STRAIPSNIAI > GYVULININKYSTĖ > Mikroorganizmai silosuojamuose pašaruose

Mikroorganizmai silosuojamuose pašaruose

Remigijus Lapinskas
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos gyvulininkystės specialistas






2018-09-12

© LŽŪKT nuotr.

Pastaraisiais metais galvijų laikytojai visame pasaulyje patiria nemažai ekonominių nuostolių dėl galvijų sveikatingumo. Suprantama, tai susiję su teikiama produkcija ir reprodukcinėmis funkcijomis, kurioms didelės įtakos turi pašarų kokybė. Lietuvos sąlygos yra palankios mikromicetams augti, todėl maisto produktai ir pašarai gali būti užteršti. Siekiant apsaugoti gyvulius nuo mikotoksikozių, ypač svarbu laikytis siloso ruošimo technologijų, nenaudoti pašarų gamybai žaliavų, apkrėstų mikromicetais.

Gyvulininkystės ūkiuose svarbiausias prioritetas – kokybiški savos gamybos pašarai. Jų kiekis ir kokybė ūkyje priklauso nuo žaliavų būklės ir turimos pašarų ruošimo technikos. Norint pagaminti geros kokybės ir ilgiai neprarandantį vertės konservuotą pašarą, reikia įvertinti daugybę faktorių, laikytis konservuotų pašarų ruošimo taisyklių.

Jei stambusis konservuotas pašaras bus geros kokybės, galvijai gaus reikiamą kiekį energijos, baltymų, angliavandenių, vitaminų, mineralų ir kitų medžiagų, reikalingų jų fiziologiniams poreikiams patenkinti.

WEb-pav1Tinkamai paruoštas ir naudojamas silosas

WEb-pav2Netinkamai paruoštas ir naudojamas silosas

Pagrindinis galvijų stambusis pašaras Lietuvoje yra žolės ir kukurūzų silosas. Silosas – tai anaerobinėse (be deguonies) sąlygose fermentuoti žali augalai, kai, veikiant mikroorganizmams, augaluose esantis cukrus fermentuojamas į organines rūgštis. Iš jų svarbiausia yra pieno rūgštis. Silosas gali būti gaminamas ne tik iš žolių, bet ir iš kitų žalių augalų – kukurūzų, varpinių ir/ar grūdinių kultūrų ir kt.

Siloso higieninė sanitarinė kokybė priklauso nuo jame esančių mikroorganizmų. Siloso mikroflorą galima padalinti į dvi grupes: pageidaujamą ir nepageidaujamą. Pirmajai grupei priskiriamos pieno rūgšties bakterijos, antrajai – klostridijos ir enterobakterijos, mielės, mikroskopiniai grybai ir Listeria spp. Daugelis šių organizmų ne tik mažina siloso maistinę vertę, bet ir turi įtakos gyvūno sveikatai ir/arba pieno kokybei.

Pienarūgštės bakterijos

Pienarūgštės bakterijos priklauso epifitiniams mikroorganizmams. Aptinkamos ant žemesnių augalų dalių. Jos gali būti skirstomos į obligatines heterofermentines, fakultatyvines heterofermentines arba obligatines homofermentines. Obligatinėms heterofermentinėms priskiriamos L. brevis, L. buchneri ir Leuconostoc mesenteroides, kurios fermentuoja heksozes į pieno rūgštį, acto rūgštį arba etanolį ir CO2. Fakultatyvinėms heterofermentinėms priskiriamos Lactobacillus plantarum, L. pentosus, Pediococcus acidilactici, P. pentosaceus ir Enterococcus faecium, taip pat gaminančios pieno rūgštį iš heksozės. Obligatinėms homofermentinėms priskiriamos Pediococcus damnosus ir Lactobacillus ruminis, gaminančios 85 proc. pieno rūgšties iš heksozės (tirpios gliukozės).

Enterobakterijos

Enterobakterijos yra fakultatyviniai anaerobiniai organizmai. Dažniausiai silose yra ne patogeninės jų padermės. Tai nepageidaujama siloso mikroflora. Dėl savo sacharolitinių ir proteolitinių savybių enterobakterijos konkuruoja su pienarūgštėmis bakterijomis. Taip nutinka fermentacijos pradžioje.

Bacilų bakterijos

Bacillus spp. yra lazdelės, formuojančios endosporas. Nuo klostridijų jos skiriasi tuo, jog geba augti aerobinėmis sąlygomis. Fakultatyvi anaerobinė bacila gali fermentuoti įvairius angliavandenius ir išskirti etanolį, glicerolį. Bacillus cereus, B. lentus, B. firmus, B. sphaericus, B. licheniformis ir B. Polymyxa fermetacijos fazėje vaidina tik antraeilį vaidmenį, todėl sugadinti silosą gali tik dauginantis mikroskopiniams grybams.

Listerijos

Listeria monocytogenes yra patogeninė fakultatyvinė anaerobinė bakterija, kenkianti karvėms, avims ir ožkoms. Kai karvių imunitetas nusilpęs, dažniausiai įtariama listeriozė. Padidėję susirgimai listerioze siejami su didelių siloso rulonų naudojimu: kai silosas yra nepakankamai suspaustas (ne tankus), mažėja jo fermentacija bei pH vertė. Tai netaisyklingas siloso laikymas. Bakterijos sėkmingai dauginasi ir auga, kai pH yra 3,2 ir 4,2. Tokiu pašaru šeriamoms, pvz., karvėms, sukeliami abortai, jos serga centrinės nervų sistemos ligomis arba nugaišta.

Klostridijos

Klostridijos yra anaerobinis mikroorganizmas, formuojantis endosporas. Daugelis iš jų gali fermentuoti angliavandenius ir baltymus. To rezultatas – sumažėjusi maistinė siloso vertė. Kaip ir enterobakterijos, jos gamina biogeninius aminus, kurie sukelia keletą problemų. Klostridijos gali būti randamos išmatose, todėl gali užkrėsti pieną.

Išskiriamos dvi klostridijų grupės: sacharolitinės (Clostridium butyricum, Cl. tyrobutyricum) ir proteolitinės (Cl. bifermentants, Cl. sporogenes, Cl. perfringens). Pirmos grupės klostridijos skaido pieno rūgštį į sviesto rūgštį, tokiu būdu didindamos siloso pH. Tuo tarpu antroji grupė skaido amino rūgštis į sviesto rūgštį ir acto rūgštį, aminus, CO2 ir NH3, taip pat didindama pH.

Klostridijos galvijams yra pavojingos. Jos gali sukelti infekcinį nekrotinį hepatitą (INH), piktybinę edemą, stabligę, botulizmą, „juodą koją“ (tai klostridijų sukelta liga, kai pažeidžiami galinių kojų raumenys).

Mikroskopiniai grybai

Mikroskopiniai grybai yra grupė organizmų. Jų yra visur ir egzistuoja kaip saprofitai arba ant augalų. Dažniausiai pašaruose aptinkami Fusarium, Alternaria, Penicillium ir Aspergillus genčių mikroskopiniai grybai, išskiriantys mikotoksinus.

Mikroskopinių grybų antriniai metabolitai – mikotoksinai

Mikotoksinai – tai antriniai mikroskopinių grybų metabolitai, kuriuos išskiria mikroskopiniai grybai kaip reakciją į augalų junginius (dikumarolį) ar pakitusias aplinkos sąlygas. Mikotoksinai gali padidinti susirgimų skaičių ir sumažinti produkcijos efektyvumą. Bendrasis kai kurių mikotoksinų poveikis:

  • sumažina pašaro įsisavinimą,
  • sumažinta maistinių medžiagų absorbciją ir metabolizmą,
  • virškinimo sutrikimai, įskaitant hemoragiją ir nekrozę,
  • audinių ir organų pakenkimas,
  • galūnių gangrenavimas,
  • paveikimas endokrininės sistemos,
  • reprodukcinius sutrikimai, embrionų mirtis, abortai,
  • nervų sistemos sutrikimai, drebulys, nekoordinuoti judesiai,
  • nusilpusi imuninė sistema,
  • gaišimas.

Patogeniškiausi mikotoksinai galvijams

Web-lentele

Visame pasaulyje kukurūzų siloso užkrėstumas mikromicetais didėja. Galvijų laikytojams tai sukelia nemažų ekonominių nuostolių. Vis dažniau pasireiškia galvijų susirgimai, sukelti mikromicetų, dar vadinamų mikotoksikozėmis. Mikotoksinai yra imunotoksiški, pasižymintys kancerogeniniu, reprodukciją ir endokrininę sistemą trikdančiu veikimu.

Lietuvos sąlygos yra palankios mikromicetams augti, todėl maisto produktai ir pašarai gali būti užteršti. Norint apsaugoti gyvulius nuo mikotoksikozių, ypač svarbu laikytis siloso ruošimo technologijų, nenaudoti pašarų gamybai žaliavų, apkrėstų mikromicetais.

Naudinga vaizdo informacija

Grūduose – gausybė nuodus gaminančių grybų

Bandos sveikata – nenuginčijamas argumentas

Žolynų įrengimas ir priežiūra: kaip pasiruošti ir ką apmąstyti

Veršinga ... ar ne?

Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.


 VIDEONAUJIENOS

Bitininkavimas daugiaaukščiuose aviliuose
Srutų rūgštinimo technologija išbandoma ir Lenkijoje

NAUJIENŲ PRENUMERATA
* Privatumo sąlygos
MOKYMŲ ir RENGINIŲ KALENDORIUS


 

 

pasaru-tyrimo-baneris

mobili laboratorija


© VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, 2010–2018 m.
Šioje interneto svetainėje pateiktą tekstinę ir grafinę informaciją, videomedžiagą naudoti kituose kūriniuose, kopijuoti, platinti ir atgaminti be išankstinio
VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos leidimo griežtai draudžiama.
Naudojimo taisyklės
* Privatumo sąlygos