STRAIPSNIAI > MIŠKININKYSTĖ > Per praėjusius metus nustatyta keturis kartus daugiau AKM užsikrėtusių šernų

Per praėjusius metus nustatyta keturis kartus daugiau AKM užsikrėtusių šernų

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba






2018-01-04

 

Afrikinio kiaulių maro (AKM) situacija šalyje ir visame regione išlieka grėsminga. Praėjusiais 2017 m., palyginti su 2016 m., ligos atvejų skaičius Lietuvos ūkiuose padvigubėjo, o laukinėje faunoje – išaugo daugiau kaip keturis kartus.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenimis, pernai AKM Lietuvoje buvo nustatytas 32 rajonų savivaldybių teritorijose. Ligos protrūkiai buvo užregistruoti 30 kiaulių laikymo vietų ir 1 328 atvejai – laukinėje faunoje. Liga diagnozuota 2 456 šernams (310 sumedžiotų ir 2 146 nugaišusiems).

AKM plinta ne tik Lietuvoje, liga tapo viso regiono problema. Pavyzdžiui, 2017 metų viduryje Čekija informavo apie pirmąjį AKM atvejį laukinėje faunoje, iki metų pabaigos šioje šalyje nustatyti jau 202 maru užsikrėtę šernai. Pernai AKM atvejai laukinėje faunoje kaimyninėse valstybėse užregistruoti: Latvijoje – 947 vietose 1 431 šernui, Estijoje – 637 vietose 865 šernams, Lenkijoje – 740 vietų 1 090 šernų.

„Nepaisant to, kad įgyvendinamos įvairios šios gyvūnų užkrečiamosios ligos stebėsenos ir prevencijos priemonės, AKM situacija kelia nerimą, nes lyginant su 2016 m., ligos atvejų laukinėje faunoje skaičius padidėjo daugiau kaip keturis kartus (2016 m. buvo 303 vietos, o 2017 m. – 1 328). Liga pateko į naujas teritorijas, kuriose gausi šernų populiacija, tad virusui plisti buvo labai palanki terpė. Metų pabaigoje AKM pasiekė Mažeikių apylinkes. Atlikus tyrimą, darytina prielaida, jog liga į šį rajoną pateko iš Latvijos, kadangi nugaišę šernai buvo rasti 7,5 km atstumu nuo AKM protrūkių vietų, nustatytų kaimyninėje valstybėje. Šios savaitės pradžioje AKM pirmą kartą diagnozuotas ir nugaišusiam šernui, rastam Akmenės rajono savivaldybės teritorijoje. Įvertinus informaciją, gaunamą iš Latvijos kolegų, manau, kad artimiausiu metu virusas laukinėje faunoje gali būti diagnozuotas ir Joniškio rajone“, – sakė VMVT direktorius Darius Remeika.

Įvertinus ligos situaciją ne tik mūsų šalyje, bet ir visame regione, 2018 m. toliau bus vykdoma AKM stebėsena ir taikomos efektyvios kontrolės priemonės. Direktoriaus teigimu, VMVT inspektorių vykdomų patikrų metu dar daugiau dėmesio bus skiriama biologinio saugumo priemonėms medžioklės metu ir tvarkant šernų gaišenas užtikrinti, nes nesilaikant šių priemonių galimybė išplatinti AKM virusą yra labai didelė.

Jau kelis metus vykdoma priemonė, kuomet mokama po 30 eurų už pranešimus apie rastas šernų gaišenas bei 20–30 eurų medžioklės plotų naudotojams – už rastų šernų gaišenų sunaikinimą, pasiteisino, tad numatoma ją vykdyti ir toliau. Medžiotojams taip pat numatytos 100 eurų kompensacijos už sumedžioto AKM užsikrėtusio šerno sunaikinimą. Be to, svarstoma dėl 100 eurų išmokų už sumedžiotas vyresnes kaip 24 mėn. šernų pateles pratęsimo.

Pasak D. Remeikos, pagrindiniu prioritetu išliks biologinio saugumo priemonių įdiegimo kontrolė kiaulių laikymo vietose – laikytojai bus ne tik tikrinami, bet ir mokomi, konsultuojami, kaip sumažinti riziką kiaulėms užsikrėsti AKM. Negalintiems įgyvendinti biologinio saugumo priemonių, bus siūloma gauti kompensacijas už ankstyvą kiaulių išskerdimą. Kokios Lietuvos vietovės šiemet bus dažniau tikrinamos VMVT pareigūnų, priklausys nuo AKM atvejų laukinėje faunoje.

VMVT primena, kad biologinio saugumo reikalavimai kiaulių laikymo vietose turi būti taikomi visoje Lietuvos teritorijoje, nes AKM plinta ne vien per šernus, virusą didesniais atstumais gali pernešti žmonės.



 VIDEONAUJIENOS

Miško savininkų nuotoliniai mokymai: leidimai kirsti mišką ir jų išdavimo tvarka
Miško savininkų nuotoliniai mokymai: miškotvarkos projektas

GEBA_1

 

miskai nuotoliniai mokymai baneris_3

miskininkystes-baneris

IVYKUSIU MOKYMU MEDZIAGA_1

manto-baneris

facebook ikona rds youtube2 gggvokas2instagram