STRAIPSNIAI > AUGALININKYSTĖ > Patikimas sprendimas vasarinių rapsų augintojams

Patikimas sprendimas vasarinių rapsų augintojams







2018-03-30

 

ES vėl sugriežtinus žalinimo programos reikalavimus, nemažai žemdirbių atsigręš į vasarinius rapsus. Apsaugoti rapsus nuo kenkėjų bus lengviau, nes Valstybinė augalininkystės tarnyba išdavė laikiną leidimą įvežti neokotinoidais beicuotą vasarinių rapsų sėklą.

Lietuvoje pradėjus rapsus auginti plačiau, jie tapo vienais iš svarbiausių ir daugiausiai auginamų žemės ūkio augalų, o Lietuvos žemdirbiai jais užsėdavo didelius savo dirbamų laukų plotus. Tačiau situacija iš esmės pradėjo keistis 2014 metais, kai buvo uždraustas rapsų sėklų beicavimas neokotinoidais, todėl kovoti su kenkėjais tapo dar sunkiau. Ūkininkams 2015 metais pradėti taikyti žalinimo reikalavimai ženkliai sumažino Lietuvoje auginamų vasarinių rapsų plotus. Didžioji dalis plotų, kuriuose buvo auginami vasariniai rapsai, buvo užsėti ankštiniais augalais, auginamais žalinimo programai.

Dėl prastų oro sąlygų 2017 metų rudenį buvo pasėta mažiau žieminių kultūrų, ir vasarinių augalų plotai išaugs 35–40 %, palyginti su 2016 ir 2017 metų sezonais. Tikimasi, kad nemaža dalis žemdirbių atsigręš į vasarinius rapsus. Nors jie savo derlingumu ir atsilieka nuo vasarinių javų, bet rapsų supirkimo kaina ir priešsėlinė vertė yra gerokai didesnė, todėl, norint šiuos žemės ūkio augalus auginti pelningai, reikia taikyti intensyvią auginimo technologiją. Labai svarbu pasėlius laiku ir tinkamai patręšti, nupurkšti nuo ligų ir kenkėjų, sunaikinti piktžoles.

Svarbiausios ir didžiausią žalą vasarinių rapsų pasėliams padaro baltosios balandos, dirviniai garstukai, svėrės ir kt. Piktžolės konkuruoja su kultūriniais augalais dėl saulės ir maisto medžiagų, o nesunaikintos mažina derlių, didina drėgmę ir sunkina javapjūtę. Bastutinių šeimos piktžoles (dirvinius garstukus ir svėres) sunku išvalyti, o esant dideliam jų sėklų kiekiui, supirkėjai nenori pirkti tokio vasarinių rapsų derliaus, todėl ypač svarbu gerai išnaikinti šias piktžoles.

„Švaraus lauko“ technologija

Šiandien rinkoje esančių herbicidų efektyvumas nuo šių piktžolių yra silpnas, todėl laukuose, kuriuose yra daug šių piktžolių, ūkininkai rapsų stengiasi neauginti. Šiai ir kitoms su piktžolėtumu susijusioms problemoms išspręsti BASF kompanija rapsų augintojams pristato Clearfield®, arba „Švaraus lauko“ technologiją. Ši technologija susideda iš plataus veikimo spektro, po sudygimo naudojamų herbicidų ir specialiai išvestų hibridinių rapsų veislių, kurios ženklinamos po pavadinimo įrašant raides CL. Jos nurodo, kad šios veislės atsparios veikliajai medžiagai Imazamox, kuri įeina į visų Clearfield® herbicidų sudėtį.

2017 metais užregistruotas pirmasis Clearfield® technologijos herbicidas Lietuvoje – Cleravo®. Šis herbicidas puikiai naikina visas pagrindines piktžoles, o nuo sunkiai sunaikinamų dirvinių garstukų, svėrių, čiužučių, trikerčių žvaginių efektyvumas yra daugiau nei 95 procentai.

Cleravo® naudojamas rapsams sudygus – nuo skilčialapių iki 8 tikrųjų lapų tarpsnio, bet optimalus purškimo laikas yra, kai rapsai turi 3–4 tikruosius lapus. Tokiu metu jau būna sudygusios visos piktžolės. Herbicidas didžiąja dalimi – apie 70 proc. – veikia per lapus ir tik 30 proc. – per dirvą. Todėl dirvos drėgmė jo veikimui įtakos neturi. Cleravo® gerai veikia ne tik optimalios drėgmės gerai sukultūrintose dirvose, bet ir esant sausoms sąlygoms bei daug organinių medžiagų turinčiuose durpinguose ir smėlinguose dirvožemiuose.

BASF agronomas vadybininkas Paulius Paulauskis



 VIDEONAUJIENOS

IKMIS 2018. Pasėlių stebėjimas – situacija Šiaurės Rytų Lietuvoje
IKMIS 2018. Pasėlių stebėjimas – situacija Šiaurės Rytų Lietuvoje

NAUJIENŲ PRENUMERATA
* Privatumo sąlygos

GEBA_1

 

 

mes planuojame jus tresiate baneris

baneris_8

projekto