STRAIPSNIAI > GYVULININKYSTĖ > Mokslas: aktyvuotas vanduo ir jo naudojimas gyvulininkystėje

Mokslas: aktyvuotas vanduo ir jo naudojimas gyvulininkystėje

Dr. Ina Stuogė
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto VA Gyvulininkystės instituto Ekologijos skyriaus mokslo darbuotoja






2018-03-26

 

Žmogaus ir gyvūnų gyvenime vanduo yra vienas iš svarbiausių elementų. Pastaruoju metu vis daugiau dėmesio skiriama jo sudėčiai, kokybei (didelis užterštumas chemikalais, radionuklidais) ir įtaką sveikatai. Naudojant nekokybišką vandenį, gali plisti daugybė ligų, o neretai jis tampa net epidemijų šaltiniu. Šiuo metu pradėtos taikyti naujos vandens gerinimo technologijos jį aktyvuojant: sidabrinimas, vandens tirpsmas, įmagnetinimas ir kt.

Vanduo – mobili naudingoji iškasena, kuri, vykstant hidrodinaminiams procesams, nuolatos atsinaujina. Požeminis vanduo pagal cheminę sudėtį yra skirstomas į tris klases: karbonatinę, sulfatinę ir chloridinę. Požeminius vandenis su aplinka sieja aeracijos zona, per kurią įsifiltruoja krituliai, papildantys požeminio vandens išteklius, ir patenka įvairūs teršalai. Tik nuo šios zonos storio ir laidumo priklauso, kokios medžiagos ir kada pasieks požeminius vandenis.

Gamtoje esantis vanduo nėra tik vandenilio ir deguonies mišinys. Jame gausu ištirpusių mineralinių druskų, kurių sudėtyje yra kalcio, magnio, natrio, kalio, chloridų, sulfatų, rūgščiųjų karbonatų ir kt. Šių medžiagų kiekis priklauso nuo hidrogeologinių vandens formavimosi sąlygų. Vandenyje taip pat yra biologiškai aktyvių mikroelementų – fluoro, mangano, geležies, jodo, cinko, vario ir kt. Gali būti ir teršalų – sunkiųjų metalų, pesticidų, naftos produktų ir kt. Visa tai lemia vandens juslines savybes: skonį, kvapą, spalvą. Geriamojo vandens kokybę dažniausiai nulemia vandentiekio sistemos būklė.

Vandens gerinimo technologijos ir magnetinio vandens nauda

Teigiama, kad šiandien vandenyje galima aptikti net iki 5000 kenksmingų cheminių junginių ir įvairių mikroorganizmų, nuo kurių kasmet suserga iki 500 milijonų žmonių, apie 5 milijonus vaikų miršta. Tad vandens kokybės gerinimas turėtų būti prioritetu. Dabar taikomi įvairūs vandens kokybės gerinimo būdai: valymas, mikrobinis nukenksminimas, aktyvavimas ir kt.

Mokslininkai, sveikatos apsaugos darbuotojai ir entuziastai sėkmingai bando spręsti vandens valymo, nukenksminimo bei pagerinimo problemas. Plačiai naudojami arteziniai gręžiniai, vandens tiekimo įmonėse vandens nugeležinimo įrenginiai. Šiuo metu pradėtos taikyti naujos vandens gerinimo technologijos: sidabrinimo, vandens tirpsmo, įmagnetinto vandens, kristalinto vandens titnagu ir kitaip aktyvuoti vandenį. Taip pat yra naudojami įvairūs vandens valymo būdai.

Magnetinis vanduo – tai geriamasis vanduo, paveiktas magnetiniu lauku. Tyrimais įrodyta, kad įmagnetintas vanduo padidina žmogaus organizmo aktyvumą, apsaugo nuo senėjimo ir ligų. Magnetiniam vandeniui būdinga:padidėja vandenilio jonų aktyvumas,sumažėja vandens svoris, mineralinė sudėtis lieka nepakitusi, sumažėja vandenyje ištirpusio azoto kiekis.

Web-teksto

Įmagnetintas vanduo padeda geriau įsisavinti mikroelementus ir vitaminus, aktyvina audinių regeneraciją, sumažina šlakų ir toksinų kiekį, pagerina kraujo savybes, sumažina trombų susidarymą, stimuliuoja kraujo apytaką ir normalizuoja kraujo spaudimą, atstato kraujagyslių elastingumą, mažina cholesterino kiekį kraujyje, pagerina sergančių ateroskleroze bendrą savijautą, padeda išvalyti smėlį iš inkstų ir tulžies pūslės, pagerina organizmo imunitetą, padidina organizmo atsparumą ligoms, sumažina reumatinių ligų simptomus, gydo odos žaizdas, skalaujant burnos ertmę įmagnetintu vandeniu pašalinamos dantų apnašos, dantų kraujavimas. Magnetinė lazdelė, įmerkta į vandenį, sunaikina puvimo ir kitas bakterijas, pagerina vandens skonį ir jo skaidrumą, neutralizuoja chlorą ir nitratų junginius bei sunkiųjų metalų priemaišas.

Magnetinio aktyvavimo metodas trumpina daugybę procesų ir stiprina vandens gerinimo ir skysčių valymo efektą. Magnetinė aktyvacija ypač gerai prisideda prie flokuliacijos, koaguliacijos, nusodinimo, oksidacijos, neutralizacijos, dekarbonizacijos procesų. Vandeniui gerinti taikant jungtinius (magnetinės aktyvacijos ir membraninius) metodus, pagreitinimas valymo procesas, tuo pačiu prisidedama prie ilgesnio tarnavimo laiko esamų membraninių įrenginių (dėka švelnesnio chloro poveikio valymo membranoms).

Pateikti pavyzdžiai, kaip panaudoti magnetiškai apdorotą vandenį ir vandeningus skysčius rodo, kad ir taikant vienintelį metodą, galima ne tik pagerinti vandens fizines-chemines savybes, pagreitinti nemažai technologinių procesų, bet ir nemažai sutaupyti. Tad ieškant pigių energijos šaltinių ir beatliekinių technologijų, tikslinga taikyti magnetinį vandens ir technologinių skysčių aktyvavimą naudojant naujausios kartos magnetinius aktyvatorius.

Lietuvos higienos normoje HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ ir Europos Sąjungos teisės aktuose, reglamentuojančiuose geriamojo vandens saugą ir kokybę, nurodyta, kad geriamasis vanduo yra saugus ir sveikas vartoti, kai:

1) jame nėra mikroorganizmų, parazitų ir medžiagų, galinčių sukelti potencialų pavojų žmonių sveikatai;

2) geriamasis vanduo atitinka nustatytus minimalius mikrobinius ir toksinius (cheminius) rodiklius);

3) užtikrinama vandens šaltinių apsauga nuo taršos, o vykdoma vandens programinė stebėsena leidžia numatyti, ar vandens vartojimo vietose jis atitinka keliamus reikalavimus.

Tirtas aktyvuoto vandens naudojimas gyvulininkystėje

Tyrimų su gyvuliais naudojant aktyvuotą vandenį nėra atlikta, todėl Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Gyvulininkystės institute (LSMU GI) buvo atlikti tyrimai, kuriais siekta laboratorinėmis sąlygomis ištirti aktyvuoto vandens dezinfekcines savybes ir jo naudojimo galimybes praskiestų pieno pakaitalų veršeliams gamyboje, nustatyti veršelių augimą ir ekonominį efektyvumą.

Naudojant gręžinio vandenį, aptiktos kelios mikroorganizmų kolonijos, tačiau pelėsinių grybų kolonijų, E. coli, koliforminių bakterijų, stafilokokų ir salmonelių nepatikta. Naudojant aktyvuotą vandenį mikroorganizmų neaptikta.

Buvo tiriamas aktyvuoto vandens baktericidinis poveikis Staphylococcus sepsis, Staphylococcus aureus, Salmonella anteridis bakterijoms, Aspergillus ir Penicillium genčių grybams. Grynos ir mišrios mikroorganizmų kultūros buvo paveikiamos aktyvuotu vandeniu (aerozolinė dezinfekcija), išlaikant skirtingą dezinfekcijos ekspozicijos laiką (1, 10, 20 min.). Dezinfekcijos ekspozicija nutraukiama, neutralizuojant bandinius 0,01 n dinatrio triosotiosulfato pentahidrato tirpalu. Inkubuotos 24 val. termostate. Mikroorganizmų kultūros buvo auginamos termostate, išlaikant +37 oC ir +25 oC temperatūrą.

Rezultatai

Web-teksto1© Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba

Bandymas atliktas LSMU GI Bandymų skyriuje su dviem analogiškomis pagal lytį, amžių ir svorį Lietuvos juodmargių veislės veršelių grupėmis. Veršelių šėrimo schemoje naudotas pieno pakaitalas, pagamintas su aktyvuotu vandeniu. Vandeniui aktyvuoti naudotas eksperimentinis UAB ,,DAINEVA“įrenginys. Mokslininkai (darbo vadovas dr. Virginijus Uchockis) apibendrino atliktų tyrimų duomenis:

  • Aktyvuoto vandens aerozolinė dezinfekcija per 30 min. ekspozicinį laikotarpį atskirų mikroorganizmų kolonijas sudarančių vienetų skaičių sumažino nuo 40 proc. iki 100 procentų. Aktyvuotas vanduo efektyviau veikė stafilokokų grupės mikroorganizmus, pelėsinius grybus, silpniau – salmoneles, mišrias bakterijų kultūras.
  • Gręžinio vanduo, naudotas pieno pakaitalams gaminti, turi daugiau nitratų ir nitritų bei chloridų nei aktyvuotas vanduo, o mažiau – magnio. Tiek gręžinio vanduo, tiek aktyvuotas vanduo atitinka higienos normas HN 24: 2006.
  • Aktyvuotas vanduo gali būti panaudojimas veršelių pieno pakaitalams gaminti kaip dezinfekcinė priemonė mikrobiologinei vandens taršai sumažinti.
  • Veršelių pieno pakaitalų gamyboje naudojant aktyvuotą vandenį, pagerėja pašarų ėdamumas: daugiamečių žolių šieno – 1,6 proc., siloso – 7,6 proc., kombinuoto pašaro – 1,8 procento.
  • Aktyvuoto vandens naudojimas gaminant pieno pakaitalus pagerino veršelių augimą 4,5 proc. ir sumažino maisto medžiagų sąnaudas 1 kg prieaugio: apykaitos energijos 2,57 proc. ir žaliųjų baltymų 2,76 procento.
  • Veršelių sergamumui aktyvuoto vandens naudojimas įtakos neturėjo.

 

Mokslinių tyrimų metu iškelta hipotezė, kad aktyvuotas vanduo gali būti naudojimas veršelių pieno pakaitalų gamybai bei kaip dezinfekcinė priemonė mikrobiologinei taršai sumažinti patvirtinta tik iš dalies, nes ne visi analizuoti vandens kokybės rodikliai yra patikimi. Reikalingi išsamesni ir ilgesni tyrimai.



 VIDEONAUJIENOS

Jaunojo ūkininko patirtis: avininkystė gali būti sėkminga
Avininkystė – keičiantiems ūkininkavimo kryptį ar ieškantiems verslo nišos

NAUJIENŲ PRENUMERATA
* Privatumo sąlygos


GEBA_1

mobili laboratorija


© VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, 2010–2019 m.
Šioje interneto svetainėje pateiktą tekstinę ir grafinę informaciją, videomedžiagą naudoti kituose kūriniuose, kopijuoti, platinti ir atgaminti be išankstinio
VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos leidimo griežtai draudžiama.
Naudojimo taisyklės
* Privatumo sąlygos