STRAIPSNIAI > AUGALININKYSTĖ > Piktžolės ir vasarojus – kasmetinė dvikova

Piktžolės ir vasarojus – kasmetinė dvikova

Aušra Rudinskienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Zarasų r. biuro augalininkystės konsultantė






2018-04-05

© Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba

Šių metų pavasario žemdirbiai laukė turėdami nemažai klausimų bei problemų. Dėl lietingo praėjusio rudens daugelis nesugebėjo pasėti planuojamo žiemkenčių kiekio. Be to, sunku ir tiksliau prognozuoti, kokie bus neperžiemojusių žieminių rapsų bei javų plotai, kuriuos reikės atsėti vasariniais javais. Taigi, 2018 metais, palyginti su 2017, vasarinių kviečių sėjai skirtų dirvų plotai žymiai padidės. Todėl svarbu tobulinti vasarinių kviečių auginimo technologijas, siekiant ir toliau didinti jų derlingumą.

Lietuvos klimatas yra palankus vasariniams kviečiams auginti. Jiems tinkama daugumos rajonų dirvožemių granuliometrinė sudėtis, rūgštingumas, pakanka drėgmės ir šilumos. Todėl juos augina ne tik turintys sunkesnes, bet ir lengvesnes dirvas. Vasariniai kviečiai pakenčia nedidelį dirvožemio rūgštingumą, atsparesni išgulimui. Vis tik norint užauginti švarų ir geros kokybės derlių, reikia pasirinkti tinkamus technologinius sprendimus. Viena svarbesnių agrotechnikos priemonių – piktžolių kontrolė. Vasarinių kviečių pasėlyje su piktžolėmis reikia pradėti kovoti laiku, kol jos dar neperaugusios.

Vasariniai kviečiai, palyginti su kitu vasarojumi, piktžoles stelbia prasčiau. Šį teiginį patvirtina ir tyrimų duomenys, kur piktžolių orasausė masė gm-2 vasariniuose kviečiuose buvo 1,5–2,0 karto didesnė nei miežiuose ir avižose. Vasarinių kviečių tankesnis pasėlis geriau stelbia piktžoles. Suvėlinus sėją, pasėliai būna piktžolėtesni. Norint užauginti labai derlingus vasarinius kviečius, juos reikėtų pasėti iki balandžio 25 dienos, jei tik tai leidžia padaryti meteorologinės sąlygos. Tada jiems pakanka laiko išsikrūmyti ir suformuoti stiprias antrines šaknis ir geriau stelbti piktžoles.

Vasarojų daugiausia užteršia anksti pavasarį dygstančios piktžolės

Pagal mokslininkių dr. doc. N. Špokienės ir  E. Povilionienės 2003 metų duomenis, Lietuvoje žemės ūkio augalų pasėliuose randama apie 250 piktžolių rūšių. Ir nors šalies teritorija nedidelė, tačiau skirtingose zonose iškrinta nevienodas kritulių kiekis, skiriasi dirvožemio granuliometrinė sudėtis, jo drėgmė, rūgštumas, todėl labai skiriasi ir piktžolių rūšinė sudėtis.

Web-pav7

Vasarojų daugiausia užteršia anksti pavasarį dygstančios piktžolės: baltosios balandos, garstukai, svėrės, vijokliniai pelėvirkščiai, rūgčiai, daržinės žliūgės, tuščiosios avižos ir kitos. Prie dažnai randamų piktžolių vasarinių javų pasėliuose taip pat priskiriami kibieji lipikai, aklės, usnys. Piktžolės vegetacijos metu stelbia javus, sunaudoja augalams skirtas maisto medžiagas ir, būdamos geriau prisitaikiusios, pirmos pasinaudoja įterptomis maisto medžiagomis. Pvz., iš dirvožemio dirvinis ridikas azoto ir fosforo paima du, o vandens – keturis kartus daugiau nei sėjamoji aviža. Pasėliuose piktžolės iš vieno hektaro paima vidutiniškai 46 kg NPK, iš jų N – 21, P – 7, K – 18 kg. Maisto medžiagų išnešimas iš dirvožemio su piktžolėmis priklauso nuo piktžolėtumo lygio: iš hektaro esant mažam piktžolėtumui netenkama 12,8, vidutiniam – 41,3 ir dideliam – 186,7 kg NPK. Konkurencijoje su kultūriniais augalais piktžolės yra pranašesnės ir derlingesniuose, gausiau patręštuose dirvožemiuose pasisavina daugiau maisto medžiagų (N, P, K, Ca ir Mg). Baltosios balandos N pasisavina 2,16–3,99 proc. nuo orasausės masės, P2O5 – 0,60–1,40 proc. ir K2O – 2,10–5,76 proc.

Web-pav10

Lentelė. Maisto medžiagų kiekis, piktžolių pasisavinimas iš dirvožemio
(Pogodins, Tomsons, 1970, pagal E. Korsmo duomenis)

Web-lentele1

Naikinat piktžoles, derlingumas padidėja

Piktžolės padidina darbo ir energines sąnaudas. Net 30 proc. visų darbo sąnaudų, sunaudojamų žemdirbystėje, tenka piktžolėms naikinti. Esant piktžolėtiems pasėliams, įvairiose šalyse grūdų derliaus nuostoliai sudaro 6–12 ar net 20 ir daugiau procentų. Vokietijoje atlikti tyrimai parodė, kad naikinat piktžoles augalų derlingumas padidėja 24 procentais.

Web-pav3

Skirtingų piktžolių žalingumas žemės ūkio augalų pasėliuose nevienodas. Jų reikšmė kultūriniams augalams mokslinėje literatūroje dažnai nusakomas ekonominėmis žalingumo ribomis, t. y. mažiausiu piktžolių skaičiumi 1 m2, kai išlaidos naudotam herbicidui atsiperka gaunamu derliaus priedu. Rusijoje ir Baltarusijoje atliktais tyrimais nustatyta, kad vasariniuose kviečiuose ekonominė žalingumo riba yra 15–18 piktžolių 1 m2.

Piktžolių žalingumas taip pat gali būti apibūdinamas žalingumo laipsniu. Pagal profesorių A. Stancevičių, žalingumo laipsnis vertinamas balais nuo 1 iki 10. Vienas balas skiriamas žemaūgėms piktžolėms, kurios turi trumpą vegetacijos periodą, anksti subrandina sėklas ir greitai sunyksta. Aukščiausias balas skiriama tokioms piktžolių rūšims, kurios intensyviai plinta ir užaugina gausią antžeminę dalį. Jeigu pasėliuose vyrauja piktžolės, kurių žalingumas vertinamas 4–10 balų, reikia imtis priemonių, kad jų skaičius būtų sumažintas iki minimumo.

Ūkininkaujant intensyvios žemdirbystės kraštuose siekiama išnaikinti visas žaliuojančias piktžoles, kad dirvoje nesikauptų piktžolių sėklų atsargos. Pastarosios dirvoje gali išlikti gyvybingos nuo kelių iki keliolikos metų.

Būtina laiku naudoti herbicidus

Lietuvoje kol kas daugelis laukų vis dar piktžolėti, todėl vasarinių kviečių, kaip ir visų kitų javų, auginimo technologijoje herbicidų naudojimas yra būtinas. Tuo labiau, kad vasariniai kviečiai priskiriami javams, prasčiau konkuruojantiems su piktžolėmis. Tinkamai pasirinkti ir laiku panaudoti herbicidai išnaikina pasėlyje plintančias piktžoles arba sustabdo jų augimą, todėl nebesubrandinamos sėklos.

Herbicidai vasarinių kviečių pasėliams purkšti pasirenkami pagal vyraujančias piktžoles. Net to paties ūkio atskiriems laukams gali tekti naudoti skirtingus herbicidus. Herbicidais labai svarbu pasėlius nupurkšti laiku. Paprastai vasarojų rekomenduojama purkšti nuo 3 lapelių tarpsnio iki krūmijimosi pabaigos. Naudojant herbicidus 3 lapelių tarpsniu, piktžolės dažniausiai turi 2–3 tikruosius lapelius. Tuo metu naudotų herbicidų būna labai veiksmingos net ir mažesnės registruotos normos.

Web-pav2

Labai ankstyvas herbicidų naudojimas gali turėti ir neigiamų pusių. Kai kurios piktžolės purškimo metu gali būti dar nesudygusios arba per mažos (dirvinės usnys ir pienės). Kai kuriais metais nupurškus anksti, o vėliau vegetacijos pradžioje vyraujant lietingiems orams, herbicidai gali būti naudojami dar ir bamblėjimo metu. Tačiau vėlinti herbicidų naudojimą gana rizikinga, nes didesnės piktžolės (balandos, notrelės, rūgčiai, aklės) herbicidams yra atsparesnės. Kai dėl objektyvių priežasčių purkšti herbicidais vėluojama, o piktžolės jau didokos, reiktų pasirinkti didžiąją registruotą herbicido normą. Efektyvesnei pasėlių apsaugai galimi įvairių herbicidų mišiniai. Jie ruošiami pagal produktų etiketėse nurodytas rekomendacijas.

Web-lentele2Nuo piktžolių registruota 14 produktų

Vasarinių kviečių pasėlių apsaugai nuo piktžolių naudojami Lietuvoje registruoti produktai. Šiuo metu vasarinių kviečių pasėlyje apsaugai nuo piktžolių registruota 14 produktų. Jų sąrašas pateiktas lentelėje. Platesnę informaciją galima rasti internetiniame puslapyje – www.vatzum.lt.

Naudojant herbicidus optimaliu laiku, registruotomis normomis ir palankiomis meteorologinėmis sąlygomis, piktžolės pasėliuose išnaikinamos, užauginamas neužterštas piktžolėmis derlius, apsaugomi laukai nuo piktžolių sėklų.

Naudota literatūra:

1. V. Petraitis, R. Semaškienė, 2005. Vasariniai kviečiai. Tyrimų rezultatai ir auginimo patirtis. LŽI, Akademija, Kėdainių r.
2. S. Čiuberkis, K.K. Vilkonis, 2013. Piktžolės Lietuvos agroekosistemose. Monografija. LAMMC, Šiaulių universitetas.
3. N. Špokienė, D. Jodaugienė, 2009. Piktžolės ir jų naikinimas. Mokomoji knyga. Akademija, Kauno r.
4. N. Špokienė, E. Povilionienė, 2003. Piktžolės. Akademija, Kauno r.

X
Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.


 VIDEONAUJIENOS

IKMIS 2018. Pasėlių stebėjimas – situacija Vakarų Lietuvoje
IKMIS 2018. Pasėlių stebėjimas – situacija Vidurio Lietuvoje

GEBA_1

 

230x762

mes planuojame jus tresiate baneris

baneris_8

projekto