STRAIPSNIAI > AUGALININKYSTĖ > Svarbiausi kukurūzų auginimo technologijos aspektai

Svarbiausi kukurūzų auginimo technologijos aspektai

Dr. Ona Auškalnienė
LŽI Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja






2016-10-14

 

Europoje auginama apie 4,5 mln. ha kukurūzų, 75 proc. iš jų naudojama pašarams. Lietuvoje kukurūzai užima apie 40000 hektarų. Didėjant šių augalų populiarumui šalyje, svarbu žinoti esminius jų auginimo technologijos aspektus.

Kukurūzai – gamtiniai energijos mechanizmai. Iš sėklos, sveriančios apie 0,25 g, per 9 savaites išsivysto 2–3 m augalas, kuris per 2 mėn. subrandina 600–1000 sėklų.

Tai šilumą mėgstantys augalai. Tik sėjant ankstyvus derlingus kukurūzų hibridus, šių augalų plotai pasistūmėjo į šiaurę.

Kukurūzų agrotechnika paprasta, darbai visiškai mechanizuoti. Jų negalima sėti į šaltą dirvą, nes ilgiau dygsta. Augalams reikia šilumos. Kuo oro temperatūra aukštesnė, tuo augimo tarpsnis trumpesnis. Labai svarbu, kad sėklos būtų gero daigumo, nes kuo ilgiau dygsta, tuo mažiau jų gali išdygti. Geriausia kukurūzus pasėti pirmą gegužės dekadą, kai dirva sušyla. Tuomet didelė tikimybė, kad jie užaugins vaškinės brandos burbuoles.

Sėjant labai svarbu pasirinkti tinkamą pasėlių tankumą, atstumą tarp eilučių. Mūsų sąlygomis optimaliausias kukurūzų pasėlių tankumas – 70–90 tūkstančių augalų į hektarą. Atstumas tarp augalų eilutėje priklauso nuo tarpueilių pločio.

1 lentelė. Kukurūzų pasėlio tankumas, esant skirtingam tarpueilių pločiui

Kukurūzams nekenkia šaltis iki –5 oC. Atliekant tyrimus, buvo atvejis, kai trijų lapelių tarpsnio augalai nušalo. Vėliau jie atžėlė, tik derlius buvo mažesnis.

Kad užaugintų gerą derlių, kukurūzams reikia maisto medžiagų. Dygimo metu labai svarbus fosforas ir kalis. Kukurūzų pasėlius galima tręšti srutomis.

2 lentelė. Maisto medžiagų kiekis, reikalingas kukurūzų derliaus vienetui išauginti

Didžiausia problema – piktžolės

Augalai sunkiai konkuruoja su piktžolėmis, todėl apsauga nuo jų – vienas iš pagrindinių kukurūzų auginimo technologijos elementų. Nekontroliuojant piktžolėtumo, derlius labai sumažėja, nes piktžolės greičiau už kukurūzus pasisavina maisto medžiagas.

Lietuvoje rasta apie 40 kukurūzų pasėliuose augančių piktžolių rūšių. Dažniausios yra baltosios balandos, paprastieji varpučiai, paprastosios rietmenės. Šiuo metu daug žalos padaro pelėvirkščiai, kurie yra gana atsparūs cheminiams preparatams.

3 lentelė. Kukurūzams registruotų herbicidų poveikis piktžolėms

Taigi, be herbicidų išsiversti sunku, o naujų neatsiranda. Labai norėtųsi, kad vienas herbicidas išnaikintų visas piktžoles, bet taip nėra. Herbicidai, naikinantys vienskiltes piktžoles, gali neišnaikinti balandų, ypač, jei pasėlyje yra rietmenių, kurios dygsta vėliau. Taigi dažniausiai kukurūzus reikia purkšti kelis kartus, o renkantis herbicidus, būtina pasižiūrėti, kokios piktžolės auga pasėliuose.

4 lentelė. Lietuvoje kukurūzų pasėliams registruoti herbicidai

Keičiantis klimato sąlygoms, tai akivaizdu tapo šiais metais, kukurūzams sąlygos Lietuvoje tampa vis palankesnės. Jei laikysimės kai kurių taisyklių, t. y. juos sėsime į sušilusią dirvą, o pasirinkdami herbicidus atsižvelgsime į piktžolių rūšinę sudėtį – galime tikėtis gausaus derliaus, puikaus pašaro gyvuliams. 



 VIDEONAUJIENOS

IKMIS 2019. Pasėlių stebėjimas – situacija Prienų rajone
IKMIS 2019. Pasėlių stebėjimas – situacija Šilutės rajone

NAUJIENŲ PRENUMERATA
* Privatumo sąlygos


GEBA_1

4

projekto


© VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, 2010–2019 m.
Šioje interneto svetainėje pateiktą tekstinę ir grafinę informaciją, videomedžiagą naudoti kituose kūriniuose, kopijuoti, platinti ir atgaminti be išankstinio
VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos leidimo griežtai draudžiama.
Naudojimo taisyklės
* Privatumo sąlygos