mažėja, nors jaunimui pritraukti į kaimą yra nemažai programų, tačiau eilių, norinčių jas įgyvendinti, tikrai nėra. „Pernai metais apklausos rezultatai parodė, kad kaime tokiai situacijai apibūdinti yra dvi priežastys: sunkus darbas ir silpnoka socialinės paramos sistema“, – teigė europarlamentaras. Žemdirbius jis kvietė bendromis jėgomis ieškoti išeičių, kad rytdiena būtų aiškesnė, žemės ūkio reforma po 2020 metų būtų organizuota taip, jog Lietuvos žemdirbys jaustųsi vienodai remiamas ir konkurencingas su kitais ES ūkininkais.

Web-MarkauskasŽemės ūkio ministras Bronius Markauskas ramino žemdirbius dėl naujosios mokesčių reformos. Pasak jo, gyventojų pajamų mokestį (GPM) reikės mokėti tik tiems, kurie yra PVM mokėtojai. Pagal praėjusių metų deklaravimo duomenis, GPM reikėtų mokėti 5 100 ūkio subjektų. Jei būtų vertinama pagal dabartinį mokesčių projektą, iš minėtų ūkio subjektų mokestis keistųsi tik 2 tūkst., nes 3 tūkst., kurių pelnas iki 10 tūkst. eurų, niekas nesikeis. Tad ūkių subjektų, kuriems reikėtų mokėti 15 proc. PVM, būtų apie 687. Be to, šį mokestį reikėtų mokėti po 2020 metų. Taigi, pasak ministro, skambinimas pavojaus varpas perdėtas.

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius žemdirbiams linkėjo daugiau drąsos ir nesusigūžti, prasidėjus patyčioms, o „Biržų žemtiekimas“ generalinis direktorius Saulius Silickas – drąsių sprendimų ir nebijoti atsiremti į kaimynus, bendruomenes, asociacijas ir partnerius, nes tik kooperacija, partnerystė ir modernios technologijos mažins savikainą ir augins pelną.

Konkursas organizuotas visose savivaldybėse

LŪS sprendimu konkursas gali būti organizuojamas visose Lietuvos savivaldybėse, tačiau į respublikinę apdovanojimo šventę pasiliekama teisę kviesti tik dirbančių ir veiklą vykdančių rajoninių ūkininkų sąjungų bei mažų savivaldybių laimėtojus. Galbūt dėl to kai kurios savivaldybės iš viso neberengia konkurso, o jeigu ir rengia, savo duomenų LŪS nepateikia. Konkurso vertinimo komisijos yra sudaromos iš savivaldybės konkurso organizatorių: LŪS rajono skyriaus, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) rajono biuro, rajono žemės ūkio skyriaus atstovų, kitų žemdirbiškų organizacijų atstovų, pasikviečiant praėjusių metų konkurso laimėtojus – ūkininkus, spaudos atstovus ir rėmėjus. Vertinama ūkininko kvalifikacija, išsilavinimas, ūkio veiklos ir rezultatai ir kt.

Šiemet konkursui rezultatus pateikė 40 savivaldybių: dalyvavo 455 ūkiai, iš kurių laimėtojais tapo 120 ūkių. Daugiausia dalyvavusiųjų iš Kauno, Rokiškio, Telšių ir Varėnos savivaldybių. Kiekvienoje jų išrinkta po vieną pirmos, antros ir trečios vietos laimėtoją.

Web-teksto

Tarp laimėtojų vyrauja augalininkystės ūkiai

Pagal laimėtojų anketose nurodytus duomenis ūkio specializacijos pasiskirstę taip: 70 augalininkystės, 28 gyvulininkystės, 22 mišrios specializacijos ūkiai. Tarp jų 7 užsiimantys bitininkyste, 3 puoselėja sodininkystės, 3 daržininkystės, 1 paukštininkystės bei 1 gėlininkystės ūkius. Tarp visų laimėtojų yra 13 ekologinių ūkių, iš kurių: 8 užsiima mėsinių gyvulių auginimu, 4 yra augalininkystės ir 1 mišrus ūkiai.

Augalininkystės ūkio šeimininkai iš Ignalinos rajono savivaldybės I vietos laimėtojai Aida ir Juozas Mikštai dirba bene didžiausią žemės plotą nenašių žemių regione – 980 ha. Ūkį Juozas Mikštas užregistravo 2004 metų vasarą tuo laiku vadintame Dievo pamirštame Didžiasalio krašte, o 2005-aisiais  su Nacionaline mokėjimo agentūra pasirašė pirmąją paramos sutartį. Vėliau jų buvo ne viena. Taip su Europos Sąjungos paramos pagalba ūkis su laiku augo ir modernėjo.

Antrasis didžiausias pagal dirbamos žemės plotą – augalininkystės krypties Ingos ir Ovidijaus Pečeliūnų ūkis Panevėžio rajone, užėmęs I vietą. Ūkininkai įvairias kultūras augina 1150 ha plote.

Nuo karvių iki bičių

Tarp nominantų didžiausias pagal plotą (360 ha) gyvulininkystės ūkis yra Anykščių rajone. Jo šeimininkai – I vietos nugalėtojai savo rajone Ligita ir Algis Bukauskai, kurie augina 250 mėsinių galvijų ir užsiima mėsos perdirbimu. Daugiausia gyvulių laiko Lazdijų rajono I vietos laimėtojas Juozas Vainauskas – 260 mėsinių galvijų. Daugiausia melžiamų karvių prižiūri Kupiškio rajono I vietos laimėtojai Laimutė ir Laimutis Baltrūnai. Jie melžia 119 karvių. O Elektrėnų savivaldybės I vietos laimėtojai Erika ir Gintautas Migoniai savo ekologiniame mišriame ūkyje augina 150 angusų ir 200 avių bandas.

Netradiciniai tarp laimėtojų yra Skuodo rajono I vietos nugalėtojai – Janina ir Edvardas Karečkai, kurie yra ūkininkai ir Gesalių ŽŪB vieninteliai pajininkai: dirba 1200 ha žemės, laiko daugiau kaip 1100 galvijų, melžia 310 karvių.

Penki konkurso nugalėtojai nurodė auginantys avis. Iš jų didžiausią avių bandą – apie 280 avių – laiko Pagėgių savivaldybės III vietos nugalėtoja ekologinio ūkio šeimininkė Laima Aleknavičienė, kartu 25 ha plote užsiimanti ir daržininkyste.

Tarp septynių bitininkų daugiausiai – 80 – bičių šeimų laiko Anykščių rajono savivaldybės ūkininkai Živilė ir Audrius Kustai, šiemet konkurse užėmę II vietą. Jų ūkis šiemet yra mažiausias pagal plotą – 11 ha.

Mišrios specializacijos ūkiai

Tarp mišrių ūkių išskirtiniai yra Vilniaus r. I vietos laimėtojai Diana ir Andžejus Liudkevičiai, dirbdami 25 ha žemės plotą, augina 33 avis, 26 ožkas ir laiko 6 bičių šeimas. Tuo tarpu Vilkaviškio rajono savivaldybėje III vietą užėmęs Rokas Šlivinskas ne tik puikiai tvarkosi mišrios specializacijos 230 ha ūkyje, bet ir vadovauja Vilkaviškio krepšinio klubui „Perlas“.

III vietą Anykščių r. užėmęs Justas Petraitis 12 ha plote augina sodą ir, pasinaudojęs Europos Sąjungos parama, turi įsirengęs modernią sulčių spaudimo liniją. Sodininkyste 14 ha žemės plote užsiima ir Ilona bei Stasys Juozapavičiai, ūkininkaujantys Zarasų r. savivaldybėje, šiemet laimėję III vietą. Be to, jie Juozapavos kaime turi įveisę juodųjų serbentų uogyną. Mišraus ūkio šeimininkai užėmę II vietą Utenos r. – Aušrinė ir Žydrūnas Purviniai vysto sodininkystę, laiko 60 mėsinių galvijų ir turi 58 elnius.

Kartu su tėvais Kristina ir Sauliumi Paurais ūkininkaujanti duktė Jonata ir jos vyras Tomas Raudoniai konkurse užėmė II vietą – Kauno rajone 200 ha augalininkystės ūkyje užsiima ir gėlininkyste. I vietos nugalėtojai Klaipėdos r. Tatjana ir Vytautas Gliožeriai laiko apie 300 paukščių. Ignalinos rajono ūkininkai Ariana ir Giedrius Palenčiai bei Jurbarko rajono ūkininkas Giedrius Greičius savo rajonuose atitinkamai užėmę II vietas, specializuojasi daržininkystėje. Abu šie ūkiai dirba po 50 ha.

Puoselėjamos šeimos ūkininkavimo tradicijos

Kėdainių krašto ūkininkų sąjunga šiais metais mini savo veiklos 10-tį. Ta proga jos taryba su rajono konkurso komisija svarstė, kas labiausiai per šiuos metus labiausiai įsitvirtino jų savivaldybėje. Buvo pripažinta, jog daugelio ūkininkaujančių narių vaikai užaugo padėdami tėvams ūkiuose, o vėliau šalia tėvų ūkio įkūrė ir savo ūkius, taip vieni kitiems padėdami sėkmingai ūkininkauja ir puoselėja šeimos ūkininkavimo tradiciją. Todėl šiemet Kėdainiuose pirmą vietą laimėjo Aidos ir Jono Talmantų, jų vaikų Ovidijaus Talmanto bei Irmos ir Pauliaus Pikšrių ūkiai. Bendrai šie tėvų ir vaikų ūkiai dirba 1118 ha, kur augina žieminių javus, rapsus ir cukrinių runkelius. Kėdainiškiai niekada nesibaidė nei bankų paskolų, nei įsipareigojimų ES fondams, todėl jų ūkiuose įgyvendintas ne vienas europinėmis lėšomis paremtas projektas. Jie ne tik perka pažangią techniką, bet ir taiko šiuolaikines žemdirbystės technologijas. Ūkininkai aria tik naujai įsigytus ar išnuomotus žemės plotus, o likusi žemė įdirbama skutikliu su ant jo sumontuota sėjamąja. Tai, kad tėvas Jonas Talmantas gali užsiimti visuomenine veikla (yra Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas ir šiemet susikūrusios Lietuvos žemės ūkio ir maisto tarybos pirmininkas), yra didelis šeimos narių nuopelnas.

Varėnos rajono savivaldybėje visi laimėtojai yra tėvų ir vaikų ūkiai. Pirmą vietą užėmę Vytautas ir Dalia Rauloniai su sūnumis Remigijum ir Justinu 850 ha plote užsiima augalininkyste. Antrąją vietą užėmę Rima ir Jonas Kondratavičiai su sūnumi Rimgaudu bei dukra Indre pluša 300 ha ekologiniame augalininkystės ūkyje. O trečiąją vietą užėmę Roma ir Juozas Žėkai su dukra Sigita ūkininkauja ir tvarkosi mišriame per 100 ha ekologiniame ūkyje, kuriame laiko bičių, kiaulių ir galvijų.

O štai Akmenės ir Joniškio rajonų savivaldybėse tarp laimėtojų yra drauge ūkininkaujančių brolių ir seserų. Joniškio r. I vietos laimėtojai Donatas Petraitis bei Daiva Stonienė yra brolis ir sesuo. Jie kartu su Donato žmona Roberta derlingose Šiaurės Lietuvos žemėse dirba 500 ha ir augina javus. Akmenės III vietos laimėtojų Grinių ūkyje dirba broliai Sigitas ir Alvydas su žmona Ilona. Jie kartu pluša 130 ha augalininkystės krypties ūkyje.

Vyriausias iki jauniausia

Šiemet konkurso I vietos laimėtojų vidutinis amžius yra 48 m., tarp II ir III vietos laimėtojų vidutinis amžius yra 44 m. Šiemet iš konkurso laimėtojų vyriausias yra Raseinių rajono Nemakščių žemių ūkininkas Mykolas Hofertas, dirbęs veterinarijos gydytoju, ilgus metus vadovavęs „Pryšmančių“ kolūkiui, o, Lietuvai veržiantis į Nepriklausomybę, vienas pirmųjų 1989 m. pradėjo ūkininkauti. Septyniasdešimt devynerių Mykolas visai Lietuvos žemdirbiškai visuomenei gerai žinomas kaip kovotojas už teisybę. Šiemet jo ūkis užėmė III vietą, tačiau visą savo gyvenimą Mykolas Hofertas yra pašventęs darbui ir Lietuvos žemės ūkiui. Šiandien tvarkosi 240 ha augalininkystės ūkyje ir laiko per 40 bičių šeimų.

Web-Jauniausia

Jauniausia konkurso laimėtoja yra šeimos ūkininkavimo tradicijas tęsianti 25 metų Kristina Stirnaitė, Elektrėnų sav. užėmusi III vietą. Ji augusi darbščių Vitos ir Sauliaus Stirnų ūkyje, o Aleksandro Stulginskio universitete įgijusi aukštąjį išsilavinimą, 2014 m. ir pati įregistravo savo ūkį. Šiuo metu sėkmingai augina per 50 mėsinių galvijų bandą ir tikrai mato daug perspektyvų, susiedama savo gyvenimą su kaimu.

Konkurso „Metų ūkis 2017“ laimėtojų sąrašas

Pagerbti bei apdovanoti ir geriausi Lietuvos melžėjai

Modernus karvių melžimas yra vienas svarbiausių ir atsakingiausių darbų pieno fermose. Sudėtinga šiuolaikinė melžimo technika ir pažangios technologijos šį fizinį darbą pavertė išmanių techninių sistemų operatoriaus darbu. Tad kasmet organizuojamo konkurso „Geriausi melžėjai“ iniciatoriai – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos (LSMUVA) Josifo Taco Melžimo mokymo centras – siekia tobulinti melžėjų teorines žinias, praktinius įgūdžius ir meistriškumą. „Gauti sąžiningą, patikimai dirbančią melžėją yra problema. Tačiau nuo melžėjos darbo ir atsakomybės daug kas priklauso. Jei melžiama mechanizuotai, užtenka žinoti, kaip aparatas veikia, tešmens paruošimo niuansus. Jei melžimas automatizuotas, melžiama melžimo aikštelėse, melžėja turi susigaudyti ir automatikoje. Kuo jos daugiau, kuo sudėtingesnė melžimo įranga, tuo didesni reikalavimai keliami ir pačiai melžėjai“, – teigė LSMUVA Josifo Taco Melžimo mokymo centro vadovas dr. Saulius Tušas. Vadovas apgailestavo, kad didžiausia problema organizuojant konkursą – surasti ūkį, kurio šeimininkai įsileistų renginio dalyvius, tad organizatorių vardu dėkojo tiems, kurie šiemet atvėrė savo ūkio duris konkurso organizatoriams.

Konkursas „Geriausi melžėjai 2017“ vyko 7 rajonuose, varžėsi 52 melžėjai iš 40 ūkių. Iš viso varžytuvėse dalyvavo keturi vyrai. Geriausio melžėjo titulas atiteko Ričardui Čiužui, dirbančiam Lumpėnų Rambyno žemės ūkio kooperatyve Pagėgių rajone. Kooperatyve R. Čiužas melžia 360 karvių. Pasak dr. Sauliaus Tušo, nuo 2011 m. konkurse dalyvaujantis R. Čiužas buvo išsikėlęs sau tikslą dalyvauti tol, kol pavyks pasiekti pačių geriausių rezultatų. Šiemet jis dar kartą pripažintas geriausiu melžėju mūsų šalyje (prizininku tapo ir 2016 m.).

Antroji vieta atiteko Zofijai Griškevičienei, Ukmergės r. ūkininkei, kuri atstovavo savo šeimos ūkį (melžia 24 karves). Moteris konkurse dalyvauja kasmet nuo 2012 metų. Trečioji vieta – jaunajai ūkininkei Vaidai Lukšaitei iš Ukmergės, taip pat atstovavusiai savo šeimos ūkį.

Web-Melzejai

Konkurso „Metų ūkis 2017“ apibendrinimo renginys organizuotas rėmėjų ir LŪS lėšomis.

Renginio akimirkos

EVF_5841_20171117_7908

EVF_5902_20171117_7910

EVF_5918_20171117_7911

EVF_6073_20171117_7916

EVF_6081_20171117_7917

EVF_6169_20171117_7918

EVF_6186_20171117_7919

EVF_6192_20171117_7920

EVF_6232_20171117_7921

EVF_6276_20171117_7922

EVF_6294_20171117_7923

EVF_6326_20171117_7924

EVF_6330_20171117_7925

EVF_6405_20171117_7926

EVF_6561_20171117_7927

EVF_6590_20171117_7928

EVF_6642_20171117_7929

EVF_6666_20171117_7930

EVF_6688_20171117_7931

EVF_6713_20171117_7932

EVF_6769_20171117_7933

EVF_6794_20171117_7934

EVF_6854_20171117_7935

EVF_6908_20171117_7936

EVF_7064_20171117_7940

 EVF_7070_20171117_7939

Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.



NAUJIENŲ PRENUMERATA
* Privatumo sąlygos


 

pasaru-tyrimo-baneris

manto-baneris

nuotoliniai mokymai

Ukininko-patarejas

http://www.jonavosgrudai.lt/lt/


© VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, 2010–2019 m.
Šioje interneto svetainėje pateiktą tekstinę ir grafinę informaciją, videomedžiagą naudoti kituose kūriniuose, kopijuoti, platinti ir atgaminti be išankstinio
VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos leidimo griežtai draudžiama.
Naudojimo taisyklės
* Privatumo sąlygos