STRAIPSNIAI > AUGALININKYSTĖ > Žieminių rapsų auginimo technologijų palyginimas

Žieminių rapsų auginimo technologijų palyginimas

LŽŪKT informacija






2016-08-26

 

Žieminių rapsų auginimas, geras jų peržiemojimas, sėklų subrendimo tolygumas, gausus derlius ir gera jo kokybė priklauso nuo tinkamo dirvos parinkimo, gero priešsėlio, tinkamo derliaus nuėmimo laiko, žemės dirbimo būdo, panaudotų cheminių augalų apsaugos produktų, tręšimo.

Rapsams auginti geriausiai tinka vidutinio sunkumo, neutralūs, maisto medžiagomis turtingi dirvožemiai.

Renkantis priešsėlį žieminiams rapsams, reikia atsižvelgti į jo derliaus nuėmimo laiką, optimalų dirvos paruošimo terminą ir rapsų sėjos laiką. Netinkamas priešsėlis rapsams yra kryžmažiedinių ir bastutinių šeimų augalai.

Siekiant išvengti ligų ir kenkėjų antplūdžio, rekomenduojama, kad rapsai į tą patį lauką sugrįžtų po 3–4 metų.

Rapsų sėjos laikas ir optimalus augalų tankumas

Rapsų išsivystymą lemia daug faktorių: sėjos laikas, augalų tankumas, vegetacijos trukmė iki užšalimo, todėl labai svarbu suformuoti optimalų pasėlį. Mokslininkų nuomone, Vidurio ir Vakarų Lietuvos regionuose rekomenduojama žieminius rapsus pasėti iki rugpjūčio 20 dienos. Pietryčių Lietuvoje ši rekomendacija kiek skiriasi. Nepavėluota laikoma rapsų sėja iki rugpjūčio 15 d., nes pietryčių Lietuvos regionuose dirva išdžiūsta greičiau ir sėklos gali nespėti sudygti. Tai gali būti viena iš nesėkmingo rapsų peržiemojimo priežasčių.

Kitų šalių mokslininkai teigia, kad net 80–90 proc. derliaus priklauso nuo rudenį tinkamai atliktų darbų (žemės dirbimo, sėjos, tręšimo, purškimo) ir augalų išsivystymo, todėl skirtinguose šalies regionuose, priklausomai nuo aplinkos sąlygų, siūlo skirtingą rapsų sėjos laiką, kuris, kaip ir Lietuvoje, svyruoja maždaug nuo rugpjūčio 15 iki 25 dienos.

Optimalus augalų tankumas rudenį yra 60–80 augalų/m2, auginant linijines veisles, ir 40–60 augalų/m2, auginant hibridines veisles.

Rapsų apsauga nuo ligų

Jeigu ruduo šiltas ir ilgas, žieminiai rapsai dažnai gali peraugti. Augalo šaknies kaklelio storis ir viršutinio pumpuro aukštis tampa neoptimalūs. Dėl to sumažėja tikimybė peržiemoti. Siekiant užkirsti tam kelią ir papildomai apsaugoti augalus nuo fomozės, rudenį rekomenduojama naudoti fungicidus, kurie savo sudėtyje turi metkonazolo ar tebukonazolo veikliosios medžiagos. Jie apsaugo augalus nuo ligų ir atlieka augimo reguliatoriaus funkciją.

Preparatus reikėtų naudoti, kai rapsai turi 4–6 lapelius. Šios veikliosios medžiagos, panaudotos rudenį, pristabdo augalo augimą ir sustiprina šaknų sistemą. Kuo anksčiau naudojamas fungicidas, tuo jo poveikis geresnis.

Jeigu šios veikliosios medžiagos preparato 1 l/ha normą panaudosime anksti pavasarį, kai tik pradeda tįsti pirmasis tarpubamblis, apie 25 proc. sumažinsime augalų aukštį ir apsaugosime rapsų pasėlį nuo ligų plitimo ar išgulimo. Taip pat pagerinsime maisto medžiagų pasisavinimą, augalai užaugins daug daugiau šakų, bus didesnis derlius.

Siekiant rapsų pasėlį apsaugoti nuo sklerotinio puvinio ir alternariozės (juodosios dėmėtligės), žydėjimo metu naudojami Lietuvoje registruoti fungicidai, kurių veikliosios medžiagos – tebukonazolas, metkonazolas, azoksistrobinas, boskalidas. Nupurkštas šiais preparatais rapsų pasėlis apsaugomas nuo pagrindinių ligų ir ilgiau vegetuoja, tolygiau subręsta ankštaros, mažiau sproginėja. Rezultatas – didesnis derlius.

Lankantis parodoje DLG, vykusioje Vokietijoje, įmonės Bayer atstovai žieminių rapsų pasėliams rudenį rekomendavo naudoti tokias pat veikliąsias medžiagas kaip ir Lietuvoje – tebukonazolą, protiokonazolą. Jų nuomone, fungicidai rudenį apsaugo nuo fomozės, „valdo“ rapsų viršūninio pumpuro augimą, didina šaknų tūrį, derlių.

2014 m. ir 2015 m. Vokietijoje atliktų mokslinių tyrimų duomenimis, naudojant fungicidus ir rudenį, ir pavasarį (pagal BBCH skalę 14–18 ir 33 vystymosi tarpsniu) gali padidinti sėklų derlių beveik 11 procentų.

1 pav. matome kaip purškimas fungicidais rudenį, palyginus su kontrole, padidino rapsų šaknų apimtį.

Saknys-teksto

Piktžolių naikinimas rapsų pasėlyje

Renkantis rudeninį herbicidą rapsams, reikia atkreipti dėmesį, kad jis naikintų kuo daugiau piktžolių. Tinkamai sunaikintos piktžolės nekonkuruoja su žieminiais rapsais dėl šviesos ar maisto medžiagų.

Rudeniniam purškimui Lietuvoje rekomenduojama naudoti herbicidus, kurių veikliųjų medžiagų mišinys yra kvinmerakas su metazachloru (2–2,25 l/ha norma) arba klomazonas su metazachloru (2–3 l/ha norma), kurie pasižymi dirviniu veikimu ir naikina daug įvairių piktžolių.

Vokietijos tyrimų duomenimis nustatyta, kad dvi veikliosios medžiagos, t. y. metazachloras ir dimetanamidas – P, geriau kovoja su piktžolėmis, nei vien metazachloras, todėl patariama rinktis produktus, sudarytus iš dviejų minėtųjų veikliųjų medžiagų, arba net herbicidus, susidedančius iš trijų (2 pav.).

Jei pasėlyje išplito vienaskiltės piktžolės, rekomenduojama naudoti produktus, turinčius propakvizafopo, kvizalofopo-p-etilo, kletodimo. Lietuvoje taip pat registruotos visos šios veikliosios medžiagos, todėl apsaugoti augalus nuo vyraujančių vienaskilčių piktžolių nesudėtinga. Svarbiausia laiku nupurkšti.

2 pav. Herbicidų veikliųjų medžiagų palyginimas

Kenkėjų naikinimas

Pastebėta tendencija, kad vis didesnę žalą dygstančiam rapsų pasėliui daro šliužai, kurie nugriaužia dygstančių rapsų lapus. Šie kenkėjai ypač plinta esant drėgnam ir šiltam rudeniui. Norint išvengti jų antplūdžio, reikėtų grumstuotas dirvas voluoti, giliai arti dirvą, kad sunaikintume augalų liekanas. Taip pat pasirodžius šliužams galima naudoti registruotus moliuskocidus (Sluxx ar Gusto).

Vokietijos mokslininkai siūlo naudoti metaldehido veikliosios medžiagos turintį produktą. Jo atitikmuo Lietuvoje – moliuskocidas Gusto.

Ne mažiau pavojingos dygstantiems rapsams yra rapsinės spragės. Rapsams esant dar skilčialapių tarpsnio, jos išgraužia smulkias skylutes, skeletuoja lapus, kartais pažeidžia žieminių rapsų augimo pumpurą. Spragių lervos patenka į rapso stiebą ir jame žiemoja. Rapsinių spragių pažeisti augalai, gali net neperžiemoti.

Specialių žalingumo ribos nustatymo tyrimų Lietuvoje neatlikta. Naudojantis kitų šalių duomenimis galima teigti, kad žalingumo riba būna pasiekta tuomet, kai išilginiame rapsų pasėlio metre būna 2–3 spragės.

Rapsiniai žiedinukai – maži juodi, blizgantys vabaliukai. Kenkia butonizacijos metu, žiedų butonuose išgraužia angas, išėda kuokelius ir piesteles. Tuomet butonai nukrinta, o žiedai ir ankštaros nebeišsivysto. Žiedinukų žalingumo riba Lietuvoje nėra ištirta, o vadovaujantis kitų šalių duomenimis, insekticidus rekomenduojama naudoti, kai augimo pradžioje ant augalo yra 1–2 vabalai, o butonizacijos metu – 3–4 vabalai.

Ankštarinis paslėptastraublis – pilkšvas, ovalus su straubleliu vabalas. Kenkia po rapsų žydėjimo. Patelės deda kiaušinėlius į ankštaras. Šio kenkėjo žalingumo riba Lietuvoje taip pat neištirta. Pagal kitų žalių duomenimis kenksmingumo riba pasiekiama, kai ant augalo randamas 1 vabalas.

Ankštariniai gumbauodžiai – gelsvai rausvi smulkūs uodukai. Jų patelės kiaušinėlius deda jau į pažeistas ankštaras, pvz., ankštarinių paslėptastraublių. Tinkamiausias laikas gumbauodžiams plisti, kai oras šiltas, vyrauja saulėtos ir nevėjuotos dienos. Šio kenkėjo žalingumo riba Lietuvoje nenustatyta.

Kopūstinės kandys – rusvai pilki drugeliai. Šių kenkėjų lervos lapuose padaro daug netaisyklingos formos apskritų langelių, išėda minkštimą ir palieka tik epidermį, kuris vėliau sudžiūvęs ištrupa. Žalingumo riba Lietuvoje neištirta.

Rapsiniai stiebiniai paslėptastraubliai ir kopūstiniai stiebiniai paslėptastraubliai – kenkėjai, kurių lervos pažeidžia rapsų stiebų, lapkočių ir lapų gyslų audinius. Vabalų patelės deda kiaušinius į jaunus stiebų ūglius žemiau augimo pumpuro, kopūstinių stiebinių paslėptastraublių – į lapkočių ir lapų pagrindinės gyslos audinius. Didesnės žalos padaro žieminių rapsų pasėliuose. Šių kenkėjų pažeisti augalai lėčiau auga, stiebai išsikraipo, supleišėja. Kenkėjų patelėms dedant kiaušinėlius ant rapsų stiebų ir lapkočių, rekomenduotina nupurkšti rapsų pasėlius vienu iš kontaktinių insekticidų. Šio purškimo laikas sutampu su rapsų butonizacijos pradžia, kuomet reikia kovoti su rapsiniais žiedinukais. Lervoms išsiritus stiebų ir lapkočių viduje, kontaktiniai insekticidai neefektyvūs, todėl rekomenduojama pasėlį purkšti sisteminio veikimo insekticidais.

Rapsų pasėlį apsaugoti nuo visų kenkėjų gali insekticidiniai beicai arba kontaktiniai insekticidai su veikliąja medžiaga alfa-cipermetrinu (norma – 0,2 l/ha) arba zeta-cipermetrinas (norma – 0,07–0,1 l/ha). Sisteminių insekticidų veikliosios medžiagos yra deltametrinas ir tiaklopridas. Naudojimo norma – 0,6–0,75 l/ha.

Informaciją parengė augalininkystės konsultantai Gitana Jonuškaitė, Vilma Brakauskaitė, Jurgita Jonikaitė, Audrius Stoškus, Albertas Marma

Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.


 VIDEONAUJIENOS

Kalkinimas: į grumtynes su rūgščiu dirvožemiu
Jaunasis ūkininkas: „Nėra nė dienos, kad negalvotume apie dirvą“

NAUJIENŲ PRENUMERATA
* Privatumo sąlygos


GEBA_1

4

projekto


© VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, 2010–2019 m.
Šioje interneto svetainėje pateiktą tekstinę ir grafinę informaciją, videomedžiagą naudoti kituose kūriniuose, kopijuoti, platinti ir atgaminti be išankstinio
VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos leidimo griežtai draudžiama.
Naudojimo taisyklės
* Privatumo sąlygos