STRAIPSNIAI > MIŠKININKYSTĖ > A. Tebėra: „Dėl biokuro brangimo jokių stebuklų nėra“

A. Tebėra: „Dėl biokuro brangimo jokių stebuklų nėra“

Angelė Adomaitienė
www.miskininkas.eu






2018-09-05

© LŽŪKT nuotr.

„Ekonominės kategorijos – paklausa, pasiūla, kaštai, kaina ir pelnai – yra kaip susisiekiantys indai, kur viską galima labai greitai suskaičiuoti. Dėl galimo biokuro brangimo, tarkim 4-5 eurais už kubinį metrą, jokių stebuklų taip pat nėra, biokuro kainos augimą lemia objektyvios priežastys”, – teigia miškininkas dr. Albinas Tebėra.

Biokuro žaliavos – į valias

Mokslininko tvirtinimu, biokuro žaliavos yra pakankamai. Vien perbrendusių baltalksnynų turime apie 16 mln. kub. metrų, o kur dar kiti menkaverčiai medynai, ugdomųjų kirtimų fitomasė, kurios susidaro apie 300 tūkst. kub. metrų kasmet, medienos ruošos bei jos apdirbimo liekanos, taip pat energetinės plantacijos, apie kurias taip svajojome. Deja, vyraujant kainoms, kai biokuro kaštai tampa didesni nei gaunama už žaliavą, niekas neužsiims nei biokuro plantacijomis, nei žaliavos iš medynų ugdomųjų kirtimų ruošimu.

„Kad biokuro kaštai didesni už siūlomą kainą, tai čia tikrai ne žaliavos kiekio problema. Privačiame miškų sektoriuje baltalksnynų prisikaupę daug. Bet situacija dabar maždaug tokia: jei žaliavos ruošėjas baltalksnyną gautų veltui, tada jį perdirbti į kurą apsimokėtų. Tačiau koks miško savininkas jį atiduos už dyka… Iš esmės turi būti įvertinti visos biokuro žaliavos ruošos sąnaudos: medyno auginimo kaštai, medžių iškirtimas, ištraukimas, susmulkinimas. Tai – paprasta elementari artimetika. Šiems duomenims išanalizuoti ir apskaičiuoti realią žaliavos kainą daug laiko nereikia …“ – tvirtina A. Tebėra.

Anot jo, problema ta, kad šilumos gamybos ir jos tiekimo versluose dalis informacijos neaiški, nežinoma, daug emocijų, politikavimo ir triukšmų.

„Miškininkai biokuro energetikos versluose visą laiką buvo „mažieji partneriai“, dirbdavo vos 1-2 eurai už kub. metrą virš kaštų, tai pasiūlos su tokia kainodara nelabai padidinsi. Be to, smulkesnėms privačioms įmonėms, užsiimančioms biokuro ruoša, sunku modernizuotis, surasti lėšų investicijoms. Valstybinėse miškų urėdijose anksčiau buvo kiek kitokia politika – jos iš jėgos pozicijų buvo pastūmėtos ruošti biokurą, nors iš tikrųjų ekonominiai galai dažnai nesueidavo. Paprastai nuostolis buvo dengiamas iš vertingesnės medienos pardavimų, tačiau šitaip neturi būti. Biokuro žaliavos kaina objektyvus dalykas – kaštus galima suskaičiuoti, plius rentabilumas ir tuo visos spekuliacijos turėtų pasibaigti“,- mano ekspertas.

Jis vardija, kad biokuro žaliavos ruošos kaštai ir biokuro kaina didėja dėl šiemet apie 20 proc. brangusios medienos, maždaug tiek pat brangusio dyzelinio kuro bei darbo užmokesčio Lietuvoje augimo. Vidutinis darbo užmokestis šių metų pirmąjį ketvirtį buvo 9,5 proc. didesnis nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Biokuro ruošėjams ir kitų miško darbų rangovams vis sunkiau rasti žmonių, ypač kvalifikuotų specialistų, pavyzdžiui, medvežių bei medienos smulkintuvų operatorių. Kad darbininkai iš miškų neišsibėgiotų, reikia atitinkamai ir mokėti, žmones motyvuoti. Nori nenori darbdaviai bus priversti tai daryti. Energijos išteklių birža „Baltpool“ taip pat antrina, kad biokuro kainos augimą lemia objektyvios priežastys, t. y. auganti dyzelino kaina, didėjantys darbuotojų atlyginimai bei reikšmingai kylanti žaliavos kaina. Gegužės mėnesį vykęs Valstybinių miškų urėdijos regioninių padalinių medienos aukcionas antrajam 2018 m. pusmečiui, parodė, kad biokuro pramonėje naudojamų kirtimo atliekų (kirtavietėje) kaina (10,65 Eur/kub.m) pakilo 21 proc., bei 28 proc. pakilo II ir III kaitrumo klasės malkinės medienos kaina (30,03 Eur/kub.m).

Trumpalaikiuose aukcionuose liepą parduodamos medienos kainos pokytis per mėnesį rodo, kad kirtimo atliekų kaina didėjo 27 proc. (17,20 Eur/kub. m.), o II ir III k. malkinės medienos – 9 proc. (31,68 Eur/kub. m).

Priešrinkiminiai triukai?

Kokią įtaką padidėjusi biokuro kaina gali turėti šilumos kainoms? A. Tebėros manymu, drastiškų šuolių neturėtų būti. „Čia jau reikėtų žiūrėti energetikų, t. y. šilumos ruošėjų ir tiekėjų „kiemą“. Nors apie tai neturiu detalios informacijos, kad galėčiau visą kaštų išklotinę padaryti, vis dėlto nuojautos tokios, jog šiame versle ne viskas tvarkoje, kadangi bendroje šilumos kainoje biokuro žaliavos kaina nesudaro nei 25 proc. Matyt, šiuose versluose ne viskas racionalu, per dideli šilumos nuostoliai, o gal ir pelnai didoki,“ – svarsto pašnekovas.

Pasaulio biomasės energetikos asociacijos (WBA) prezidentas Remigijus Lapinskas irgi sako, kad kalbėti, jog biokuras lems šilumos kainų šuolį – neteisinga.

“Tokias spekuliacijas laikau priešrinkiminiais triukais, kai norint padidinti šilumos kainas ieškoma atpirkimo „ožių“. Biokuro kainų augimas nuo 120-130 eurų už toną naftos ekvivalento (tne) iki 170-180 Eur/tne gali lemti šilumos kainos augimą 0,3 – 0,4 euro cento už kilovatvalandę”,- aiškina jis ir pabrėžia, kad biokuras bendroje šilumos kainoje sudaro tik penktadalį kainos.

Šilumos kainos 2018 m. rugpjūčio mėn., ct/kWh su PVM 

Web-pav1 



 VIDEONAUJIENOS

Miško savininkų nuotoliniai mokymai: mokesčiai už parduotą medieną ir nenukirstą mišką
Miško savininkų nuotoliniai mokymai: miško sanitarinė ir priešgaisrinė apsauga

NAUJIENŲ PRENUMERATA
* Privatumo sąlygos
MOKYMŲ ir RENGINIŲ KALENDORIUS


 

miskininkystes-baneris

manto-baneris

4_2


© VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, 2010–2018 m.
Šioje interneto svetainėje pateiktą tekstinę ir grafinę informaciją, videomedžiagą naudoti kituose kūriniuose, kopijuoti, platinti ir atgaminti be išankstinio
VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos leidimo griežtai draudžiama.
Naudojimo taisyklės
* Privatumo sąlygos