STRAIPSNIAI > VERTA ŽINOTI > Žemės ūkio konsultavimas po 2020: bendrystė su mokslu, skaitmeninimas ir žemės palydovų duomenys

Žemės ūkio konsultavimas po 2020: bendrystė su mokslu, skaitmeninimas ir žemės palydovų duomenys

Ramunė Sutkevičienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vyriausioji redaktorė






2018-05-22

 © Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba

Europos Komisija ir Europos kaimo plėtros tinklas akcentuoja būtinybę didinti kaimo žmonių sąmoningumą, informacijos sklaidą ir tikėjimą agroinovacijomis, daug dėmesio skiriama inovacijų partnerystės tinklo plėtrai. Tad neatsitiktinai viena didžiausių Lietuvos žemdirbių konsultavimo srityje lyderių –  25-erius veiklos metus švenčianti Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba (LŽŪKT) – gegužės 18 d. Vilniuje surengė tarptautinę konferenciją „Ūkių konsultavimo, inovacijų ir žinių perdavimo iššūkiai žemės ūkio žinių ir informacijos sistemai bei Bendrajai žemės ūkio politikai po 2020 m.“

Konsultavimo tarnybos vaidmenį ir jos kolektyvo darbo indėlį į šalies žemės ūkį liudijo padėkų, linkėjimų, sveikinimų ir sveikintojų gausa. Šventėje dalyvavo Seimo nariai, Žemės ūkio ministerijos atstovai,  Lietuvos ūkininkų sąjungos, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos nariai,  rajonų merai ir žemdirbiškųjų organizacijų atstovai, LŽŪKT rajonų biurų vadovai, ištikimiausi klientai, mokymo ir mokslo atstovai, šalies ir užsienio partneriai iš Airijos, Suomijos, Latvijos, Lenkijos ir Graikijos.

Be abejo, sėkmingai Konsultavimo tarnybai veiklą vystyti padėjo ir steigėjų – Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM), Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) ir Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) – pritarimas įstaigos tikslams.

ŽŪM Kaimo plėtros departamento direktorė Jurgita Stakėnienė pabrėžė, kad žemės ūkio subjektų konsultavimas – vienas iš valstybės politikos instrumentų, o Konsultavimo tarnyba yra viena patikimiausių partnerių, flagmanas įvairių naujų idėjų. „Tai puikiai, darniai sustyguotas kolektyvas. Dažnai konsultuojamės su Tarnybos darbuotojais, pasitariame, pamatuojame, kaip sakome, pulsą ir žemės ūkio temperatūrą, kad galėtume priimti  sprendimus. Ačiū, kas esate inovatyvūs, modernūs ir jumis galime didžiuotis ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje,“ – dėkojo J. Stakėnienė. 

„Kad Konsultavimo tarnyba stabiliai dirba, rodo faktas, jog per 25 metus pasikeitė tik 3 vadovai. Ir Ūkininkų sąjunga, ir Bendrovių asociacija turėjo taip pat tik 3 vadovus, na o ŽŪM, kaip steigėjo, gal koks ir dešimtas. Kad užtikrintume, jog Tarnyba tikrai dirbs, mes nesikeisime, – juokavo LŽŪBA generalinis direktorius Jonas Sviderskis. – Gerai, kad į Konsultavimo tarnybą mokytis, konsultuotis eina ir tuomet, kai reikia mokėti už paslaugas. Vadinasi, ji yra reikalinga.“

LŪS pirmininkas Jonas Talmantas akcentavo svarbiausius LŽŪKT pranašumus – darbo kokybę ir neabejotiną indėlį į Lietuvos žemės ūkio raidą. „Pirmosios Lietuvą pasiekusios paramos, tokios kaip SAPARD, pasiruošimas stoti į ES – tikrai didžiulį indėlį įdėjo Konsultavimo tarnyba. Šiandien ūkininkai džiaugiasi, kad pasinaudojo parama, jų ūkiai sustiprėjo. Stebint situaciją dabar, įvairias naujas ES direktyvas, kurias reikės ūkiuose pritaikyti, tai praktiškai ūkininkui nebelieka kada dirbti. Konsultantas turi būti šalia, kad padėtų susigaudyti visose naujienose. Nešališko konsultanto funkcija didžiulė. Ir Konsultavimo tarybai perspektyvos yra didžiulės,“ –  sakė LŪS vadovas.

LZUKT25_00192

LŽŪKT dalininkų atstovai (iš kairės): LŪS pirmininkas Jonas Talmantas, ŽŪM Kaimo plėtros departamento direktorė Jurgita Stakėnienė  ir LŽŪBA generalinis direktorius Jonas Sviderskis gyrė Konsultavimo tarnybos 25-erių metų darbą ir linkėjo stiprybės, kad ir toliau konsultanto žodis būtų svarus ir reikšmingas.

LZUKT25_00320

Vėliau į konferenciją atvykęs naujasis žemės ūkio ministras Giedrius Surplys sveikindamas Konsultavimo tarnybą su jubiliejumi sakė, kad nors lietuviai yra prisikūrę įvairių prietarų, tačiau į priekį galima eiti tik laužant nusistovėjusias taisykles. Ministras pabrėžė, kad konsultavimo reikšmė labai didelė: „Turime įrodyti sau, kaimynams, kad lietuviai pasėję eurą gali nupjauti tikrai daugiau. Konsultavimo tarnybos viena iš funkcijų – būti žemdirbiams vertėjais, kad įvairios ES direktyvos būtų suprantamos.“

Minstras ragino ir toliau visiems dirbti kartu ir eškoti naujovių. „Turint omenyje 4-ąją pramonės revoliuciją, išliks tie, kurie eis su pirmaujančiais. IT yra gramatika, o žemės ūkis – vienas sparčiausiai tobulėjančių. Pamėginkite kurti į klientą orientuotas e-paslaugas. Žemdirbiai turi kalbėtis su mokslininkais ir konsultantais,“ – kalbėjo žemės ūkio ministras Giedrius Surplys.

Sveikindamas Konsultavimo tarnybą Seimo Kaimo reikalų komiteto vardu, Kazys Starkevičius sakė, kad geriausiai LŽŪKT veiklą atskleidžia žemdirbių įvertinimai.

LZUKT25_00181

„Jei Konsultavimo tarnyba turi darbo, vadinasi, žemdirbiai yra pasakę TAIP. Direktorius Edvardas Makelis buvo vienas tų, kuris įkūrė Tarnybą, ją išvystė ir pakėlė į aukštą lygį. Su ne viena konsultavimo įstaigos veikla yra tekę susipažinti kitose šalyse. Bet inovatyvesnės Tarnybos aplinkinėse šalyse nėra. Užtat, kad buvo mokytasi iš Danijos, Airijos. Ir dabar iš kitų šalių atsivežama po kruopelytę to, kas yra pasiekta geriausio. Tarnyba vertinama, matomi jos rezultatai. Ji teikia siūlymus ministerijai ir Seimui leidžiant įstatymus, organizuoja įvairias konferencijas, disputus. Konsultuoja naująsias mūsų šalis, kurioms reikia pagalbos. Kaip ūkininkas ir žemės ūkio ministras galiu pasakyti,  kad Tarnyba pasitikėjau ir pasitikiu,“ – gražių žodžių negailėjo Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas K. Starkevičius.

LZUKT25_00198

Aleksandro Stulginskio universiteto rektorius prof. dr. Antanas Maziliauskas dėkojo Konsultavimo tarnybai už ilgametę bendrystę. „Esame partneriai, tad kartu galime daugiau. Lietuvoje jau taip yra, kad mokslininkai sukuria gerą rezultatą, bet nemoka jo „nuvesti“ iki įdiegimo. Tad turi būti Tarnyba, kuri tas žinias padėtų įdiegti į gamybą. Ir be jūsų, ir be mūsų žemės ūkis šiandien nebūtų toks inovatyvus,“ – sveikindamas LŽŪKT sakė A. Maziliauskas.

LŽŪKT ieško racionaliausių konsultavimo ir žinių skleidimo būdų

Dvidešimt penkerius metus kurtoje LŽŪKT istorijoje – unikali veiklos pradžia ir atlikti dideli darbai. Veikdama visoje Lietuvoje (įkurti 48 biurai) LŽŪKT teikia ūkio apskaitos, verslo ekonomikos, žemės ir miškų ūkio sektoriams reikalingas technologinių (specializuotų) konsultacijų (augalininkystės, gyvulininkystės, miškininkystės), aplinkosaugos, darbų saugos, mokymų paslaugas. Jos teikiamos fiziniams ir juridiniams asmenims, užsiimantiems žemės ūkio veikla, miško savininkams, labai mažoms ir mažoms įmonėms (visų pirma veikiančioms kaimo vietovėse).

Suskaičiuota, kad per 25-erius metus veiklos metus konsultacijomis naudojosi per 40 000 ūkininkų, įgyvendinta per 100 nacionalinių ir tarptautinių projektų, įrengta 700 parodomųjų bandymų, suorganizuota per 20 000 mokymų ir seminarų, per 7 000 lauko dienų ir konsultacinių renginių, parašyta per 19 000 straipsnių ir informacinių lapelių. Per 13 m. į ES Ūkių apskaitos duomenų tinklą pateikta 16 941 anketa. O  per 10 m. ūkininkams ir žemės ūkio subjektams parengta per 10 000 verslo planų.  Per 23 leidybos metus žurnalo „Mano ūkis“ tiražas siekia 1 000 380, o drauge su LŽŪKT gauta 20 nacionalinių bei tarptautiniai apdovanojimų už inovacijas. Pagal tai galima spręsti, kad didžioji investicijų dalis, pasiekusi kaimą, buvo dėka Konsultavimo tarnybos.

Suprantama, kad daugiau nei per du dešimtmečius kaimas pasikeitė neatpažįstamai: investicijos paskatino naujų modernių technologijų diegimą, šiuolaikiškos technikos naudojimą, tačiau kartu susirūpinimą kelia aplinkosaugos, tausaus išteklių naudojimo problemos. Todėl artimiausia perspektyva susijusi su preciziniu ir tvariu ūkininkavimu.

LZUKT25_00169

„Pokyčiai, susiję su informacinių technologijų taikymu žemės ūkyje, vyksta sparčiai. Reikia atrasti pačius racionaliausius konsultavimo, žinių skleidimo būdus. Tai darome atsižvelgdami į klientų pageidavimus, mokslo pasiekimus, mokydamiesi ir iš užsienio partnerių. Mūsų tikslas – kad visi technologiniai procesai, pvz., dirvožemio tyrimai, tręšimo plano parengimas, purškimo, tiksliosios sėjos klausimai ir kt. ūkininkams būtų tinkamai išaiškinami. Ūkininkai ir jų poreikiai išaugo. Ateina nauja karta. Dabar labai svarbus modernus požiūris į šiuolaikines žemės ūkio technologijas ir konsultavimo metodus, efektyvus bendravimas su mokslo ir mokymo įstaigomis, dalyvavimas tarptautinių organizacijų veikloje, tokių kaip Europos inovacijų partnerysčių tinklas,  žemės ūkio žinių ir inovacijų sistema. Tai sudaro Lietuvos ir Europos Sąjungos žemės ūkio konsultavimo, inovacijų ir žinių informacinės sistemos kūrimo ir perdavimo esmę,“ –  konferencijoje sakė LŽŪKT direktorius dr. E. Makelis.

Akcentuodamas atsakomybę ir atsakingą požiūrį į darbą, E. Makelis pabrėžė, kad didžiulis iššūkis yra sutrumpinti grandinę nuo mokslinių tyrimų iki apčiuopiamos naudos suteikimo vartotojui. „Konsultavimo tarnybos specialistai taip pat užaugo. Esame kviečiami į įvairias darbo grupes, daug darbuotojų dalyvauja focus grupių veikloje, tarptautinės konferencijose ir kt. Tad teikdami paslaugas stengiamės didinti visų ūkių konkurencingumą, vystyti subalansuotą, stabilų žemės ūkį, miškininkystę ir darnią kaimo plėtrą, kurdami inovatyvius IT įrankius. Vieni pirmųjų šalyje sukūrėme ūkių valdymo programą „e-GEBA“, paremtą vieno langelio ir debesų kompiuterijos principu, kuri ne kartą įvertinta nacionaliniais apdovanojimais.  Lietuvos mastu sukūrėme elektroninių paslaugų paketą integruotai augalų apsaugai IKMIS. Už tai gautas Knygnešio apdovanojimas, Europoje - EFITA apdovanojimas. Reikia pasidžiaugti, kad kiekvieno Lietuvos mokslininko svajonė – dalyvauti Horizontas 2020. Esame pateikę kelias paraiškas projektams, dalyvaujame RECAP projekte. Šiemet planuojama užbaigti projektą Agroinovacijų vartai, kuris atvers ūkininkui kelią į pažangą. Ateina nauja ūkių patikros forma – satelitinė. Esame pionieriai Lietuvoje,“ – inovatyvių darbų gausą vardino  E. Makelis.

Kviečiame pasižiūrėti LŽŪKT jubiliejui sukurtą filmą, kuriame apžvelgiami organizacijos kūrimosi etapai, dabartis ir ateities perspektyvos. Mintimis dalinasi įstaigos direktorius, steigėjai, darbuotojai bei klientai iš skirtingų šalies regionų. 

 Iššūkiai ir galimybės

ŽŪM Kaimo plėtros departamento direktorė Jurgita Stakėnienė teigė, kad dabar ir ateityje didelis dėmesys bus skiriamas partnerystei.

LZUKT25_00200

„Partnerystės principas bus plačiai taikomas skatinant tolesnį žemės ūkio gamybos, konsultavimo ir mokslo bendradarbiavimą įgyvendinant Europos inovacijų partnerystės (EIP) iniciatyvas, žinių ir inovacijų sistemą (AKIS), Horizontas 2020, vystant tarpvalstybinį ir tarpregioninį bendradarbiavimą. Pradėtos diskusijos dėl visų šių veiklų tęsimo naujoje finansinėje perspektyvoje.  Ir po 2020 m., Europos Komisijos nuomone, galėtų būti netgi finansuojamas vienas iš Kaimo plėtros elementų. Konsultavimo tarnyba kartu su mokslininkais jau intensyviai dirba šia kryptimi“, – sakė J. Stakėnienė.

Tikslams pasiekti numatyta nemažai lėšų, pvz., EIP įgyvendinti iš viso skirta paramos suma siekia 11,66 mln. Eur (EIP 2015−2017 m. paraiškoms finansuoti skirta 4,59 mln. Eur, 2016–2017 m. finansuoti 5 projektai už 2,23 mln. Eur,  2018 m. finansuoti 4 projektai už 0,784 mln. Eur). EK siūlo naujoje finansinėje perspektyvoje 114,8 mlrd. Eur investicijų į mokslinius tyrimus ir inovacijas.

Nuo 2014 iki 2020 metų įgyvendinti Horizontas 2020 programai bendras biudžetas siekia 70,2 mlrd. Eur. Lietuvoje programos dotacijas gavo 255 dalyviai (pateikta 18 projektų), tarp kurių yra ir Konsultavimo tarnyba,  universitetai, LAMMC, ŽŪM ir kt.

„Kalbant apie ūkių technologinę plėtrą – itin svarbūs šeimos,  smulkūs ir vidutiniai ūkiai, kurie sudaro didžiąją dalį visų Lietuvos ūkių. Todėl atsižvelgiant į tokių ūkių skaičių bei jų svarbą žemės ūkiui ir kaimo vietovių tolygiam vystymuisi, būtina jiems suteikti papildomas plėtros galimybes. Siekiama įtraukti ūkininkus į tyrimų ir inovacijų kūrimo procesus, skatinti juos prisidėti prie problemų sprendimo. Suprantama, kad norint išlaikyti ir didinti individualių ūkių konkurencingumą ir atsparumą būtinos investicijos jų restruktūrizavimui, modernizavimui, diversifikavimui ir naujoms technologijoms (išmanusis ūkininkavimas). Todėl palaikome iniciatyvas, kurios sudaro naujas ūkininkavimo galimybes – skatina ūkių įsitraukimą į bioekonomikos ir žiedinės ekonomikos veiklą. Būtina siekti išlaikyti ir pritraukti jaunimą į kaimo vietoves bei spręsti kartų atnaujinimo problemą,“ – veiklos tikslus apibrėžė ŽŪM Kaimo plėtros departamento direktorė J. Stakėnienė.

Lietuvos mokslų akademijos viceprezidentas, ilgametis Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro direktorius prof. habil. dr. Zenonas Dabkevičius konferencijos dalyviams priminė svarbiausius agronomijos mokslo nueitus etapus,  aptarė taikomojo žemės ūkio mokslo, mokymo ir konsultavimo institucijų bendradarbiavimą siekiant agroverslo sektoriaus plėtros.

LZUKT25_00205

„Kada  ūkio subjektų daug, mokslininkai neturi tokios galimybės paskleisti ūkininkams visų žinių. Gali padėti Konsultavimo tarnyba. Ji tikriausiai nevykdys fundamentalių tyrimų, bet gali atlikti demonstracinius tyrimus, rengti  lauko dienas, praktinius leidinius. Tikiuosi, kad  ilgametis bendradarbiavimas nenutrūks ir mes rasime bendrų sąlyčių“, – sakė. Z. Dabkevičius.

Mokslininkas pridūrė, kad siekiant bendrų tikslų būtinas glaudesnis Švietimo ir mokslo, Žemės ūkio ir Ūkio ministerijų bendradarbiavimas. Be to, mokslo ir verslo  plėtros skatinimo ir bendradarbiavimo projektai ir priemonės turėtų būti labiau prieinami ir patrauklūs visiems partneriams: mokslui, verslui, konsultavimui. O mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų veikla turėtų būti labiau nukreipta šalies ūkio problemoms spręsti. Būtina mažinti projektų biurokratinę naštą ir nepasitikėjimą projektų vykdytojais (projektų administravimas užima per didelę dalį).

Užsienio partnerių patirtis tobulinant žemės ūkio konsultavimo paslaugas

LŽŪKT nuo pat įsikūrimo remiasi pažangia užsienio patirtimi, mokslo laimėjimais ir pasiekimais. Apie savo šalių konsultavimo srityje vykstančius pokyčius, kuriamas ir diegiamas inovacijas bei žinių perdavimo kelius ūkininkams konferencijoje pasakojo Airijos, Suomijos, Latvijos konsultavimo įstaigų atstovai. Patirtimi kuriant ir diegiant nuotolinio stebėjimo ir skaitmeninio modeliavimo kryptis dalinosi ekspertas iš Graikijos.

Airijoje mokslas, konsultavimas ir mokymas – vienose rankose

Už ūkininkų konsultavimą ir švietimą Airijoje atsakinga pusiau valstybinė įstaiga žemės ūkio konsultavimo tarnyba „Teagasc”, išsidėsčiusi visoje šalyje: dirba 52 biurai, 7 kolegijos, 7 tyrimų centrai (galvijų, melžiamų karvių, aplinkos, 2 – maisto tyrimų centrai), apie 90 demonstracinių gyvulininkystės, avininkystės, pienininkystės bei augalininkystės ūkių.
Pasak paslaugų vadovo Dermoto Makartnio (Dermot Mc Carthy), tyrimai ir konsultacijos ūkininkams yra mokami. Pvz., jei technologiją reikia pritaikyti ūkyje, ūkininkui tai kainuoja nuo 100 iki 400 eurų. Jei projektas didesnis ar konsultacijos specifinės, kainuoti gali ir daugiau. Valstybė nuo 2015 m. švietimui ir tyrimams kasmet skiria 120 mln. Eur (tai sudaro 75 proc.  įstaigos biudžeto). Apytiksliai 50 proc. biudžeto skiriama moksliniams tyrimams (daugiausia vykdoma taikomųjų tyrimų); 30 proc. – konsultavimui, 20 proc. – švietimui. Teikiamos augalininkystės, pienininkystės, gyvulininkystės paslaugos, dirbama su ūkių mechanizacija, ūkio pastatais, vandens telkiniais,  vykdomos aplinkosaugos programos. Kasmet paslaugomis naudojasi apie 45 tūkst. klientų.

„Žinome, turime įdėti nemažai pastangų, kad skirtingos organizacijos sritys būtų susietos tarpusavyje, tačiau viskas, ko reikia ūkininkui, yra po vienu stogu. Mokslininkai sukuria žinias, specialistai jas pritaiko ūkiuose. Konsultantas dirba maždaug su 150 iki 250 klientų. Specialistai lankosi ūkiuose, rengia konsultavimo programas ateinantiems metams, rašo informacinius pranešimus, rengia radijo laidas, informacijai perduoti pasitelkia socialinius tinklus ir kt. sklaidos būdus. Kas mėnesį kiekvienas konsultantas organizuoja 4–5 ūkininkų diskusijų grupes (nuo 15 iki 20 klientų) viename iš „Teagasc” demonstracinių ūkių, kur keičiamasi patirtimi, demonstruojamos tyrimų centruose sukurtos sistemos. Šiuo metu yra apie 800 grupių, 14 000 narių. Organizuojamos ir atvirų durų dienos, kuriose apsilanko per 10 tūkst. ūkininkų,“– pasakojo Dermotas Makartis.
Airis pabrėžė, kad konsultavimo ir tyrimų veikloje labai svarbus nešališkumas, nes siekdami didinti technologijų perdavimo sėkmę, konsultantai daug bendradarbiauja su pramonės ir kitais suinteresuotais asmenimis.

LZUKT25_00212

Kalbėdamas apie ateitį, Dermotas Makartis pabrėžė, kad reikalinga tvari ūkių plėtra, todėl daugelis ūkininkų turi tai suprasti ir pakeisti savo požiūrį. „Tai bus vienas didžiausių iššūkių ne vien Airijoje. Finansinis, socialinis ir aplinkos tvarumas turi būti užtikrintas visoje žinių perdavimo grandinėje (mokslas-konsultavimas-praktika), naudojantis įprastais žinių perdavimo būdais bei  socialine  žiniasklaida.  Žinios, mokslo taikomieji ir fundamentiniai tyrimai, susiję su poveikio aplinkai vertinimu ir tobulinimu, bendros programos su aplinkosaugos agentūromis, tarpinstitucinis bendradarbiavimas bus vieni svarbiausių visų konsultavimo tarnybų įrankių. Konsultantai turės būti lyderiai, nešantys pokyčius ūkininkams,“ – sakė svečias iš Airijos.

Latvijoje mąstoma 2 kryptimis: kaip MES ir kaip AŠ

„Žvelgiantys iš savo perspektyvos, yra kaimo ekonomikos pagrindas. Jų įmonės ir verslas yra našūs, jie turi prieigą prie investicijų ir būtinos informacijos savo verslui gali gauti iš daug kur. Būtent tokie žmonės ir nustato taisykles žemės ūkio rinkoje. Kitą vertus, reikia nepamiršti ir platesnės kaimo aplinkos ir jos plėtros, kurią sudaro vietos iniciatyvos, t. y. MES. Kad kaimo žmonės galėtų plėsti ir vystyti savo verslą, jiems reikia informacijos. Čia konsultacijoms tenka svarbus vaidmuo, o konsultanto nešališkumas – esminis aspektas. Mes bandome suderinti šias dvi koncepcijas. Akivaizdu, kad patys geriausi ūkininkai turi aukštas kompetencijas. Iš jų ir konsultantai galėtų pasimokyti,“ – sakė Edgaras Lindė (Edgars Linde), Latvijos žemės ūkio konsultavimo ir mokymo centro bei Europos žemės ūkio ir kaimo konsultavimo tarnybų (EUFRAS) valdybos narys. Latvio įsitikinimu, svarbu keistis žiniomis su tais, kurie siekia geriausių rezultatų.

LZUKT25_00272

Anot Edgaro Lindės, vienas iš iššūkių beveik visoms konsultavimo tarnyboms – rasti gerų savo srities konsultantų.

Latvijos konsultavimo ir mokymo centras yra ribotos atsakomybės juridinis asmuo: 99 proc. akcijų priklauso Žemės ūkio ministerijai, 1 proc. – Ūkininkų federacijai. Tad didžiąją dalį pajamų sudaro valstybės asignavimas (42 proc.), 36 proc. gauna teikdami mokamas konsultacijas ir paslaugas, apie 20 proc. – įgyvendindami projektus. Įkurti 26 biurai, dirba apie 450 darbuotojų. Dirbama žemės ūkio ir miškininkystės srityse, prieš 5 metus pradėta konsultuoti žuvininkystės klausimais, užsiima ir kaimo plėtra (plačiąja prasme).

Žemės ūkio paslaugų skaitmeninimas ir naudojimasis žemės palydovų duomenimis Suomijoje ir Graikijoje

Suomijos ūkininkams priklausanti ir daugiau kaip 220 metų veikianti privati konsultavimo įstaiga „ProAgria“ teikia žemės ūkio ir informacinių technologijų paslaugas ūkininkas, verslininkams, smulkioms ir vidutinėms įmonėms (turi 11  regioninių centrų, 650 darbuotojų). Įstaigos paslaugomis naudojasi 87 proc. visų Suomijos ūkininkų (apie 107 000 narių). Valstybės dotacija (apie 8 proc.) skirta tam, kad konsultacijos būtų prieinamos visos šalies ūkininkams, net ir retai apgyvendinamose teritorijose (žemės ūkio paslaugos teikiamos ir Laplandijoje). Per metus konsultantai su klientais susitinka per 45 000 kartų, bendrai įveikia 5 560 000 km. Tai nemažos išlaidos. Tad suomiai nusprendė teikiamas paslaugas skaitmeninti, kurtiant daugiau e-paslaugų.

LZUKT25_00274

„ProAgria“ direktorius tarptautiniams ryšiams Jusis Juhola (Jussi Juhola) įsitikinęs, kad paslaugų skaitmeninimas neišvengiamas. Tai ne grėsmė, o galimybė! Konsultantas bus labiau fasilitatorius ir strateginis ūkininko pagalbininkas. Tik plėtojant e-paslaugas reikia galvoti, kad jos dar labiau nepadidintų biurokratinės naštos ūkininkui. Vis tik suomis sako, kad nepaisant paslaugų skaitmeninimo ir kitų inovacijų, konsultavimo tarnybos bus ir ateityje labai reikalingos.

„Ar tai atitolina konsultantą nuo kliento? Ar nebeliks žmogiškojo bendravimo?  – retoriškai klausė suomis. –  Esu įsitikinęs, kad paslaugų skaimeninimas tik padidins ūkininkų ir konsultantų susitikimų skaičių. Jie „akis į akį“ susitiktų ne 2–3 kartus per metus, o žymiai dažniau ir reguliariau. Tai padaryti galima tik pasitelkiant techniką. Paslaugos galėtų būti teikiamos 24 val. ir 7 dienas per savaitę. Juk yra analitinių duomenų, prognozių, perspėjamųjų rodiklių, galima naudoti mobiliuosius įrenginius, kurie automatiškai siųstų informaciją ir įspėtų klientą. Net ir buhalterinę apskaitą galima tvarkyti elektroniniu būdu. Daugiau efektyvių įrankių – daugiau informacijos apie ūkį ir jo gamybą, geresnis klientų aptarnavimas. Mūsų siekis – sukurti programėlę, kur visa ūkiui reikalinga informacija tilptų vienoje mobiliojo įrenginio programėlėje.“

Suomiai, patobulinę google įrenginius savais IT sprendimais, naudoja programėlę, kurį konsultanto ir ūkininko pokalbį paverčia tekstu. Po pokalbio informaciją galima atsispausdinti.

Nuotolinio stebėjimo ir skaitmeninio modeliavimo ekspertas graikas Stylianos Kotsopoulos, drauge su komanda įgyvendindami projektą APOLLO, stengiasi prisidėti prie tiksliojo ūkininkavimo kurdami IT įrankius, padedančius teikiant konsultavimo paslaugas naudotis žemės palydovų duomenimis. Tam naudojami satelitiniai žemės stebėjimo duomenys, remiamasi istoriniais ir esamais orų prognozės duomenimis. Informacija pritaikoma prie tam tikro regiono specifikos, nereikia ūkyje turėti jokių jutiklių ir agregatų. Ūkininkas užsiregistruoja platformoje, įveda ūkio duomenis, pvz., informaciją apie dirvožemį, kokius žemės ūkio augalus augina, ir pagal parengtus modulius (drėkinimo, pasėlių auginimo stebėjimo, preliminaraus derliaus skaičiavimo) jam pateikiama informacija.
„Ūkininkas, pasirinkęs modulį, gauna bendrą informaciją (optimalios, geros ar vidutinės oro bei dirvožemio sąlygos (prognozės 30 cm gylyje), pvz., sėjai, dirvožemio būklė, erozija) bei rekomendacijas, pvz., jei galite, nearkite iki nurodyto termino, nes susidursite su problemomis, kurios turės įtakos derliui ir pan. Projektas kuriamas ir išbandomas drauge su ūkininkais, testuojamas Graikijoje, Serbijoje ir Ispanijoje. Bandymo rezultatai rodo, kad, pvz., naudojant žemės dirbimo modelį, sumažinamos kuro sąnaudos nuo 11 proc. (smėlėtose dirvose) iki 30 proc., vandens sąnaudos, pasirinkus drėkinimo modelį, sumažėjo 18 proc. (tai gali būti naudinga ateityje brangstant vandeniui) ir pan.,“ –  su projektu supažindino Stylianos Kotsopoulos.

LZUKT25_00277

„Norime padėti ūkininkams geriau išnaudoti gamtos turtus,  gerinti gamybos lygį,  gaunant suprantamą informaciją, susijusią su aukštosiomis  technologijomis, naudojantis laisvais ir atvirais žemės stebėjimo duomenimis,“ – sakė S. Kotsopoulos, projekto „APOLLO Horizontas 2020“ kūrėjas ir mokslinis koordinatorius.

LŽŪKT direktorius dr. E. Makelis, apibendrindamas pranešimus teigė, kad konferencijoje stengtasi paliesti vieną svarbią temą – įgyvendinat BŽŪP po 2020 metų bus pokyčių ne tik dėl finansavimo, bet ir dėl žemdirbių konsultavimo, kuris privalės  būti kitoks. „Štai airiai pernai pagamino 2 kartus daugiau produkcijos nei Lietuva. Yra iš ko mokytis. Tačiau viską sukuria žmogaus protas ir rankos. Galbūt ir mums, kaip airiams, po vienu stogu reikėtų turėti mokslą, konsultavimą ir mokymą. Reikėtų perskirstyti piniginius resursus Švietimo ir mokslo ministerijose, galbūt ir Ūkio ministerijoje. Laiko  suplanuoti veiksmus dar turime,“ – strategiškai kalbėjo dr. E. Makelis.

LZUKT25_00286

Konferencijos uždarymo akimirka (iš kairės): Latvijos žemės ūkio konsultavimo ir mokymo centro valdybos narys Edgaras Lindė, žemės ūkio ministras Giedrius Surplys, LŽŪKT direktorius dr. Edvardas Makelis, prof. habil. dr. Lietuvos mokslų akademijos viceprezidentas Zenonas Dabkevičius. Visi pašnekovai pritarė, kad konsultavimo tarnybos turės keistis, o tikslas išliks tas pats – padėti ūkininkaujantiems. Tęstinumas, atsakomybė ir bendradarbiavimas – pagrindiniai aspektai, ieškant bendrų resursų ir kuriant  ūkių konsultavimo, inovacijų ir žinių perdavimo sistemą po 2020 metų.

Daugiau akimirkų iš jubiliejinės konferencijos rasite čia.

Interviu su LŽŪKT direktoriumi dr. Edvardu Makeliu skaitykite čia.

Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.



NAUJIENŲ PRENUMERATA
* Privatumo sąlygos


 

pasaru-tyrimo-baneris

manto-baneris

nuotoliniai mokymai

Ukininko-patarejas

http://www.jonavosgrudai.lt/lt/


© VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, 2010–2019 m.
Šioje interneto svetainėje pateiktą tekstinę ir grafinę informaciją, videomedžiagą naudoti kituose kūriniuose, kopijuoti, platinti ir atgaminti be išankstinio
VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos leidimo griežtai draudžiama.
Naudojimo taisyklės
* Privatumo sąlygos