STRAIPSNIAI > VERTA ŽINOTI > BŽŪP ateitis ir nūdienos aktualijos aptartos LŪS prezidiumo posėdyje

BŽŪP ateitis ir nūdienos aktualijos aptartos LŪS prezidiumo posėdyje

Lietuvos ūkininkų sąjunga






2018-01-23

 

Sausio 19 d. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) mokymų centre „Agroakademija“ vyko išplėstinis Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) prezidiumo narių posėdis. Kadangi tai pirmas šiais metais posėdis, aptariamų klausimų buvo gausu.

 

Web-pav1

Posėdis pradėtas šventine gaida – LŪS pirmininkas J. Talmantas padėkas už indėlį į organizacijos veiklą įteikė LŪS vicepirmininkei, aktyviai LŪS Joniškio skyriaus pirmininkei Lilijai Teresei Šermukšninei ir Kauno rajono LŪS pirmininkei, buvusiai ilgametei visos sąjungos pirmininkei Genutei Staliūnienei. 

2017 m. lapkričio 29 d. ES Komisijai paskelbus komunikatą „Maisto ir ūkininkavimo ateitis“, prasidėjo konkretesnės diskusijos dėl ES Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) po 2020 m. Pirminė komunikato apžvalga LŪS nariams buvo pristatyta gruodžio 12 d. vykusiame LŪS tarptautinės veiklos apžvalgos renginyje. 

Web-pav2Š. m. sausio 9 d. Komisijos atstovybėje Lietuvoje vyko suinteresuotų atstovų diskusijos dėl BŽŪP ateities, komunikatą pristatė Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros direktorato direktorius Tassos Haniotis, atsakingas už strategiją, paprastinimą ir politiką.

Diskusijoje dalyvavęs LŪS pirmininkas Jonas Talmantas klausė svečio, kodėl toliau yra diskriminuojami Lietuvos ūkininkai; kaip atrodys tiesioginių išmokų konvergencija tarp šalių narių, kodėl žalinimo išmokos, kurios, beje, mokamos už tą pačią praktiką visoje ES, ženkliai skiriasi, kokius rezultatus turės parodyti ūkininkas, norėdamas gauti išmoką naujuoju laikotarpiu.

Per susitikimą pastebėta, jog T. Haniotis laikėsi pozicijos, kad, skiriant daugiau lėšų vieniems, kažkam finansavimą tektų sumažinti. Atstovas aiškiai išsakė Komisijos poziciją, jog komunikatas kalba apie teisingesnes išmokas, bet tai toli gražu nereiškia, kad jos bus vienodos. Nelygaus žemdirbių rėmimo priežastis Komunikate iliustruoja ūkininkų pajamų palyginimas su kitų ekonomikos sektorių atlyginimo dydžiu šalyse narėse.

Pasak Lietuvos ūkininkų sąjungos LŪS tarptautinių ryšių koordinatorės Jovitos Motiejūnienės, palyginimui naudoti 2011–2013 metų Eurostato duomenys, o tai neatspindi tikrosios pajamų padėties žemės ūkyje šiandien (neįvertintas Rusijos embargas, kiaulių maras, pieno krizė, nuolat krintančios grūdų kainos). Komunikate nė žodžiu neužsimenama apie finansavimą, nes dar nėra susitarta dėl bendro ES biudžeto. Jame išdėstytas planas atrodo labai ambicingas, kalbama apie siekį atitikti pačius įvairiausius interesus, apie šalių narių laisvę kurti strategijas, kurios atitiktų ES tikslus. J. Motiejūnienė abejoja, ar pakaks BŽŪP biudžeto platiems užmojams įgyvendinti, ar lietuviai gebės pasinaudoti duodama laisve. LŪS prezidiumo posėdžio dalyviai taip pat svarstė klausimą, ar būtų geriau, jei būtų įgyvendintas šiuo metu sklandantis siūlymas remti žemdirbius ne pagal turimus hektarus, o skiriant išmokas ūkiui. Klausimo aktualumas pakėlė kitą jautrią temą – KPP lėšas ir jų naudojimą investicijoms, kai pastaruosius kelerius metus valdžia, remdama konkretų sektorių ar tik statybas, supriešina pačius ūkininkus.

Posėdyje aptarta situacija dėl pagrindinių žemdirbių organizacijų inicijuotos peticijos „Europos Sąjungoje, kurioje visi lygūs, negali būti antrarūšių ūkininkų“. Aktyviai vyksta peticijos pasirašymas rajonuose. Į šį darbą be žemdirbių organizacijų yra įsitraukę savivaldybės, seniūnijos, kredito unijos ir LŽŪKT rajonų biurai. Dar kartą atkreiptas dėmesys, jog peticiją gali pasirašyti vieną kartą visi Lietuvos pilnamečiai piliečiai, nepriklausomai nuo to, ar jie ūkininkauja, ar ne. Peticija bus įteikta Europos Parlamentui. Pasak LŪS tarptautinių ryšių koordinatorės J. Motiejūnienės, teikti peticiją per Lietuvos Europarlamentarą B. Ropę nuspręsta todėl, kad ES parlamentas gali imtis svarstyti net vieno asmens pateiktą kreipimąsi, o norint kreiptis į Europos Komisiją, tektų surinkti ne mažiau kaip 1 mln. parašų iš ne mažiau kaip 7 Bendrijos valstybių. Peticijos parašai renkami tik Lietuvoje, nes kitų Baltijos šalių žemdirbių aktyvumas bendroms iniciatyvoms nėra didelis, o norint pasiekti bendrą sutarimą būtų užtrukta per ilgai. Posėdžio dieną keletas rajonų jau pristatė dalį parašų.

Patvirtina, jog visuotinis žemdirbių suvažiavimas vyks vasario 9 d. (penktadienį) Jonavos sporto arenoje (Žeimių g. 17, Jonava). Suvažiavimo iniciatorių atstovai sausio 24 d. renkasi į bendrą pasitarimą dėl suvažiavimo detalių ir darbotvarkės patvirtinimo. LŪS posėdžio dalyviai diskutavo, kad suvažiavime svarbu ne tik kelti problemas, bet ir apginti ūkininko vardą, kuris pastaruoju metu visuomenės akyse yra trypiamas. Garbės valdantiesiems neprideda ir žurnalistų pakelta tema dėl susijusių asmenų bei maksimalaus žemės kiekio. Tai problema, kurią LŪS kėlė ne vienerius metus, tačiau niekada nesulaukė palaikymo ir deramo atsako iš valdžios institucijų. LŪS skyriai raginami kelti klausimus, kuriuos būtų galima pateikti valdžios atstovams iki suvažiavimo.

Praėjusių metų pabaigoje Europos Komisija patvirtino leidimą naudoti glifosatą dar 5 metus. VAT prie ŽŪM pateikė pasiūlymą apsvarstyti galimybę uždrausti naudoti glifosatą prieš derliaus nuėmimą, t. y. pakeisti registruotų augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimus, išbraukiant naudojimą prieš javų, žirnių, linų, žieminių ir vasarinių rapsų derliaus nuėmimą ir neįrašyti į sąrašą jo naudojimo, registruojant naujus augalų apsaugos produktus, kurių sudėtyje yra glifosato. Nuomonių buvo įvairių, tačiau balsuojant buvo nuspręsta pritarti nuostatai – naikinti leidimą naudoti glifosatą prieš derliaus nuėmimą, taip išvengiant priešpriešos tarp ūkininkų ir vartotojų bei parodant ūkininkų siekį užtikrinti saugaus maisto gamybą.

 

Web-pav3

Vis dažniau girdimi pasisakymai, kad Lietuvos žemės ūkis vis labiau jaučia kvalifikuotų darbuotojų stygių, trūksta ir nekvalifikuotos darbo jėgos. Neva, vietos gyventojai už jiems siūlomą atlyginimą dirbti nenori, be to, daugelis darbingo amžiaus vietinių jau emigravę. Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sudaromuose profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje, sąrašuose pagal ekonomines veiklos rūšis 2018 m. pirmam pusmečiui žemės ūkio sektoriaus nėra, jo nebuvo ir 2017 m. II pusmečio sąrašuose. Buvo diskutuota, ar yra poreikis atvykusius iš svetur žmones įdarbinti žemės ūkyje. Vyko labai emocingos diskusijos, kuriose išsiskyrė dvi ryškios nuomonės: pirma – reikia sudaryti lengvesnes sąlygas įdarbinti asmenis iš trečiųjų šalių, antra – to neleisti, nes ir taip Lietuvoje per daug darbo emigrantų – ūkininkai turi mokėti daugiau savo šalies piliečiams. Zarasų ir Jonavos skyriai pasidalino patirtimi apie žinomus atvejus, kai gyvulininkystės ūkiuose  žmonės iš Ukrainos dirba tuos darbus, kurių mūsų tautiečiai kratosi. Ūkininkai ukrainiečių darbu patenkinti. Balsuojant šiuo klausimu, buvo nutarta siekti įtraukti žemės ūkio sektoriaus profesijas į sąrašą, pagal kurį būtų galima kreiptis dėl lengvesnio leidimo įdarbinti trečiųjų šalių piliečius.

Web-pav2



NAUJIENŲ PRENUMERATA
* Privatumo sąlygos


 

pasaru-tyrimo-baneris

manto-baneris

nuotoliniai mokymai

Ukininko-patarejas

http://www.jonavosgrudai.lt/lt/


© VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, 2010–2019 m.
Šioje interneto svetainėje pateiktą tekstinę ir grafinę informaciją, videomedžiagą naudoti kituose kūriniuose, kopijuoti, platinti ir atgaminti be išankstinio
VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos leidimo griežtai draudžiama.
Naudojimo taisyklės
* Privatumo sąlygos