STRAIPSNIAI > VERTA ŽINOTI > Biodinaminė žemdirbystė – nauda gamtai ir žmogui

Biodinaminė žemdirbystė – nauda gamtai ir žmogui

Dr. Ina Stuogė
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto VA Gyvulininkystės instituto Ekologijos skyriaus mokslo darbuotoja






2018-01-18

 

Šiandien Lietuvoje bene kiekvienas žino ar bent yra girdėjęs, kas tai yra ekologija, ekologinis gyvenimo būdas, ekologinis ūkininkavimas ir ekologiniai produktai. Po truputį į Lietuvą skinasi kelią ir biodinaminė žemdirbystė, kuriasi biodinaminiai ūkiai – jų šiandien turime daugiau nei 10. Tai įdomus, bet nelengvas kelias.

Biodinamika – tai mokslas apie gamtoje esančias gyvybines jėgas, pirminių principų atpažinimą ir panaudojimą. Tai principai, kurie suteikia dirbamai aplinkai harmonijos ir ją atgaivina.

Biodinaminė žemdirbystė yra aukštesnė žemdirbystės pakopa, už ekologinę griežtesnė mažiausiai tris kartus: visas ūkis turi būti  biodinaminis. Negali būti, kad pusė ūkio ar, pavyzdžiui, trečdalis, būtų chemizuotas, pilamos trąšos, pesticidai ir pan., o kita pusė – ekologiška. Ūkis pirmiausia turi būti visiškai pertvarkytas į ekologinį, ir iš jo – į biodinaminį.  Jei ūkis nėra ekologinis, jis negali siekti biodinaminio ūkio statuso.

Biodinaminė žemdirbystė pagrįsta  holistiniu požiūriu, nuosekliai nusakančiu, kaip dirbame žemę ir kas iš jos turi išaugti. Vienas dalykas – mes tarnaujame žemei, norėdami atsidėkoti, dirbame ją teisingai, o ji mums duoda sveikus produktus.

Web-juosteeleBiodinaminės žemdirbystės pagrindai buvo suformuoti po Pirmojo pasaulinio karo 1924 metais austrų filosofo, literatūrologo, menininko, antroposofijos pradininko Rudolfo Šteinerio (1861–1925), kuris turėjo savitą požiūrį į tai, kaip reikėtų dirbti žemę. Buvo daug kalbama, kad augdamas augalas yra veikiamas aplinkos – tos, kuri yra žemės gelmėse ir kosmose. R. Šteineris 1924 metais skaitė paskaitų ciklą „Žemės ūkio kursas“, kur savo idėja apibūdino taip :  „Tai pažinimo kelias, skirtas suderinti žmogaus dvasinį pradą su Visatos dvasiniu pradu.“ Biologinio-dinaminio judėjimo tikslas:

  • išsaugoti žemės kultūrinį landšaftą;
  • gaminti aukštos kokybės maisto produktus;
  • sąmoningai, individualiai plėtoti ūkį, jame tvariai ūkininkauti;
  • DEMETER – nuosekli ekologiška gamyba ir perdirbimas pagal aukščiausius standartus.

Vokietijos ir Šveicarijos ūkininkai, dirbantys pagal biodinaminės žemdirbystės principus, į „Demeter“ organizaciją susibūrė 1929 m. Dabar „Demeter“ sertifikuoja biodinaminius ūkius visame pasaulyje. „Demeter“ tapo visos biodinaminiuose ūkiuose pagamintos produkcijos prekės ženklu. Tarptautinis „Demeter“ tinklas sieja daugiau kaip 3 500 gamintojų iš 40 šalių.

WEb-korteleKadangi biodinaminis ūkininkavimas laikomas aukštesne ekologinio ūkininkavimo pakopa, tai dažniausiai tokiu ūkininkavimu užsiima ekologinių ūkių savininkai. Iš ekologinio į biodinaminį ūkininkavimą galima pereiti tik per trejus metus. Pirmais metais visa ūkyje pagaminta produkcija galima tik šerti savo gyvulius. Antrais metais jau galima produktus tiekti rinkai, bet biodinaminio produkto statusas jiems suteikiamas tik trečiais metais. Visų pirma „Demeter“ ūkininkai stengiasi dirvožemyje atkurti humuso sluoksnį, kad ten pradėtų vykti natūralūs dirvodaros procesai. Tam reikia biodinaminų preparatų.

Dirbtinių trąšų pakeitimas preparatais

Biodinaminiuose ūkiuose naudojami specialūs preparatai, kuriuos kiekvienas ūkininkas ūkyje pasigamina pats.

Pirma, stebima, kaip veikia kosmoso jėgos ir nukreipiamos taip, kad jos teigiamai veiktų augalų augimą – tam  purškiami biodinaminiai preparatai: karvės ragų ir mėšlo bei karvės ragų ir krištolo. Pirmasis skirtas purkšti dirvai, antrasis – augalams, kad jie būtų vitališki, gyvybingi, sveiki. Atitinkamai, jei žmogus valgo sveiką augalą – jis ir yra sveikas, vitališkas ir stiprus.

Web-pav1_1

Kompostui skirti preparatai

Visas ūkyje sukauptas mėšlas bei organinės atliekos kraunami į kaupus ir „praturtinami“ biodinaminiais preparatais. Jie gaminami iš žolių (ramunėlė, kraujažolė, dilgelė, valerijonas, ąžuolo žievė, kiaulpienė), kurios fermentuojamos kokioje nors gyvulinėje terpėje. Pavyzdžiui, į elnio pūslę sudedami kraujažolės žiedynai, į karvės diafragmą – kiaulpienių žiedai, karvės plonąsias žarnas – ramunėlės, karvės kaukolę – ąžuolo žievė. Komposto kaupe kas metrą kasamos duobelės ir suberiami preparatai. Kaupas apšlakstomas valerijono žiedų vandenine ištrauka. Galiausiai kaupas uždengiamas daržo plėvele arba šiaudais. Veikiant preparatams kompostavimo procesai vyksta greičiau, tolygiau ir kompostas „neperdega“. Juo tręšiami laukai.

Web-pav2

Karvės bandų preparatas

Jis gaminamas iš visų kompostavimo preparatų, kalnų krištolo, o Lietuvoje ir gintaro miltelių.

Pavasarį juo nupurškiami visi laukai, kad augalai pabustų. Šis preparatas buvo sukurtas 1986 m., po Černobylio atominės elektrinės avarijos, kai visa Europa buvo nuklota radioaktyviomis atliekomis. Būtent „Demeter“ ūkininkai sugalvojo, kaip šiuo preparatu greičiau neutralizuoti radiaciją laukuose.

Web-pav3

Būtinas reikalavimas – laikyti žolėdžius gyvulius

Pagrindinis motininis gyvūnas yra karvė. Jos visos turi būti su ragais, nuraginti karvių negalima. Gyvulių gali nelaikyti tik tie, kas augina vaistažoles ar verčiasi sodininkyste. Bet biodiniaminiam ūkiui skirtus preparatus jie vis tiek privalo naudoti.

Labai svarbi sėjomaina

Biodinaminėje žemdirbystėje labai svarbi sėjomaina. Ir ne kas trejus metus, o mažiausiai kas septynerius, dar geriau kas – dvylika. Vengiama ir monokultūrų. Daugelis ūkininkų praktikuoja neariminę žemdirbystę, kiti aria negiliai – iki 20 centimetrų. Dabar atliekami išsamūs tyrimai, kuris būdas geresnis. Daugelis ūkininkų naudoja ir Marios Thun planetų konsteliacinį sėjos kalendorių.

Biodinaminiai produktai yra geresni

Vokietijoje veikia KWALIS institutas, kurio tikslas – tirti, kuo skiriasi biodinaminiai produktai nuo pagamintų įprastiniu komerciniu būdu. Atliekama ir daug kitų mokslinių tyrimų.  „Eco Test“ žurnale paskelbti tyrimų rezultatai rodo, kad karvėms į lauką būtina išeiti pasivaikščioti visus metus, nes kitaip jų piene nebus omega-3 rūgščių.

Biodinaminio perdirbimo misija:

  1. Gyvenimo gerovės palaikymas, skatinimas;
  2. Tinkamų priedų, metodų taikymas;
  3. Švelnus (amatinis) perdirbimas;
  4. Išvengti netinkamų priedų bei izoliuotų medžiagų;
  5. Skaidrumas ir sąžiningumas deklaruojant;
  6. Draugiškos rinkos formavimas;
  7. Aplinkosauga, tvarumas, regioniškumas.

Biodinaminės žemdirbystės idėjomis Lietuvoje susidomėjo ir mokslininkai (tiek  A. Stulginskio universitete, tiek Lietuvos sveikatos mokslų Gyvulininkystės instituto Ekologijos skyriuje). Bendraujama su biodinaminės žemdirbystės koordinatore, „Demeter“ atstove Lietuvoje Rasa Čiriene.

Biodinaminės  žemdirbystės plėtra  šiuolaikiniame globaliame pasaulyje rodo, kad moksliškai įrodžius tokio ūkininkavimo ypatumus Lietuvos sąlygomis, atsiveria naujos perspektyvios galimybės ūkiams, o vartotojams – daug kokybiškesni produktai.




NAUJIENŲ PRENUMERATA
* Privatumo sąlygos


 

pasaru-tyrimo-baneris

manto-baneris

nuotoliniai mokymai

Ukininko-patarejas

http://www.jonavosgrudai.lt/lt/


© VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, 2010–2019 m.
Šioje interneto svetainėje pateiktą tekstinę ir grafinę informaciją, videomedžiagą naudoti kituose kūriniuose, kopijuoti, platinti ir atgaminti be išankstinio
VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos leidimo griežtai draudžiama.
Naudojimo taisyklės
* Privatumo sąlygos