STRAIPSNIAI > AUGALININKYSTĖ > Įsitikinkime biohumuso vertingumu

Įsitikinkime biohumuso vertingumu

Renata Šimonytė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos ekologijos specialistė






2018-01-08

 

Spartėjančiai klimato kaitai didelės įtakos turi žemės ūkis. Vienas iš ūkininkavimo būdų, kai gamta suvokiama kaip gyvas organizmas, yra ekologinis ūkininkavimas. Ekologiniame ūkyje visiškai arba iš dalies atsisakoma sintetinių mineralinių trąšų, pesticidų ir augimo reguliatorių ir taikomos tinkamos agrotechnikos priemones, kurių kompleksą sudaro griežtas sėjomainos taikymas, ankštinių augalų auginimas, augalinių liekanų kaupimas, mėšlo, komposto ir sideratų naudojimas, mechaniniai ir biologiniai augalų apsaugos būdai. Viena vertingiausių tarp ekologiniuose ūkiuose naudojamų organinių trąšų – biohumusas.

Biohumusas, gali būti dar vadinamas vermikompostu, gerina ir skatina dirvožemio funkcionavimą. Jis susidaro Kalifornijos (lot. Eisenia fetida) sliekams ir mikroorganizmams perdirbus įvairias organines medžiagas (mėšlą, augalines atliekas). Taip gaunamos visiškai stabilizuotos organinės trąšos, kuriose yra daug humuso. Biohumuse gausu mikro- ir makroelementų, fermentų, vitaminų, dirvos antibiotikų, huminių medžiagų, augimo ir vystymosi hormonų, auksinų, heteroauksinų ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų. Jo gamybai naudojami ekologiškai vertingi produktai, pvz., ekologiškas šienas ar šiaudai. Taip pat gali būti naudojamos medžio atliekos ir anaerobinio pūdymo liekanos, gautos iš atsinaujinančių išteklių.

Web-pav2Taigi biohumusas – natūrali ir universali organinė trąša, teigiamai veikianti sėklų sudygimo procesą, skatinanti augalų intensyvesnį augimą:

  • apsaugo dygstantį augalą nuo ligų;
  • skatina šaknų sistemos vystymąsi, medžiagų pasisavinimą, augalas tampa atsparesnis ligoms ir kenkėjams;
  • padidina augalų ištvermingumą esant nepalankioms meteorologinėms sąlygoms ir atsparumą žemoms temperatūroms ir sausroms;
  • gerina dirvožemio struktūrą;
  • optimizuoja išlaikytą drėgmę, šilumą ir orą, sumažina vėjo ir vandens sukeltą eroziją. 

Ką sako biohumuso gamintojai?

UAB „VIGREMA“ – viena iš biohumuso gamintojų Lietuvoje, veiklą pradėjusi prieš penketą metų. Pasak jos atstovų, pagrindiniai biohumuso pirkėjai yra ūkininkai, kurie, išbandę savame ūkyje ir gavę gerų rezultatų, įsitikina biohumuso nauda. Tačiau bendrovė tuo neapsiriboja. Siekdama įrodyti produkto vertingumą, bendrovė bendradarbiauja su mokslininkais atliekant įvairius tyrimus. Pvz., buvo tirta humuso įtaka grūdinių kultūrų auginimui. Nustatyta, kad beriant 2 t/ha  humuso ir purškiant skystu humusu, grūdų glitumas padidėja iki 3 proc., palyginti su kontroliniu lauku.

Biohumusas itin gerina dirvožemio struktūrą ir naudingumą. Jo neišplauna lietus, veiksmingas išlieka 2–3 metus. Kartu su humusu į dirvą papuola sliekai,  kurie purena žemę, taip pat didelis kiekis naudingų dirvos bakterijų.

Pasak gamintojų, šiuo metu biohumusą daugiausia naudoja įvairūs ūkiai, jis naudojamas šiltnamiuose bei tręšiant dekoratyvius augalus.

Ši vertinga organinė trąša nėra tik ekologinių ūkių produktas. Biohumusas parduodamas 45–55 proc. drėgnumo, 1–55 mm frakcijos humusas, sufasuotas į didmaišius. Biohumusą ant dirvos geriausia paskleisti kalkių barstytuvu. Tinkamiausias laikas tręšti rudenį, prieš arimą, priklausomai nuo to, kas auginama. Žinoma, galima tręšti ir pavasarį. Normos priklauso nuo dirvos našumo (vidurkis apie 2 t/ha).

Web-pav1_1Biohumuso cheminė sudėtis, maisto medžiagų prieinamumas augalams, humuso kiekis ir organinių medžiagų kokybė nevienoda. Cheminę biohumuso sudėtį ir savybes lemia sliekų veikla ir atliekų sudėtis. Žinant kompostuojamų organinių atliekų sudėtį, galima tiksliau planuoti jo panaudojimą bei tręšimo normas.

Moksliniai biohumuso tyrimai

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro (LAMMC) Vėžaičių filiale 2010–2011 m. atlikti tikslieji lauko bandymai ir laboratoriniai tyrimai „Organinių trąšų vermikomposto įtaka žieminių kviečių produktyvumui ir dirvožemio savybėms“.

Sauso biohumuso poveikio žieminių kviečių produktyvumui ir dirvožemio savybėms tyrimas buvo įrengtas šešiais pakartojimais. Pirmasis laukelis buvo paliktas kaip kontrolinis variantas, jame biohumusu netręšta, kiti laukeliai buvo tręšti skirtingomis normomis: 0,25 t ha-1, 0,50 t ha-1  biohumuso + 1 kartą purkšta 1 t ha-1 (BBCH 22–23) skystu biohumusu ir 1,50 t ha-1 biohumuso. Paskutinis laukelis tręštas 0,51 t ha-1 mineralinėmis trąšomis N30; P60; K90 + purkšta karbamido tirpalu po 15 kg ha-1. Biohumusas buvo įterptas lokaliai į sėjos eilutes kartu su sėkla, o mineralinės trąšos išbarstytos pakrikai ir įterptos sekliai (0–8 cm gyliu).

Biologinės žieminių kviečių analizės atliktos rudenį ir pavasarį bei prieš derliaus nuėmimą. Preliminarios išvados:

  • Produktyvių stiebų skaičių ir derlių labiausiai didino tręšiant 0,5 t/ha-1 biohumuso norma.
  • Grūdų skaičiui varpoje palankiausia tręšimo norma buvo 1,5 t/ha-1 biohumuso.
  • Didžiausia 1000-čio grūdų masė nustatyta, kai tręšta 1,0 t/ha-1 biohumuso, didžiausi kviečių grūdų derliai gauti, kai kviečiai tręšti 0,5 t ha-1 biohumuso. Palyginti su kontroliniu lauku (biohumusu netręšta), derlius dvigubai didesnis, o palyginti su lauku, tręštu 0,51 t ha-1 mineralinėmis N30P60K90 trąšomis, – 10 proc. didesnis.
  • Skirtingos sauso biohumuso normos kviečių biometriniams rodikliams (sudygusių augalų skaičiui, augalo aukščiui, šaknų skaičiui, stiebo ir varpos ilgiui) įtakos neturėjo.

WEb-teksto12012 metais taip pat LAMMC Vėžaičių filiale buvo vykdomi tikslieji lauko bandymai ir laboratoriniai tyrimai „Sauso ir skysto vermikomposto „Ekobiohumus“ panaudojimo javų produktyvumo didinimui ir apsaugai nuo ligų tyrimai“. Tikslas – tiksliaisiais lauko ir laboratoriniais metodais ištirti ir įvertinti ekologinės organinės trąšos (biohumuso) įtaką javų produktyvumui, derliaus kokybei bei nustatyti poveikį dirvožemio agrocheminėms savybėms. Siekiant įvertinti vermikomposto įtaką javams, buvo atlikti du bandymai.

I bandymas „Sauso vermikomposto (biohumuso) poveikio tyrimas vasarinių miežių produktyvumui ir dirvožemio savybėms“.

Sėti vasariniai miežiai „Luokė“ 200 kg ha-1 sėklų. Priešsėlis – žieminiai kviečiai „Širvinta“. Tyrimas buvo vykdomas 6 laukeliuose: pirmasis kontrolinis (vermikompostu netręšta); kituose laukeliuose buvo tręšta skirtingomis vermikomposto normomis:  0,25 t ha-1;  0,5 t ha-1; 1,0 t ha-1; 1,5 t ha-1, o paskutinis – tręštas mineralinėmis trąšomis.

II bandymas „Skysto vermikomposto (biohumuso) poveikio tyrimas žieminių kviečių produktyvumui ir grūdų kokybei“.

Pirmasis laukas kontrolinis. Antrajame vermikomposto tirpalu purkšta per lapus 2 kartus: vegetacijos pradžioje (BBCH 22–23) ir stiebo augimo bamblėjimo tarpsniu (BBCH 33–37). Trečiajame lauke vermikomposto tirpalu purkšta per lapus 3 kartus: vegetacijos pradžioje (BBCH 22–23); stiebo augimo bamblėjimo (BBCH 33–37) ir plaukėjimo tarpsniais (BBCH 51–61).

Vakarų Lietuvos klimato sąlygomis moreninio priemolio cheminių savybių miežių ir kviečių produktyvumo pokyčiai priklausė nuo vermikomposto panaudojimo būdo:

  • poveikio metais didžiausi miežių grūdų derliai gauti, kai kviečiai tręšti  0,5 ir 1,0 t ha-1 vermikomposto;
  • poveikio metais dirvožemyje nustatytas esminis bendrojo N padidėjimas iki 0,135 proc., judriojo Mg – iki 232,3, judriojo Ca padidėjimo tendencija laukeliuose, tręštuose 1,5 t/ha-1 vermikomposto (biohumuso), palyginti su netręštais. Visais atvejais sunkiųjų metalų (Cr, Cd, Pb, Ni, Cu, Zn, Mn, Fe) kiekiai neviršijo leidžiamų koncentracijų (DLL); 
  • papildomas tręšimas skystu vermikompostu (2 kartus) žieminių kviečių grūdų derlių didino 10 proc., o papildomas tręšimas (3 kartus) – 14 procentų;
  • papildomai skystu vermikompostu 3 kartus patręšus žieminius kviečius, varpų septariozės intensyvumas buvo mažesnis.

Apibendrinant galime teigti, kad biohumusas – viena efektyviausių organinių priemonių nualintai dirvai atgaivinti ir mikroflorai atstatyti. Maistingieji elementai išsiskiria lėtai ir lieka dirvožemyje iki 5 m. –  tai pagerina augalų gebėjimą pasisavinti maisto medžiagas. Tinkamai naudojant biohumusą, augalų sėklos sparčiau sudygsta, daržovių daigai, svogūnėliai, šakniagumbai ir kt. geriau prigyja ir įsišaknija. Be to, biohumuso veikliosios medžiagos spartina ir gausina žydėjimą, teigiamai veikia žiedynų formavimąsi. Augalai apsaugomi nuo įvairių fiziologinių ligų. Žinoma, konkrečios naudojimo normos nustatomos pagal individualias sąlygas, išsityrus dirvožemį, tad geriausia pasikonsultuoti su agronomu.

Kviečiame paskaityti

Dirvožemio tyrimai – didesnis derlius ir našesnis dirvožemis

Sapropelis – ilgalaikė lengvo dirvožemio gerinimo priemonė

Jei rūpiniesi Lietuva, imkis spręsti jos dirvožemio problemų!

Humusas ir mikroorganizmai dirvodaros procese

Erozijos grėsmė mūsų dirvožemiams

Ar liks dirvožemis ateities kartoms?

Naudinga vaizdo informacija

Patirtis: per ketvirtį amžiaus tvaraus ūkininkavimo link

Dirvožemio tyrimas. „Nesame tokie turtingi, kad bertume į žemę viską“

Siekiantiems racionaliai ūkininkauti – kintamos normos tręšimo planas

Žemė duoda – žemė prašo

Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.


 VIDEONAUJIENOS

Inovacijos: išbandomos srutų rūgštinimo technologijos
Patirtis: per ketvirtį amžiaus tvaraus ūkininkavimo link

GEBA_1

 

mes planuojame jus tresiate baneris

privalomieji zurnalai

facebook ikona rds youtube2 gggvokas2instagram