STRAIPSNIAI > PASAULIS > Pragmatiški ir ilgalaikiai EK pasiūlymai dėl ES biudžeto

Pragmatiški ir ilgalaikiai EK pasiūlymai dėl ES biudžeto

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija






2018-05-04

© Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba

Š. m. gegužės 2 d. Europos Komisija pateikė nekantriai lauktus pasiūlymus dėl ilgalaikio 2021–2027 m. ES biudžeto. Šį biudžetą Komisija įvardija kaip pragmatišką, šiuolaikišką ir ilgalaikį. Pranešime spaudai teigiama, kad tai sąžiningas atsakas į šiandieninę realybę, kai tikimasi, kad Europa atliks svarbesnį vaidmenį užtikrinant saugumą ir stabilumą nestabiliame pasaulyje tuo metu, kai dėl „Brexit‘o“ ES biudžete atsiras didelis lėšų stygius. Pasiūlymu siekiama spręsti šį dvejopą uždavinį mažinant išlaidas ir numatant naujus išteklius. Sąjungos naujų ir svarbiausių prioritetų finansavimas bus išlaikytas arba sustiprintas, o tai neišvengiamai reikš, kad šiek tiek sumažės kitų sričių finansavimas. Komisija mano, jog jos biudžeto pasiūlymas yra ir kryptingas, atsakingas ir realistinis. Tačiau dėl jo dar turės susitarti visos 27 ES valstybės narės.

Komisijos pasiūlymu Sąjungos biudžetas suderinamas su politiniais prioritetais, išdėstytais 2016 m. rugsėjo 14 d. Komisijos Pirmininko Jeano-Claude’o Junckerio pranešime apie Sąjungos padėtį, paskelbtoje konstruktyvioje darbotvarkėje, dėl kurios 2016 m. Bratislavoje susitarė 27 ES šalių vadovai ir kuri buvo įtraukta į 2017 m. Romos deklaraciją. Kadangi dėmesys sutelkiamas į sritis, kuriose Sąjunga geriausiai gali pasiekti rezultatų, Komisija teigia, kad šis biudžetas yra skirtas Europai, kuri apsaugo, suteikia galių ir gina.

Už biudžetą ir žmogiškuosius išteklius atsakingas Komisijos narys Güntheris H. Oettingeris pristatydamas pasiūlymą teigė, kad „šis pasiūlymas išties skirtas kurti ES pridėtinę vertę. Dar daugiau investuosime į tas sritis, kuriose viena valstybė narė negali veikti viena arba kai efektyviau veikti išvien, pavyzdžiui, mokslinių tyrimų, migracijos, sienų kontrolės ar gynybos srityse. Taip pat ir toliau finansuosime tradicinę, tačiau modernizuotą politiką, kaip antai bendros žemės ūkio ir sanglaudos, nes mums visiems naudinga, kad mūsų žemės ūkio produktams būtų keliami griežti reikalavimai ir kad atsiliekantys regionai vytųsi ekonomiškai labiau pažengusius.“

27 šalių Europos Sąjunga nusistatė politinius prioritetus, o dabar reikia atitinkamų išteklių.

Komisija siūlo ilgalaikį 2021–2027 m. biudžetą, kurį sudaro 1,135 mlrd. EUR vertės įsipareigojimai (2018 m. kainomis), atitinkantys 1,11 proc. ES-27 bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP). Šis įsipareigojimų lygis atitinka 1,105 mlrd. EUR (arba 1,08 proc. BNP) mokėjimų asignavimų (2018 m. kainomis). Tai apima Europos plėtros fondo – pagrindinės ES priemonės, skirtos vystomajam bendradarbiavimui su Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno šalimis ir kuris iki šiol yra tarpvyriausybinis susitarimas, – integravimą į ES biudžetą. Atsižvelgiant į infliaciją, ši suma atitinka dabartinio 2014–2020 m. biudžeto dydį (įskaitant Europos plėtros fondo lėšas).

Kad būtų galima finansuoti naujus ir neatidėliotinus prioritetus, reikia padidinti dabartinį finansavimą. Lėšos, kurios bus investuojamos į tokias sritis kaip moksliniai tyrimai ir inovacijos, jaunimas, skaitmeninė ekonomika, sienų valdymas, saugumas ir gynyba, prisidės prie gerovės, tvarumo ir saugumo ateityje. Pavyzdžiui, programos „Erasmus +“ ir Europos solidarumo korpuso biudžetą siūloma padvigubinti.

Komisija taip pat kritiškai apsvarstė, kur galima sutaupyti lėšų ir padidinti veiksmingumą. Komisija siūlo nuosaikiai sumažinti bendros žemės ūkio politikos ir sanglaudos politikos finansavimą (abiejų po maždaug 5 proc.), kad būtų atsižvelgta į naujas 27 šalių Sąjungos aplinkybes. Šios politikos kryptys bus modernizuotos, siekiant užtikrinti, kad ir su mažesniais ištekliais jos būtų rezultatyvios ir netgi padėtų įgyvendinti naujus prioritetus. Pavyzdžiui, sanglaudos politikai tektų vis svarbesnis vaidmuo remiant struktūrines reformas ir rūpinantis ilgalaikiu migrantų integravimu.

Dėl šių pokyčių biudžetas bus perbalansuotas ir žadama daugiau dėmesio skirti toms sritims, kuriose ES biudžeto poveikis gali būti didžiausias.

Už žemės ūkį ir kaimo plėtrą atsakingas Komisijos nario Filo Hogano nuomone, šis BŽŪP biudžeto sumažinimas sąžiningas rezultatas atsižvelgiant į sąlygas ir aplinkybes, kuriomis buvo formuojamas biudžeto pasiūlymas. Jis užsiminė, kad šalims narėms nenorint prisidėti daugiau prie prie bendro iždo, BŽŪP biudžeto karpymas neišvengiamas dalykas. ES BŽŪP biudžetas sumažinamas 5 proc., tačiau nei vienai šaliai tiesioginių išmokų vokas nesumažės daugiau nei 4 proc., o penkioms šalims jis net padidės: Lietuvai bus siūloma tiesioginių išmokų voką didinti 4,2 proc., Latvijai – 4,7 proc., Estijai – 4,9 proc., Portugalijai ir Rumunijai – po 0,4 proc.  Komisaras teigia, kad pasiūlymuose dėl BŽŪP po 2020 metų šalims narėms gaunančioms išmokas mažesnes nei 90 proc. ES vidurkio, bus siūloma skirtumą tarp 90 proc. ir 2014-2020 m. gaunamo lygio per šešių metų laikotarpį sumažinti 50 proc. Išmokų viršutinės ribos pritaikymas – 60000 eurų tiesioginių išmokų vienam ūkiui – bus siūlomas taikyti privalomai visose šalyse, tačiau dėl šio apkarpymo sutaupytos lėšos galėtų būti perskirstomos tos šalies smulkiems ir vidutiniams ūkiams. Pasiūlymuose numatomas ES finansavimo dalies, skiriamos kaimo plėtrai, mažinimas 10 procentinių punktų. Tačiau numatoma ir galimybė šalims narėms pačioms daugiau prisidėti prie kaimo plėtros bei tikima, kad tokiu būdu bendras viešasis indėlis į kaimo plėtrą ženkliai nepakis. Be to, užsimenama apie laisvę šalims narėms kelti iš vieno ramsčio į kitą iki 10 proc. Teisiniai pasiūlymai dėl BŽŪP turi pasirodyti š.m. birželio 1 d.

ES biudžetas, palyginti su Europos ekonomikos dydžiu ir valstybių narių biudžetais, yra kuklus. Tačiau jeigu bus investuojama į sritis, kuriose Sąjungos investicijų poveikis gali būti didesnis nei nacionalinio lygmens viešųjų išlaidų ir kuriose gali būti sukurta tikra Europos pridėtinė vertė, jis gali išties paveikti piliečių gyvenimą ir įmonių veiklą. Tarp minėtinų pavyzdžių – pažangiausi mokslinių tyrimų projektai, suburiantys visos Europos geriausius mokslo darbuotojus, skaitmeninę transformaciją užtikrinanti didelė infrastruktūra ar projektai arba Sąjungai suteikiamos priemonės savo piliečiams ginti ir saugoti Tai būtina šiandienos sparčiai kintančiame pasaulyje, kuriame Europa susiduria su demografinėmis problemomis, nestabilumu kaimyninėse šalyse ir daug kitų valstybių sienas peržengiančių opių problemų.

Todėl Komisija siūlo šiuolaikišką, paprastą ir lankstų biudžetą.

Šiuolaikiškas. Naujai 27 šalių Sąjungai reikia naujo šiuolaikiško biudžeto, kuris rodytų, kad Europa pasinaudojo praeities patirtimi. Tai reiškia, kad taisyklės turi labiau atitikti vieną taisyklių sąvadą ir dėl to dar labiau sumažėtų paramos gavėjams ir vadovaujančiosioms institucijoms taikomi administraciniai formalumai. Taip pat turi būti nustatyti aiškesni tikslai ir dėmesys sutelkiamas į rezultatus. Dėl to bus lengviau stebėti ir vertinti rezultatus, ir, kai būtina, daryti pakeitimus.

  1. Biudžeto struktūra bus aiškesnė ir labiau susieta su Sąjungos prioritetais. Dabar biudžeto ir kitos lėšos paskirstytos pernelyg dideliam skaičiui programų ir priemonių. Todėl Komisija siūlo programų skaičių sumažinti daugiau nei trečdaliu (nuo dabartinių 58 iki 37), pavyzdžiui, suskaidytus finansavimo šaltinius sujungiant į naujas integruotas programas ir iš esmės supaprastinant finansinių priemonių naudojimą, be kita ko, panaudojant fondą „InvestEU“.
  2. Pastaruoju metu kilę iššūkiai, ypač migracijos ir pabėgėlių krizė 2015 m., aiškiai parodė nepakankamą dabartinio ES biudžeto lankstumą pakankamai greitai ir veiksmingai reaguoti. Todėl Komisija siūlo padidinti programų vidaus ir tarpusavio lankstumą, sustiprinti krizių valdymo priemones ir sudaryti naują Sąjungos rezervą, kad būtų galima reaguoti į nenumatytus įvykius ir į ekstremaliąsias situacijas, susijusias su tokiomis sritimis kaip saugumas ir migracija.

Pagrindinė siūlomo biudžeto naujovė – glaudesnė ES finansavimo ir teisinės valstybės principo sąsaja. Teisinės valstybės principo laikymasis – būtina patikimo finansų valdymo ir veiksmingo ES finansavimo sąlyga. Todėl Komisija siūlo naują ES biudžeto apsaugos nuo finansinės rizikos, susijusios su bendrais teisinės valstybės principo laikymosi valstybėse narėse trūkumais,mechanizmą. Pagal naująsias siūlomas priemones Sąjunga galėtų sustabdyti, sumažinti arba apriboti galimybę gauti ES finansavimą pagal teisinės valstybės principo laikymosi trūkumų pobūdį, sunkumą ir apimtį. Tokį sprendimą pasiūlytų Komisija ir atvirkštinės kvalifikuotos daugumos balsavimo tvarka priimtų Taryba.

Stabili euro zona yra būtina darbo vietų kūrimo, ekonomikos augimo, investicijų ir socialinio teisingumo visoje Sąjungoje sąlyga. 2017 m. gruodžio mėn., įgyvendindama Europos ekonominės ir pinigų sąjungos stiprinimo veiksmų planą, Komisija nustatė, kaip pagal ES viešųjų finansų sistemą galėtų būti sukurtos naujos biudžeto priemonės stabiliai euro zonai ir konvergencijai su euro zona remti. Naujojoje daugiametėje finansinėje programoje siūlomos dvi naujos priemonės:

  • Nauja reformų rėmimo programa, kurios bendras biudžetas – 25 mlrd. EUR, teiks finansinę ir techninę paramą visoms valstybėms narėms, įgyvendinančioms prioritetines reformas, visų pirma susijusias su Europos semestru. Be to, pagal konvergencijos priemonę bus teikiama speciali parama euro zonai nepriklausančioms valstybėms narėms, besirengiančioms įsivesti bendrą valiutą.
  • Europos investicijų stabilizavimo priemonė padės išlaikyti investicijų lygį didelių asimetrinių sukrėtimų atveju. Iš pradžių bus teikiamos kompensacinės paskolos (kurioms ES biudžete numatyta iki 30 mlrd. EUR) ir finansine pagalba valstybėms narėms palūkanų išlaidoms padengti. Paskolomis bus suteikiama papildoma finansinė parama tada, kai trūksta valstybės finansavimo, o prioritetines investicijas būtina išlaikyti.

Naujiems prioritetams įgyvendinti reikia naujų investicijų. Todėl Komisija siūlo šių prioritetų įgyvendinimą finansuoti naujų išteklių (maždaug 80 proc.), perskirstomų lėšų ir taupymo (maždaug 20 proc.) deriniu.

Remdamasi aukšto lygio grupės rekomendacijomis dėl ES finansavimo ateityje Komisija siūlo modernizuoti ir supaprastinti dabartinę bendro finansavimo (nuosavų išteklių) sistemą ir įvairinti biudžeto pajamų šaltinius.

Komisija siūlo supaprastinti dabartinį nuosavą išteklių, pagrįstą pridėtinės vertės mokesčiu (PVM), ir įvesti su politiniais prioritetais susietą naujų nuosavų išteklių krepšelį.

Siūlomą naujų nuosavų išteklių krepšelį sudaro:

  • 20 proc. pajamų, gautų iš apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos;
  • naujajai bendrai konsoliduotajai pelno mokesčio bazei taikomas 3 proc. pareikalavimo tarifas (bus įvedamas palaipsniui, kai bus priimti reikiami teisės aktai);
  • šalių įnašas, apskaičiuojamas pagal neperdirbto plastiko pakuočių atliekų kiekį kiekvienoje valstybėje narėje (0,80 EUR už kilogramą).

Šie nauji nuosavi ištekliai sudarys apie 12 proc. viso ES biudžeto ir per metus galėtų papildyti biudžetą iki 22 mlrd. EUR naujiems prioritetams finansuoti.

Lengvatos

Jungtinės Karalystės išstojimas iš ES suteikia galimybę pertvarkyti sudėtingą korekcijų ir net korekcijoms taikomų korekcijų sistemą. Komisija siūlo panaikinti visas korekcijas ir nuo 20 iki 10 proc. sumažinti dalį, kurią valstybės narės pasilieka rinkdamos ES biudžeto pajamas (kurios yra vienas iš nuosavų išteklių). Dėl abiejų priemonių ES biudžetas taps paprastesnis ir teisingesnis. Kad būtų išvengta staigaus ir drastiško kai kurių valstybių narių įnašo padidėjimo, Komisija siūlo dabartines lengvatas naikinti palaipsniui – per penkerius metus.

Tolesni veiksmai

Remdamasi patiektais pasiūlymais per ateinančias savaites Komisija pateiks išsamius pasiūlymus dėl būsimų konkretiems sektoriams skirtų finansinių programų. Pasiūlymai dėl BŽŪP po 2020 m. laukiami birželio 1 d.

Tuomet sprendimas dėl būsimo ilgalaikio ES biudžeto, gavus Europos Parlamento pritarimą, turės būti visais balsais priimtas Taryboje.  Derybos dėl dabartinio ilgalaikio ES biudžeto užtruko per ilgai. Todėl vėluota pradėti įgyvendinti pagrindines finansines programas ir buvo atidėti projektai, turintys realų potencialą paskatinti ekonomikos atsigavimą.

Todėl deryboms turėtų būti teikiamas didžiausias prioritetas, o susitarimas turėtų būti pasiektas iki Europos Parlamento rinkimų ir Sibiu aukščiausiojo lygio susitikimo 2019 m. gegužės 9 d. Komisija teigia padarysianti viską, kas nuo jos priklauso, kad susitarimas būtų greitai pasiektas.

Daugiau informacijos:

Duomenų suvestinės ir teisiniai dokumentai;

Klausimai ir atsakymai

Parengta pagal Europos Komisijos pranešimą spaudai ir užsienio žiniasklaidos pranešimus



 VIDEONAUJIENOS

Išsaugoti dirvožemį – vienas aktualiausių nūdienos agronominių iššūkių
Prisijunk, pajusk įkvėpimą ir sužinok apie modernų ūkininkavimą!

GEBA_1

 

baneris_5

pasaru-tyrimo-baneris

miskininkystes-baneris

manto-baneris

nuotoliniai mokymai

LAS

Ukininko-patarejas

http://www.jonavosgrudai.lt/lt/