STRAIPSNIAI > AUGALININKYSTĖ > Vasarojaus sėjos ypatumai

Vasarojaus sėjos ypatumai

Rokas Antanynas
Kauno kolegijos Agroverslų technologijos studijų programos studentas







Jolita Rasimavičiūtė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Lazdijų r. biuro augalininkystės konsultantė






2018-04-17

 © Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba

Prieš išeinant į laukus, norisi prisiminti ir pakartoti pagrindinius pavasarinės sėjos veiksnius, labiausiai turinčius įtakos būsimam vasaros derliui. Daugiametė patirtis rodo, kad sėklos ir jos guolio paruošimas, sėjos laikas ir sėklos norma – vieni iš svarbiausių veiksnių, lemiančių pasėlio tankumą ir produktyvumą

Pagrindinis sėklos guolio paruošimas tikslas – sėkla turi atsigulti ant žemės pagrindo ir užsikloti struktūrinių grumstelių (bet ne dulkių) sluoksniu. Svarbu dirvą išpurenti vienodu gyliu, į sėklos guolio dugną nesuberti perdžiūvusių žemės paviršiaus grumstelių. Jei to išvengti nepavyksta, reikėtų dirvą privoluoti.

Jeigu žemė labai sausa, kad nesusidarytų didelis kiekis dulkinės dirvožemio struktūros (kuri po lietaus galėtų virsti pluta), reikėtų mažinti padargų darbinį greitį, o dirvą privoluoti su nelygaus paviršiaus volais (žvaigdiniais, pentinuotais).

Susidarius dirvos plutai ir jos nepanaikinus, gali susilpnėti augalų kvėpavimas, sutrinkti maisto medžiagų apykaita, augalų augimas. Trūkstant deguonies, daugelio augalų šaknys pristabdo augimą ir gali iš dalies apmirti, todėl sutrinka normalus augalų augimas. Kai kuriais atvejais augalai gali net žūti. Pagrindinis ūkininkų tikslas – užtikrinti deguonies patekimą į dirvą. Jeigu susidarė dirvos pluta, vienas iš variantų būtų pasėlius akėti ekologinėmis akėčiomis ir suardyti susidariusią dirvos plutą.

Sėjai naudoti tik daigią, švarią, atitinkančią ne mažesnius kaip II klasės kokybės reikalavimus sėklą. Ji turėtų būti kuo labiau išlaikiusi veislės savybes, vienoda ir stambesnė. Tik tuo atveju pasėlis tolygiai sudygsta, ir augalai vienu metu vystosi ir subręsta. Sėjamoji sėkla, turėtų būti be piktžolių sėklų.

Dėl 2017 m. vasaros liūčių suprastėjo vasarojaus derliaus kokybė bei daigumas. LAMMC mokslininkų duomenimis, apie 80 proc. tikrintų vasarinių kviečių ir miežių sėklos pavyzdžių daigumas buvo mažesnis nei standartinis. Kai kurių tikrintų pavyzdžių sėklos daigumas tesiekė 20 –62 proc., o standartinis sėklos daigumas yra 85 proc. Prieš sėją tikslinga nustatyti sėklos daigumą, sėklą beicuoti – tai patikimiausia priemonė, siekiant apsaugoti vasarinių javų daigus nuo ligų sukėlėjų, plintančių su sėkla ir per dirvą.

Kad veltui nešvaistytume brangios sėklos, reikia nusistatyti jos norma. Rekomenduojama pasitikrinti 1000 grūdų masę į lauką sėti ne kilogramais, o milijonas vienetų į hektarą. Norint apskaičiuoti reikiamą sėklos kiekį, reikia žinoti tokius parametrus, kaip sėklų daigumas ir švarumas. Sėklų švarumas – grynų sėklų pavyzdžio svorio vidutinis procentas, o daigumas, esant optimalioms dygimo sąlygoms, per nustatytą laiką normaliai sudygusių sėklų procentas.

Daigumo laikas įvairios sėkloms skirtingas. Varpinių javų – apie 7 paros. Žinant šiuos duomenis, galima paskaičiuoti sėklos ūkinę vertę – augalo švarių bei daigių sėklų procentą. Ji paskaičiuojama pagal formulę:

Web-lygtis1

Kuo didesnė sėklos ūkinė vertė, tuo mažiau reikės išberti sėklos. Žinant sėklos ūkinę vertę ir normą (mln. vnt./ha), galima apskaičiuoti sėklų išėjimo normą (kg/ha):

Web-lygtis2

Vasarinius kviečius reikėtų sėti kartu su kitais anksti sėjamais javais. Sėjos ankstyvumo atžvilgiu jie užima tarpinę vietą tarp avižų ir miežių. Vėliau pasėjus, užsitęsia pjūtys, pasitaiko didesni derliaus nuostoliai. Palyginus vasarojaus ir žiemkenčių piktžolių stelbiamąją gebą, galima teigti, kad vasarojus stelbia prasčiau. Suvėlinus sėją, pasėliai būna piktžolėtesni. Pasėjus vasarojų optimaliu laiku ir nupurškus pasėlį herbicidu (kai piktžolės yra 3 lapelių augimo tarpsniu), galima sumažinti piktžolių kiekį pasėlyje.

Keičiantis ūkininkavimo sąlygoms, daugėjant kritulių kiekiui, iš dirvožemio išsiplauna maisto medžiagos. Jų trūkumą yra sudėtinga atstatyti. Maisto medžiagų atstatymas ir papildymas turi būti labai racionalus, nes brangsta trąšos, energetiniai resursai, mažiau sukaupiama organinių trąšų, didėja gamtosauginiai reikalavimai. Todėl norint racionaliai ūkininkauti būtina pažinti savo ūkio dirvožemius: reikia turėti duomenų apie jų agrochemines savybes, žinoti apie įvairių agrocheminių rodiklių įtaką žemės ūkio augalų derliui bei trąšų efektyvumui.

Tręšimas yra viena iš pagrindinių priemonių, nuo kurio priklauso maisto medžiagų balansas dirvoje, kultūrinių augalų derlingumas ir dirvožemio našumas. Jeigu tame pačiame lauke dirvožemio derlingumas labai skiriasi ir konkreti trąšų norma visam laukui netinkama, reikia kintamos normos tręšimo plano.

Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.


 VIDEONAUJIENOS

Žoliniai augalai – dirvožemio būklės indikatorius
Žieminių rapsų ir kviečių pasirengimas žiemoti Joniškio r.

NAUJIENŲ PRENUMERATA
* Privatumo sąlygos


GEBA_1

projekto

4


© VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, 2010–2019 m.
Šioje interneto svetainėje pateiktą tekstinę ir grafinę informaciją, videomedžiagą naudoti kituose kūriniuose, kopijuoti, platinti ir atgaminti be išankstinio
VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos leidimo griežtai draudžiama.
Naudojimo taisyklės
* Privatumo sąlygos