STRAIPSNIAI > AUGALININKYSTĖ > Melioracijos emigrantas Pandėlyje

Melioracijos emigrantas Pandėlyje

Ramunė Sutkevičienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vyriausioji redaktorė






2018-03-19

 

„Esu melioracijos emigrantas“, – juokdamasis prisistato Biržų r. ūkininkaujantis Andrius Baltrūnas.  Humoro nestokojantis Andrius drauge su šeimynykščiais sėkmingai jau du dešimtmečius valdo per 200 ha augalininkystės ūkį. Ūkininkas neslepia, kad prie sėkmės prisideda ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) Rokiškio r. biuro konsultantai.

„Esu Papilio ūkininkas, gyvenome Šiekštininkuose. Tenai ir pirmieji iš tėvų paveldėti kelios dešimtys hektarų. Tarybiniais metais aktyviai vykstant melioracijos darbams teko išsikraustyti, nes viskas buvo išgriauta. Šiuo metu su šeima gyvenu Pandėlyje, Rokiškio rajone. Kaip ir esu biržietis, nes ūkio žemės čia, be ne visai... toks melioracijos emigrantas“, –  sparnuotąją savo frazę patikslina Andrius.

Pirmaisiais nepriklausomybės metais Andrius uošviams padėdavo nudirbti ūkio darbus. „Kaip iš mėnulio nukritau į šitą dirvą. Laikui bėgant juk nepaliksi ūkio be priežiūros. Tai ir pirmyn. Niekada negalvojau būti ūkininku. Visada planavau gaminti baldus, meistrauti. Mokslų didelių nebaigiau, nes buvau tinginys“, – tiesiai šviesiai sako staliaus specialybę įgijęs Andrius. Ne mažai metų Pandelyje dirbo gaisrininku. Tik 2006 m. Andrius nusprendė įregistruoti savo ūkį.

Rokiškėnas prisipažįsta, kad dėl laisvesnių žemių į „paskutinį traukinį įšokęs“. Kaip ir daugelis tuo metu, savo ūkininko kelią pradėjo nuo 20 ha. Po truputį durstėsi po žemės gabalėlį, nors, kaip pats sako, niekada nei dėl žemės, nei dėl gausių derlių nesistengė plėšyti. „Gal todėl, kad aš specialiai to nedariau, man sekdavosi. Savaime viskas ėjosi. Ne vienas ir siūlė žemės, galėjau dirbti dvigubai tiek. Esu iš smulkesnių ūkininkų“, – sako dabar 220 ha dirbantis ūkininkas.

Iš grūdinių daugiausia ploto užima, kaip ūkininkas sako, „ponas karalius visagalis kvietys“. Augina garstyčias, žirnius, „kurie įgriuvo į Lietuvą“. Apie 40 ha užima grikiai, kurie ne tik praturtina nenašių žemių dirvožemį (ūkio žemių našumas svyruoja nuo 28 iki 54 balų), bet yra ir vienas iš geresnių priešsėlių vasariniams kviečiams. O ir nuostolių juos auginant dar nepasitaikė – ir prieš kelerius metus, ir pernai grikių pelningumas buvo toks pat, kaip  kviečių. Javų per sezoną prikuliama maždaug 800–900 tonų. 

Web-ukininkasAndrius stengiasi auginti daugiau ankštinių augalų, kad dirvoje azotą sulaikytų. Pernai žirniais užsėta 40 ha

Ūkininkas sako, kad šiemet vasarinių rapsų nesėsiąs – pasiėmė nuo jų akademines atostogas. Pernai ir šiaip lietumis gausus ruduo bei ūkio laukuose aukštai esantys gruntiniai vandenys neleido pasėti žieminių rapsų. „Sąnaudų daug. Rapsus puldavo daug ligų, tekdavo nemažai purkšti. Aš pats viską purškiu, tai ir nuodydavausi. Į dirvą patenka labai daug chemijos, negerai. Reikia suderinti, kad ne tik aš gerai jausčiausi, bet ir sliekai, kiti gyvi padarėliai gyventų“, – paprastai savo požiūrį dėsto Andrius. Kasmet ūkininkas stengiasi palikti dalį laukų kaip pūdymą.

Šlapiais metais visada ūkininką gelbėjo 13 m3 džiovykla, kurią pasistatė pasinaudojęs 2007–2013 ES parama  pagal veiklos sritį „Investicijos į žemės ūkio valdas“. Nors ūkio žemės išsidėsčiusios tikrai nedėkingai, per 30 sklypų, tačiau biržietis-rokiškėnas  nenusiteikęs dejuoti. „Visų pinigų neuždirbsi. Nieko mandro nedarau, nesu ypatingas. Galbūt požiūris lengvesnis, žiūri filosofiškai: užaugo ar neužaugo, ką jau pakeisi, jei buvo nepalankūs metai. Sunkiai juk nedirbu: sėju ir pjaunu, sėju ir pjaunu... Kiek uždirbu, tiek ir džiaugiuosi“, – optimistiškai kalba Andrius, per visą pokalbį neprarasdamas humoro jausmo.

Tariasi su konsultantais 

Su LŽŪKT Rokiškio r. biuro konsultantais Andrius bendradarbiauti pradėjo daugiau nei prieš 15 metų. Gauti jaunojo ūkininko paramą taip pat padėjo konsultantai. „Visą dokumentaciją sutvarkė. Konsultantais pasitikiu visiškai, padeda bet kuriuo klausimu. Konsultantai tvarko ir ūkio apskaitą. Birutė (red. biuro vadovė Birutė Spundzevičienė) visur suspėja, pataria, informuoja, paskambina. Net pačioje ūkininkavimo pradžioje konsultantai ir rapsus mokino auginti, “ – bendradarbiavimo su Konsultavimo tarnybą pradžią prisimena ūkininkas.

Web-biurasŪkininkas Andrius Baltrūnas sako, kad LŽŪKT Rokiškio r. biuro konsultantų komanda iš visų konsultavimo įstaigų jam daugiausia padėjo. Iš kairės (sėdi): Rokiškio r. biuro konsultantai (iš kairės) sėdi: Liolė Buidovienė, Birutė Spundzevičienė, Valda Blinova, stovi: Asta Urbonienė, Vaclovas Tička, Rasa Jurkštienė, Renata Kibildienė, ir Dovilė Joneliūkštienė.

Andrius prisipažįsta, kad yra žingeidus, todėl stengiasi dalyvauti įvairiausiuose mokymuose, seminaruose, domisi mokslo naujovėmis. Tad ir pernai rudenį, LŽŪKT Rokiškio r. biuro augalininkystės konsultanto Vaclovo Tičkos pakalbintas, sutiko išbandyti naujas inovacijas ir sutiko dalyvauti Aleksandro Stulginskio universiteto mokslininkų inicijuotame projekte „Drėgmės režimo dirvožemyje reguliavimas“.

Gerų žodžių ūkininkui negaili ir LŽŪKT Rokiškio r. biuro augalininkystės konsultantas Vaclovas Tička: „Andrius visuomet žavi optimizmu, teigiamu požiūriu į ūkininkavimą. Nors iš pradžių į dalyvavimą projekte žiūrėjo dvejodamas.  Bet, kaip sako jis pats, kai pats išbandai, pamatai, tai ir pasverti dalyvavimo projekte naudą lengviau.  Atlikti ūkyje dirvožemio tyrimai parodė, kad  tręšimo planas yra būtinas kiekvienam, auginančiam žemės ūkio kultūras. Ir Andriui tai pamąstymas, nes kol kas jis tręšia savaip, bet nepertręšia.“

LŽŪKT augalininkystės specialistai, bendradarbiaudami su Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, ne tik Andriaus ūkyje (kaip ir kituose 5 projekte dalyvaujančiuose ūkiuose) stebi esamas meteorologines sąlygas (LŽŪKT šiuo metu turi 20 meteorologinių stotelių tinklą, kur augalų vegetacijos metu fiksuojama oro, dirvos temperatūra, kritulių kiekis, dirvos drėgnumas, oro slėgis, vėjo greitis  ir kt. parametrai. Kiekvienas šalies ūkininkas, prisiregistravęs www.ikmis.lt sistemoje gali matyti savo regiono meteorologinius duomenys), bet ir tai, ką ūkininkas numatytuose plotuose augina, kiek tręšia, kaip naudojamos maisto medžiagos. Rudenį buvo paskaičiuota, kiek pagal gautą derlių buvo įdėta maisto medžiagų ir LŽŪKT sukurta tręšimo programa buvo parengtas tręšimo planas, paskaičiuota, kiek ūkininkas sutaupė trąšų ar atvirkščiai, kiek išleido, savaip tręšdamas. Artėjant pavasariui, parengtos tręšimo rekomendacijos.

Web-uk-ir-MagylaAndrius Baltrūnas su LŽŪKT Technologinių paslaugų skyriaus vadovu Rimu Magyla

„Daug kas klausia, kokia man nauda iš projekto. Bet ne viską juk gali iš karto pajusti ir pamatyti. Dar tik įkasėm šulinėlį, dar vandens netvenkėme, bet jau naudos nemažai: susitikau su mokslo žmonėmis, – sako Andrius. – Turime didelį turtą – hidrotechnikos įrenginius. Žinoma, daugelio jų būklė sudėtinga, bet tai, ką turime, reikia išsaugoti ir išlaikyti, tai dar ilgai būsim bagoti. Tinkamai sutvarkytas drenažas suteikia papildomą mėnesį augalų vegetacijai. Kaip bankams mokame palūkanas, taip ir žemei jas reikia mokėti. Kasmet skiriu lėšų melioracijai tvarkyti. Niekada nežiūrėjau, ar ji nuosava, ar nuomojama. Ir kitiems sakau, kad sutvarkytas plotas atsiperka per dvejus metus.“

Plėtros neplanuoja

Užsiminus apie ateities planus, Andrius drąsiai sako, kad plėstis tikrai neplanuoja, tik žada vėl auginti vasarinius rapsus. Visus darbus stengiasi nudirbti pats, tad sakosi, kad nelabai besuspėjantis ir pripažįsta, kad galbūt jo paties trūkumas – nepasitikėti žmonėmis. Todėl labai džiaugiasi ir geru žodžiu mini bei „nacionaline vertybe“ vadina sesers vyrą, kuris vasarą pagelbėja bet kokiuose ūkio darbuose.

Apie ūkio perėmėją taip pat negalvoja. Augina dvi dukras, kurios pačios turi pasirinkti savo kelią, kad ir nesusijusį su žemės ūkiu. „Būsiu netradicinis ir  nepergyvensiu, kad kol kas neturiu ūkio perėmėjo. Vaikams turi būti laisvė ir tegul renkasi, ką nori. Niekada nespausiu. Visur yra ir sunku, ir lengva. Galimybių rinktis tikrai yra, į mokslus leisti yra iš ko. Ūkininkavimas – slidus reikalas“, –  filosofiškai pokalbį baigia Andrius Baltrūnas.

Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.


 VIDEONAUJIENOS

Kretingos rajone – arimo meistrystės šventė
IKMIS 2019. Pluoštinės kanapės – situacija Rokiškio rajone

NAUJIENŲ PRENUMERATA
* Privatumo sąlygos


GEBA_1

4

projekto


© VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, 2010–2019 m.
Šioje interneto svetainėje pateiktą tekstinę ir grafinę informaciją, videomedžiagą naudoti kituose kūriniuose, kopijuoti, platinti ir atgaminti be išankstinio
VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos leidimo griežtai draudžiama.
Naudojimo taisyklės
* Privatumo sąlygos