STRAIPSNIAI > MIŠKININKYSTĖ > Galimybė Lietuvos miškams labiau prisidėti prie klimato kaitos švelninimo

Galimybė Lietuvos miškams labiau prisidėti prie klimato kaitos švelninimo

Gediminas Jasinevičius
Valstybinių miškų urėdijos valdybos narys, Europos miškų instituto mokslininkas






2018-03-27

 

Europos miškų institutas Lietuvoje atliko mokslinį tyrimą: siekta nustatyti, kaip mūsų šalies miškų ūkio sektorius prisideda prie klimato kaitos švelninimo ir bioekonomikos.

Miškų ūkio sektorius – ne tik miškas. Tai kur kas platesnė sąvoka, apimanti procesus nuo miško sodinimo iki medienos naudojimo. Tiesa, iš miško gaunama ne tik medienos, bet ir kitų gėrybių bei paslaugų. Viena iš jų – anglies absorbcija.

Europos Sąjungoje daugiau kaip 10 proc. visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų sugeria miškai. Juose sukaupta anglis gali būti užkonservuota įvairiuose medienos produktuose arba paleista atgal į atmosferą deginant ar pūdant medieną. Prognozuojama, kad pakeitus požiūrį į medienos naudojimą iki 2030 metų Europos Sąjungoje visas miškų ūkio sektorius net 22 proc. prisidės prie klimato kaitos švelninimo. Naudojant medienos produktus vietoje alternatyvių (neatsinaujinačių) medžiagų, tokių kaip cementas, metalas ir kt., sukuriamas dvigubas efektas, t. y. medienoje išsaugojama anglis ir jos produktams pagaminti suvartojama mažiau energijos, palyginti su alternatyviomis medžiagomis.

Vienas iš tyrime analizuotų scenarijų – padidinti medienos naudojimą iki 20 proc. ir gaminti kuo daugiau ilgaamžių medienos produktų, pvz., klijuotos, pjautinės medienos, plokščių ir kt. Kiti scenarijai parodė mažesnes vertes, nes juose buvo numatytas mažesnis medienos panaudojimas ilgaamžiams medienos produktams.

Rezultatai gauti pasitelkiant du pažangius ir Europoje pripažintus modelius:

  1. Miškų augimo modelis – analizuoja pasikeitusio miškų naudojimo įtaką anglies balansui ir medynų struktūrai,
  2. Tvarumo modelis – nustatomos socio-ekonominės vertės visoje medienos grandinėje: nuo miško pasodinimo iki medienos vartojimo.

Įtaka anglies balansui ir socio-ekonominėms vertėms buvo modeliuojama iki šio šimtmečio pabaigos, t. y. iki 2100 m. Tiesa, reikėtų pastebėti, kad tyrimas neanalizavo padidintos medienos naudojimo įtakos bioįvairovei, bet diskutuojama, kad neigiama klimato kaitos įtaka bioįvairovei gali būti didesnė nei tvaraus miškų naudojimo.

Stebinantys rezultatai

Lietuvos miškuose iškertama tik apie 50–60 proc. metinio prieaugio. Daugėja perbrendusių miškų, jie tiesiog pūva ir „paleidžia“ anglį atgal į atmosferą. Perbrendę miškai labiau pažeidžiami stichinių nelaimių (uraganų, ligų ir kenkėjų).

Nuotrauka su išvirtusiais medžiais

Tyrimo rezultatai atskleidė, kad vos dešimtadaliu, t. y. 20 proc. nuo dabartinių kirtimų, padidinus kirtimo mastą, Lietuvos miškai labiau prisidėtų prie klimato kaitos švelninimo, nes medienos produktuose būtų sukaupta daugiau anglies. Taip pat būtų galima sukurti iki 2 tūkst. papildomų darbo vietų, o miškų ūkio sektoriaus pridėtinė vertė padidėtų 100 mln. eurų. Tačiau siekiant didesnės siocio-ekonominės vertės vien tik padidinti kirtimo mastą nepakanka – nemažai reikėtų investuoti siekiant racionaliai panaudoti vietinę medieną, nes šiuo metu iš Lietuvos eksportuojama apie 30 proc. žaliavinės medienos. Europos Sąjungoje eksporto reguliuoti negalima, tačiau galima skatinti medieną perdirbti šalyje. Tam reikėtų, kad įvairūs šalies sektoriai bendradarbiautų ir kartu siektų bendro tikslo.

Įtaka biologinei įvairovei

Kyla klausimas: kokią įtaką padidintas kirtimo mastas gali turėti biologinei įvairovei, rekreacijai ir kitoms miško teikiamoms gėrybėms bei paslaugoms. Ar nebus sunaikinti Lietuvos miškai?

Tyrime analizuojamas tik tvarus miškų naudojimas, kai jų iškertama ne daugiau nei priauga. Apie miškų naikinimą, kai mažinami jų plotai, net nediskutuojama, nes tai draudžia nacionalinė teisė bei tarptautiniai susitarimai. Be abejo, padidintas miškų naudojimo mastas gali turėti įtakos biologinei įvairovei, tačiau, žvelgiant į kitas Europos Sąjungos šalis, kuriose kirtimai siekia 90 proc. prieaugio, matyti, kad biologinė įvairovė jose taip pat saugoma. Tam reikalingas detalus planavimas ir stebėsena. Svarbu paminėti, kad miškų naudojimo ir gamtos apsaugos priemones pasirenka pačios šalys narės, nes Europos Sąjungoje bendros miškų politikos nėra.

Mokslinį straipsnį apie šį tyrimą anglų kalba galima rasti čia



 VIDEONAUJIENOS

Miško savininkų nuotoliniai mokymai: mokesčiai už parduotą medieną ir nenukirstą mišką
Miško savininkų nuotoliniai mokymai: miško sanitarinė ir priešgaisrinė apsauga

NAUJIENŲ PRENUMERATA
* Privatumo sąlygos
MOKYMŲ ir RENGINIŲ KALENDORIUS


 

miskininkystes-baneris

manto-baneris

4_2


© VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, 2010–2018 m.
Šioje interneto svetainėje pateiktą tekstinę ir grafinę informaciją, videomedžiagą naudoti kituose kūriniuose, kopijuoti, platinti ir atgaminti be išankstinio
VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos leidimo griežtai draudžiama.
Naudojimo taisyklės
* Privatumo sąlygos