STRAIPSNIAI > AUGALININKYSTĖ > Kodėl verta rinktis organines trąšas?

Kodėl verta rinktis organines trąšas?

Jurgita Jonikaitė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Raseinių r. biuro augalininkystės konsultantė






2018-03-13

 © Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba

Trąšos – medžiagos, kurias įterpus į dirvą, pagerina augalų augimą bei vystymąsi. Jos ne tik pamaitina augalus reikiamomis maisto medžiagomis, bet ir gerina dirvos struktūrą, kuri ypač svarbi šiandieninėje intensyvioje žemdirbystėje. Visas trąšas galima suskirstyti į tris grupes: organines, mineralines ir bakterines. Dažnai, išgirdus pirmąją trąšų rūšį, pagalvojama apie galvijų mėšlą, tačiau prie organinių trąšų priskiriami ir dirvos paviršiuje paliekami šiaudai, kompostas, nuotekų dumblas, tarpinių augalų žalioji masė, kaulamilčiai ir kitos trąšos, pagamintos iš organinių medžiagų, tokių kaip jūros dumbliai, saulėgrąžų lukštų pelenai, augalų ekstraktai, pelenai ar net cukrinių runkelių melasa. Šiame straipsnyje aptarsime keletą ūkiuose dažniausiai naudojamų organinių trąšų.

Tinkama dirvos struktūra dažniausiai būna humusingų  dirvožemių. Jie tarsi „kempinė“ geba sugerti ir atiduoti vandenį, o tai ypač aktualu tokiais metais, kokie buvo 2017 m. (sausas pavasaris ir šlapias ruduo). Tokios dirvos taip pat atsparesnės dirvos suslėgimui: oras gali laisvai pasiekti auginamų augalų šaknis, o išsiskyręs anglies dioksidas – pasišalinti. Struktūringą dirvožemį daug lengviau įdirbti, o tai reikalauja ir mažesnių kuro sąnaudų.

Naudodami įvairias organines trąšas, taip pat įnešame maisto medžiagų arba jas akumuliuojame rudenį ir paverčiame augalams prieinamomis pavasarį, sulaikome ir neleidžiame išsiplauti. Pvz., javų šiaudai vidutiniškai turi apie 40–60 kg/ha azoto, 70–100 kg/ha kalio (K2O) ir apie 20 kg/ha fosforo (P2O5), tirštas galvijų mėšlas turi apie 4–5 kg azoto, 2–3 kg/t fosforo (P2O5), 5–6 kg/t kalio (K2O).

Naudodami ūkiuose įvairias organinių trąšų rūšis, ne tik sutaupome mineralinių trąšų, bet ir prisidedame prie aplinkosaugos, mažiname herbicidų, trąšų naudojimą, maisto medžiagų išsiplovimą į paviršinius ir gruntinius vandenis, sumažiname dirvos eroziją, kurią dažnai sukelia vėjas ir vanduo, nes dirvoje trūksta organinės medžiagos. Taip pat lemiame sliekų ir mikroorganizmų aktyvumo dirvoje didėjimą.

Šiaudų panaudojimas

Šiaudai visuose šalies ūkiuose gaunama produkcija, kuri gali būti naudojama organinės medžiagos atsargoms dirvožemyje padidinti. Kadangi ūkiuose vis mažėja turimų gyvulių skaičius, o daugelyje ūkių mėšlo visiškai nėra, šiaudai turėtų būti naudojami tik kaip dirvožemio savybių gerintojai, o ne išvežami iš lauko ir parduodami.

Norint, kad šiaudai duotų didžiausią naudą, svarbu jais tinkamai rūpintis. Svarbu paspartinti šiaudų mineralizaciją, lignino ir celiuliozės skaidymąsi tam, kad neliktų nesuirusių ir dirvos paviršiuje styrančių šiaudų, ligų sukėlėjų pradų. Todėl reikėtų atsiminti, kad javų šiauduose yra mažai azoto, reikalingo dirvoje esančių mikroorganizmų veiklai, kurie ir padeda suskaidyti šiaudus. Taigi laukams reikėtų azotinių trąšų: apie 5–7 kg azoto vienai tonai šiaudų arba kitų bakterinių produktų, kurie paskatintų mikroorganizmų veiklą. Viena iš tokių organinių medžiagų gali būti ir melasa, kuri ne tik pagreitina liekanų suirimą, bet ir padidina humuso kiekį.

Mėšlas

Tyrimų duomenimis (žr. diagramą) melžiamų karvių skaičius Lietuvoje gerokai mažėja: 2018 m., palyginti su praėjusiais metais, meldžiamų karvių sumažėjo daugiau kaip 13 tūkst. Kartu mažėja ir sukaupiamų organinių medžiagų kiekis, todėl ūkininkai dažniausiai renkasi tik mineralines trąšas ir  netenka humuso šaltinio – organinių trąšų. Beriant vien tik mineralines trąšas, alinamos dirvos.

Web-pav1Melžiamų karvių skaičius Lietuvoje

Jei jau mažėja mėšlo, būtina pasirūpinti bent jau tinkamu jo naudojimu. Galvijų mėšle vidutiniškai yra apie 4,5 kg/t azoto, 2,5 kg/t fosforo ir apie 5 kg/t kalio. Norint neprarasti šių maisto medžiagų, reikia mėšlą tinkamai įterpti į dirvą. Kadangi azotas mėšle yra amoniako formos, jis greitai garuoja, todėl patartina organines trąšas skleisti vėsesniu oru ir kuo greičiau įterpti į dirvą. Mėšlo įterpimas taip pat labai svarbus mineralizacijai. Lengvose dirvose paskleidus organines trąšas vertėtų jas įterpti giliau, o sunkiose – atvirkščiai, įterpti apie 12–15 cm gyliu, nes priešingu atveju organinių trąšų mineralizacijai pritrūksta oro.

Dar viena organinių trąšų alternatyva – paukščių mėšlas, kuris gali būti naudojamas tiek granuliuotas, tiek įprastas. Jis puikiai tinka ypač skurdžioms dirvoms, nes turi gan didelį kiekį azoto, fosforo, kalio ir net mikroelementų – kalcio, magnio, mangano, boro. Kalcio kiekis, esantis paukščių mėšle, gali patenkinti metinį kalkių poreikį.

Granuliuotame paukščių mėšle yra apie 4 kg/t azoto, 3 kg/t fosforo (P2O5), 3 kg/t kalio (K2O). Jis puikiai tinka ūkiams, kurie neturi reikalingos technikos mėšlui paskleisti. Jei ūkyje tinkama technika, vertėtų rinktis ant kraiko laikomą vištų mėšlą, kuriame vidutiniškai yra apie 13,9 kg/t azoto, 12,4 t/ha fosforo ir apie 9,1 kg/t kalio. Tai dar daugiau maisto medžiagų turinti organinė trąša, kuri ne tik papildys dirvą, bet ir pagerins dirvos struktūrą, aeraciją ir nerūgštins dirvos.

Tarpiniai augalai

Tai ankštiniai augalai, fiksuojantys atmosferos azotą. Vidutiniškai per rudens vegetaciją ankštiniai augalai gali sukaupti apie 20–100 kg/ha azoto. Kartu su ankštiniais augalais mišiniuose panaudojus šakninį ridiką, galime ne tik sukaupti azoto, bet ir suardyti susidariusį armens padą ir sukaupti kitas maisto medžiagas iš gilių dirvos sluoksnių, nes šio augalo šaknys pasiekia net iki 70 cm gylį.

Augindami tarpinius augalus ūkininkai gali atitikti ir vieną iš žalinimo reikalavimų –valdoje deklaruoti ekologiniu atžvilgiu svarbią vietovę, kuria gali būti tarp birželio 30 d. ir rugpjūčio 15 d. pasėti tarpiniai augalai. Reikalavimai šioms vietovėms:

1) sėjamas augalų mišinys turi susidaryti bent iš dviejų vasarinių augalų;
2) pasėti augalai dirvoje turėtų būti išlaikomi ne trumpiau kaip 8 savaites (jei neišlaikoma, būtina Nacionalinei mokėjimo agentūrai apie augalų sėją pranešti ne vėliau kaip per 7 d. nuo augalų sėjos);
3) po pagrindinės kultūros nuėmimo negali būti naudojami augalų apsaugos produktai.

Reikalavimai organinių trąšų naudojimui

Naudojant mėšlą ir kitas organines trąšas nereikėtų pamiršti aplinkosaugos reikalavimų, kurie išdėstyti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakyme „Dėl mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“. Reikalaujama, kad per kalendorinius metus į dirvą patenkančio azoto (tręšiant mėšlu, srutomis ir ganant gyvulius) kiekis negali viršyti 170 kg hektarui, draudžiama mėšlą ir (ar) srutas skleisti nuo lapkričio 15 d. iki balandžio 1 d., taip pat draudžiama mėšlą ir (ar) srutas skleisti ant įšalusios, įmirkusios ir apsnigtos žemės. Dar vienas draudimas – mėšlą ir (ar) srutas skleisti nuo birželio 15 d. iki rugpjūčio 1 d., išskyrus tręšiant pūdymus, pievas, ganyklas ir plotus, kuriuose bus auginami  žiemkenčiai.

Neleidžiama skystąjį mėšlą ir srutas skleisti šeštadieniais, sekmadieniais ir valstybinių švenčių dienomis arčiau kaip per 100 m nuo gyvenamojo namo be gyventojo sutikimo ir 300 m nuo gyvenvietės be seniūnijos seniūno sutikimo. Draudžiama skystąjį mėšlą ir srutas skleisti paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose ir arčiau kaip 2 m iki melioracijos griovių viršutinių briaunų. Nuo 2017 m. balandžio 1 d. asmenys, kurie tręšia mėšlu ir (ar) srutomis daugiau kaip 30 ha žemės ūkio naudmenų per kalendorinius metus, privalo pasirengti tręšimo planą, kuris turi būti sudarytas kiekvienais metais prieš pradedant tręšti laukus.

Laukus tręšiant nuotekų dumblu, taip pat būtinas tręšimo planas, kurio reikalavimai nurodyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakyme „Dėl normatyvinio dokumento LAND 20-2005 „Nuotekų dumblo naudojimo tręšimui bei rekultivavimui reikalavimai“ patvirtinimo“.

Rekomenduojame pažiūrėti

Patirtis: per ketvirtį amžiaus tvaraus ūkininkavimo link

Dirvožemio tyrimas. „Nesame tokie turtingi, kad bertume į žemę viską“

Siekiantiems racionaliai ūkininkauti – kintamos normos tręšimo planas

Žemė duoda – žemė prašo

Rekomenduojame paskaityti

Neskubėkime šiaudų išvežti iš laukų

Javų šiaudų irimo skatinimas

Ūkininkauja su polėkiu ir eksperimentuodamas

Dirvožemio tyrimai – didesnis derlius ir našesnis dirvožemis

Sapropelis – ilgalaikė lengvo dirvožemio gerinimo priemonė

Jei rūpiniesi Lietuva, imkis spręsti jos dirvožemio problemų!

Humusas ir mikroorganizmai dirvodaros procese

Erozijos grėsmė mūsų dirvožemiams

Ar liks dirvožemis ateities kartoms?

Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.


 VIDEONAUJIENOS

Žieminių rapsų pasirengimas žiemoti Kazlų Rūdos sav.
Žieminių kviečių pasirengimas žiemoti Kazlų Rūdos sav.

NAUJIENŲ PRENUMERATA
* Privatumo sąlygos
MOKYMŲ ir RENGINIŲ KALENDORIUS


GEBA_1

 

mes planuojame jus tresiate baneris

projekto


© VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, 2010–2018 m.
Šioje interneto svetainėje pateiktą tekstinę ir grafinę informaciją, videomedžiagą naudoti kituose kūriniuose, kopijuoti, platinti ir atgaminti be išankstinio
VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos leidimo griežtai draudžiama.
Naudojimo taisyklės
* Privatumo sąlygos