STRAIPSNIAI > AUGALININKYSTĖ > IKMIS: informacija iš laukų 2018-05-09

IKMIS: informacija iš laukų 2018-05-09

LŽŪKT informacija






2018-05-09

© Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba

Balandis stebino oro temperatūros rekordais, dirvožemio įšalu ilgesniu nei įprasta. Gegužės pirmąją savaitę visoje Lietuvoje pradėjo žydėti žieminiai rapsai.

Žieminių rapsų būklė

Žieminių rapsų pasėliai savo žiedais prisijungė prie įvairiaspalvių laukų ir palaukių žiedų. Stebėjimų duomenimis, Pietų ir Vidurio Lietuvoje jau žydi 20–40 proc. žieminių rapsų žiedų ant pagrindinio stiebo (BBCH 62–64), o Šiaurės vakariniuose ir rytiniuose rajonuose – pražydo pirmieji žiedai (BBCH 60–61).

Dinaminių stebėjimų duomenimis, rapsų laukuose pagausėjo rapsinių žiedinukų: šilta, tad rapsai gerai išskiria nektarą, kuriuo pastarieji ir maitinasi, bei apvaisinami žiedai. Po geros savaitės žiedlapiai pradės masiškai byrėti, tada bus pats laikas panaudoti fungicidą nuo baltojo (sklerotinio) puvinio ir insekticidą nuo ankštarinio paslėptastraublio.

SVARBU: pagal „Augalų apsaugos produktų saugojimo, tiekimo rinkai, naudojimo taisykles“, Nr. 3D-166 (2018-03-19), žemės naudotojas, besirengiantis purkšti žydinčius augalus profesionaliajam naudojimui skirtais augalų apsaugos produktais ar sėti rapsų sėklą, apdorotą augalų apsaugos produktais, kurių sudėtyje yra tiametoksamo ar klotianidino, ne vėliau kaip prieš 2 kalendorines dienas prieš purškimą profesionaliajam naudojimui skirtais augalų apsaugos produktais ar sėją, privalo deklaruoti Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje. Žinotina, kad nuo 4 val. iki 21 val. draudžiama augalų apsaugos produktais purkšti žemės sklypuose ar kituose plotuose žydinčius augalus, kuriuos apdulkina bitės ir kiti vabzdžiai, išskyrus Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nustatytus išimtinius atvejus.

DĖMESIO! Žydinčius augalus purkšdami augalų apsaugos produktais kenkiame sau ir gamtai.

Važiuojant Radviliškio r. keliu, pastebėtas žieminių rapsų laukas, kuris atrodo labai prastai. Jau dabar skaičiuojami naujo derliaus nuostoliai. Ketvirtadienį (gegužės 3 d.) praūžusi kruša sunaikino visą rapsų pasėlį. Lauke liko styroti sprindžio ir didesni stagarai. Pagrindiniai žiedynai nukapoti. Likę tik po 1–2  pažastinius ūglius.

Web-pav1

Žieminių kviečių būklė

Dinaminių stebėjimų duomenimis, Lietuvos rajonuose žieminiai kviečiai yra nuo bamblėjimo pradžios (BBCH 30) iki apčiuopiamo antro stiebo bamblio (BBCH 32). Atšilę orai spartina augalų vystymąsi. Ypatingai pailgėjo tarpubambliai, todėl reikia parinkti tinkamą, ilgo veikimo augimo reguliatorių. Norint teisingai apsispręsti, kurį augimo reguliatorių naudoti, reikia nustatyti pasėlio išsivystymo tarpsnį – išilgai perpjaunant pagrindinį augalo stiebą.

Klimatui šiltėjant, pastaraisiais metais vis aktyvesnės tampa rudosios rūdys, kurios buvo užfiksuotos Šilutės r. kviečių pasėlyje. Augalai užsikrečia pavasarį nuo augalų tarpininkų acidiosporomis arba peržiemojusiomis uredosporomis per orą. Rūdžių infekcija pasėlyje smarkėja nuo pakartotinio apsikrėtimo uredosporomis. Kuo palankesnės sąlygos rūdžių vystymuisi, tuo trumpesnis jų inkubacinis periodas ir didesnė rizika smarkios rūdžių infekcijos.

Kad būtų išvengta šios infekcijos, turėtų būti auginamos atsparios ligai augalų veislės, bent jau reikėtų vengti labai jautrių veislių. Sudygusias javų pabiras reikia sunaikinti. Reikėtų vengti per ankstyvos sėjos ir per gausaus tręšimo azoto trąšomis. Taip pat išnaikinti augalus tarpininkus, augančius šalia lauko. Jeigu jau pavasarį iškyla rūdžių stipraus išplitimo rizika, būtina purkšti fungicidais. Labai jautrių ligai veislių pasėliuose gali būti reikalingi vienas arba net du purškimai. Prieš purškiant fungicidais, reikėtų atkreipti dėmesį į ligų žalingumo ribą. Jeigu rūdys kviečiuose pasirodo kartu su kitomis lapų ligomis augalų bambėjimo–žydėjimo tarpsniu (BBCH 32–65), tai praktikoje purškiama fungicidais nuo viso ligų komplekso.

Miltligės pažeistų augalų rasta Šalčininkų (40 proc.), Švenčionių (36 proc.), Šilutės (24 proc.) Prienų (20 proc.), Utenos (12 proc.) rajone.

Miltligei plisti palankūs besikaitaliojantys sausi ir drėgni, palyginti šilti orai. Liga pažeidžia augalus nuo daigų iki brandos, bet didžiausią žalą padaro jauniems augalams. Ligos plitimui palanki 10–22 °C temperatūra, tačiau sparčiausiai miltligė išplinta šiltu – apie 20 °C, su trumpalaikiais lietumis ir vėjuotu oru.  Karšti orai, kai temperatūra per 25 °C ir liūtys, stabdo miltligės išplitimą. Miltligė smarkiau plinta atsėliuojamuose, gausiai azoto trąšomis pritręštuose, tankiuose, jautrių veislių  pasėliuose. Jeigu iškyla miltligės smarkaus išplitimo rizika, būtina purkšti fungicidais, bet tai neturėtų būti daroma vėliau nei plaukėjimo tarpsniu (BBCH 59). Purkšti nuo miltligės reikėtų pasirodžius pirmiesiems ligos simptomams bambėjimo tarpsnio pradžioje (po BBCH 30). Jeigu miltligė plinta kartu su kitomis lapų ligomis ar yra palankios sąlygos ir kitoms ligoms plisti, tai augalų apsaugos produktus reikėtų naudoti nuo viso ligų komplekso. Reikėtų stebėti orų prognozes ir pasidomėti informacija, skelbiama integruotos augalų apsaugos informavimo, konsultavimo ir mokymų sistemoje IKMIS (www.ikmis.lt).

Web-pav2

Sėjamųjų žirnių būklė

Pradėjome sėjamųjų žirnių pasėlių dinaminius stebėjimus. Šiais metais didžioji žirnių sėja vyko balandžio 16–20 dienomis, kai tuo tarpu pernai tik gegužės 1–5 dienomis. Stebimų pasėlių vyraujančios veislės: Respect (63 proc.), Ingrid (21 proc.), Astronaute (6 proc.).

Dygstantiems žirniams yra pavojingiausi sitonai. Suaugėliai, intensyviai maitindamiesi, lapų pakraščiuose padaro U formos taisyklingas iškandas. Augalai per daug nenukenčia nuo sitonų suaugėlio pažeidimų, išskyrus tuos atvejus, kai jų yra labai gausiai žirnių dygimo metu ir yra nugraužiami augimo kūgeliai. Daug daugiau žalos padaro lervos, misdamos azotą fiksuojančiais šaknų gumbeliais, kadangi sumažėja apsirūpinimas azotu. Stipriai lervų pažeisti augalai skursta, labai lėtai auga. Visi šie simptomai rodo azoto trūkumą ir tai ypač išryškėja, kuomet vyrauja ir kitos žirnių augimui nepalankios sąlygos. Sitonų pažeidimai žymesni lauko pakraščiuose. Panaudojus insekticidus, kai tik pasimato sitonų pažeidimai, sumažėja suaugėlių aktyvumas, tačiau insekticidų naudojimas lervoms įtakos beveik neturi. Lietuvoje nuo sitonų rekomenduojama purkšti, kai žirnių dygimo metu randama 5–10 vabalų viename kvadratiniame metre.

Web-pav3

Web-pav4

O kokia situacija Jūsų rajono pasėliuose? Galite plačiau sužinoti www.ikmis.lt

IKMIS pasėlių stebėjimo vaizdo reportažus žiūrėkite čia.

Informaciją rengė Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos augalininkystės specialistė Giedrė Masliukovienė ir konsultantų komanda pagal geros augalų apsaugos praktikos taisykles.

Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.


 VIDEONAUJIENOS

IKMIS 2018. Pasėlių stebėjimas – situacija Šiaurės Vakarų Lietuvoje
IKMIS 2018. Pasėlių stebėjimas – situacija Rytų Lietuvoje

GEBA_1

 

mes planuojame jus tresiate baneris

baneris_8

projekto