STRAIPSNIAI > AUGALININKYSTĖ > IKMIS: informacija iš laukų 2018-06-06

IKMIS: informacija iš laukų 2018-06-06

LŽŪKT informacija






2018-06-06

 © Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba

Šiuo metu ūkininkai vis dirsčioja į viršų, gal pamatys kokį tamsesnį debesėlį. Deja, debesėlių nematyti, o ir sinoptikai nieko gero neprognozuoja. Saulės pirštukai jau nebe maloniai glosto, o tiesiog degina pasėlius. Dėl drėgmės trūkumo pasėlių vaizdas ypač sparčiai keičiasi pietiniuose, vakariniuose ir šiauriniuose šalies rajonuose.

Žieminių kviečių būklė

Stebėjimų duomenimis, vieni žieminių kviečių pasėliai žydi (BBCH 61–65), o kiti jau formuoja grūdą (BBCH 71). Kur žemesnės vietos ar sunkesnė, drėgnesnė dirva, ten augalų vystymasis nėra toks spartus. Lengvesnėse žemėse kviečiai skuba auginti sėklą – greitai žydi, greitai augina grūdą. Atliekant apskaitas pasėliuose, pastebėta, kad daugumos augalų žali tik pirmas ir antras lapai, o trečiasis jau gelsta. Tokios ekstremalios sąlygos turės įtakos ir derliui.

Žydėjimo metu buvo galima naudoti fungicidus nuo varpų fuzariozės, tačiau šiemet, kai sausas oras, o šios ligos išplitimo pagrindinė sąlyga – lietus, purkšti nerekomenduojama.

Taip pat kviečių pasėliuose rasta kviečių dryžligės (12–100 proc. pažeistų augalų), kuri pažeidė net pirmus (vėliavinius) lapus.

Tuose regionuose, kur iškrito šiek tiek kritulių, susidarė palankios sąlygos miltligei (randama 16–44 proc. pažeistų augalų) ir septoriozei (randama 16–56 proc. pažeistų augalų) plisti.

Paskutinio purškimo fungicidais laikas jau kaip ir baigėsi, nes vidutiniškai po šešių savaičių nuo javų žydėjimo jau į laukus važiuoja kombainai, o fungicidų karencinis laikotarpis gana ilgas – apie 40 dienų. Viskas priklausys nuo orų, nebent galimas dar vienas purškimas karbamidu „apdeginti“ grybinių ligų pradus.

Web-pav2

Sėjamųjų žirnių būklė

Sėjamųjų žirnių pasėliuose jau matomi pirmi vainiklapiai, žiedynai dar neišsiskleidę. Kai kuriuose pasėlių žirnių viršūnėse tarp dar neišsiskleidusių paskutinių lapelių apsigyveno žirnių žiedynų tripsai, kuriems plisti palankūs šilti orai. Šie tripsai pasirodo butonizacijos tarpsniu ir minta žiedų užuomazgomis, vėliau – žiedais ir ankštimis. Pažeisti žiedai būna išblyškę, vėliau paruduoja ir gali visai neužmegzti ankščių. Pažeistos ankštys būna menkesnės, deformuotos, susisukusios, padengtos charakteringomis rudai sidabriškomis dėmėmis. Tripsai turi daug augalų šeimininkų, todėl jie gali išlikti lauke kelerius metus. Žiedynų tripsai labiausiai išplinta ten, kur nesilaikoma sėjomainos. Žalingumo riba nenustatyta. Dažniausiai purkšti nereikia, nes kai purškiame insekticidais nuo kitų kenkėjų, žirniai apsaugomi ir nuo tripsų. Labai išplitus tripsams, derliaus nuostoliai gali siekti iki 20 procentų.

Daugumoje žirnių laukuose rasta kolonijos žirninių amarų. Apniktų amarais augalų derlingumas gerokai sumažėja. Taip pat amarai žirniuose platina virusines ligas. Ypač daug žirninių amarų prisiveisia šiltą vasarą. Esant +20 ºC, nauja generacija išsivysto per 10 d., kai per daug šilta, amarų populiacija gali sunykti savaime. Norint nustatyti amarų gausumą lauke, reikia augalą papurtyti ar padaužyti ant balto pagrindo (popieriaus lapo) ir amarus suskaičiuoti. Žirnių butonizacijos tarpsniu pasėlius reikia stebėti ypač atidžiai. Ant penktadalio augalų radus pavienių amarų, reikia naudoti insekticidus. Pavėluotas purškimas insekticidais, kai amarai smarkiai išplinta, bus ne toks veiksmingas nei plitimo pradžioje. Veiksmingesni nuo amarų yra specifiniai insekticidai – aficidai.

Šiuo metu gali pasirodyti pirmieji žirnių askochitozės požymiai, bet su fungicidais skubėti nereikėtų. Veiksmingiausia, kai fungicidai nuo šios ligos naudojami butonizacijos–žydėjimo tarpsniu. Efektyviausia žirnius purkšti fungicidais, kai pasėlyje žydi apie 3–5 proc. augalų.

Galima naudoti produktus su šiomis registruotomis veikliosiomis medžiagomis: ciprodinilu, fludioksonilu, protiokonazolu, tebukonazolu, mankocebu.

Primename, kad naudojant augalų apsaugos produktus žirniams pradėjus žydėti, reikia prieš 2 d. purškimą užregistruoti ŽUIKVC paraiškų priėmimo sistemoje ir purkšti nuo 21 val. vakaro iki 4 val. ryto.

Web-pav1

Bulvių laukai

Bulvių laukai formuoja pagrindinius stiebus dirvoje ir jos paviršiuje (BBCH 22–28).  Stebimuose bulvių laukuose suaugusių kolorado vabalų tik keli. Kretingos r. jau rasti sudėti kolorado vabalų kiaušinėliai. Nors bulvių lapais maitinasi ir suaugę kolorado vabalai, didžiausią žalą daro jų lervos. Jos yra labai ėdrios ir masiškai kenkia bulvių pasėliams. Sisteminiais insekticidais patartina naikinti antro ūgio lervas (3–4 mm), kai randama 10 proc. kenkėjų užpultų kerų (po 10–15 lervų ant kero).

Ligų bulvių laukuose dar nepastebėta, tačiau esant šiltiems ir karštiems orams gali pradėti plisti sausligė. Ši liga pradeda plisti anksčiau negu maras. Pirmiausia ant lapų atsiranda smulkios tamsiai rudos netaisyklingos formos rievėtos dėmelės (gali susilieti) arba smulkios šviesiai rudos dėmės, gausiai išsibarsčiusios po visą bulvių lapo plotą. Tai dviejų skirtingų grybų pažeidimai. Nuo lapų užsikrečia ir gumbai. Ligos infekcijos šaltinis gali būti ligoti gumbai, bulvienojų liekanos ir dirva. Kad apsisaugotumėte nuo šios ligos, reikėtų sodinti sveiką sodinamąją medžiagą, laikytis sėjomainos, dezinfekuoti sandėlius, o esant tinkamiems ligai plisti orams patartina pasėlį purkšti fungicidais. Taigi, atidžiai stebėkite orus ir augalus.

Web-pav3

Detalesnės informacijos iš pasėlių stebėjimų, vykdomų visoje Lietuvoje, galite rasti informaciniame portale – www.ikmis.lt

IKMIS pasėlių stebėjimo vaizdo reportažus žiūrėkite čia.

Informaciją pagal Geros augalų apsaugos praktikos taisykles rengė Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos augalininkystės specialistė Giedrė Masliukovienė ir konsultantų komanda.

Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.


 VIDEONAUJIENOS

Auginantiems kukurūzus: smulkintuvas ir skutikas
Renkuosi plūgą: elektronika prieš mechaniką

NAUJIENŲ PRENUMERATA
* Privatumo sąlygos
MOKYMŲ ir RENGINIŲ KALENDORIUS


 

 

mes planuojame jus tresiate baneris

projekto


© VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, 2010–2018 m.
Šioje interneto svetainėje pateiktą tekstinę ir grafinę informaciją, videomedžiagą naudoti kituose kūriniuose, kopijuoti, platinti ir atgaminti be išankstinio
VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos leidimo griežtai draudžiama.
Naudojimo taisyklės
* Privatumo sąlygos