STRAIPSNIAI > PASAULIS > Paslaugos ūkininkaujantiems Vokietijoje – nuo sėjos iki derliaus realizavimo

Paslaugos ūkininkaujantiems Vokietijoje – nuo sėjos iki derliaus realizavimo

Ramunė Sutkevičienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vyriausioji redaktorė






2018-10-17

Vienas iš Blunk įmonės padalinių užima nemažą teritoriją. Visur juntama preciziška vokiška tvarka.
© LŽŪKT nuotr.


www.agroakademija.lt komanda lankosi vokiečių įmonėje Blunk, kuri daugiau nei trisdešimt šešerius metus teikia žemės ūkio technikos ir konsultavimo paslaugas. Šeimos verslą plėtojanti įmonė yra viena iš 16 -os partnerių, kuri drauge su Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba įgyvendina Europos Sąjungos projektą „Srutų rūgštinimo technologijos Baltijos jūros regione“. Tokių įmonių, kaip Blunk, Lietuvoje kažin ar rastume, tik kelios veikia ir Vokietijoje: pagal ūkininko pageidavimą įmonė sava įranga įdirba žemę, sėja, tręšia, purškia pasėlius, nuima derlių ir jį parduoda. Praktiškai padaro visus darbus! Apie veiklos plėtrą  bei išbandomas inovacijas kalbamės su  įmonės atstovu, diplomuotu žemės ūkio inžinieriumi Filipu Staritzu (Philipp Staritz). Vaizdo reportažą iš susitikimo žiūrėkite čia.

Web-pav1Kokios pagrindinės įmonės veiklos kryptys?

1982 metais Joachimas Blankas (Joachim Blunk) įmonės veiklą pradėjo čia, vidurio Šlėzvigo-Holšteino žemėje (red. Šlėzvigas-Holšteinas – žemė pačioje Vokietijos šiaurėje, prie Baltijos ir Šiaurės jūrų), vėliau prie vadovavimo vairo stojo ir du jo sūnūs: Jochenas (Jochen Blunk) ir Henrikas (Henrik Blunk) Blankai.

Mūsų regione daugiausia vystoma gyvulininkystė. Vyrauja smėlingos dirvos. Vakarinėje ir rytinėje dalyse labiau paplitę augalininkystės ūkiai. Ūkininkams teikiame žemės ūkio paslaugas: tręšiame skystu mėšlu (srutomis), nuimame derlių, dirbame žemę ir pan. Tręšimas – svarbi įmonės veiklos dalis. Per metus išpurškiame apie 1,3 milijono kubinių metrų skysto gyvulių (karvių ir kiaulių) mėšlo (srutų). Taip pat purškiame ir perdirbtas biodujų jėgainių srutas.

Kita svarbi veiklos dalis – javų, kukurūzų derliaus nuėmimas. Šiemet vasara sausa, tad kukurūzų derlių nuėmėme pusantro mėnesio anksčiau. Nukūlėme maždaug 60 000 hektarų. Kukurūzai naudojami silosui, biodujoms bei gyvulių pašarui gaminti.

Įprastai šiame, Šiaurės Rytų Vokietijos, regione auginami žieminiai kviečiai, žieminiai miežiai, rapsai, kukurūzai silosui, žolės, cukriniai runkeliai bei bulvės. Rytinėje Šlėzvigo-Holšteino žemės dalyje daugiausia auginami žieminiai javai.

Paprastai ūkininkams žemės ūkio technikos nenuomojame. Patys atliekame visus žemės dirbimo, priežiūros, derliaus nuėmimo darbus, rūpinamės logistika ir kt. Ūkininkas ateina pas mus ir sako: „Man reikia išlaistyti tūkstantį kubinių metrų srutų. Mano laukai štai čia“ arba „Štai čia yra mano laukas, padarykite viską, ką reikia – įdirbkite žemę, pasėkite, nupurkškite, patręškite, nuimkite derlių, parduokite jį“. Ir mes darome viską, ką reikia. Mūsų devizas –„Kokybė ir našumas: Blunk tai padarys yra už jus!“ nuolat skatina mus užtikrinti geriausius galimus rezultatus.

Dirbame  5 skirtinguose padaliniuose visoje Vokietijoje. Daugiausia žemdirbiams paslaugų teikiame šiaurės, šiaurės-rytų Vokietijoje. Šiuo metu mūsų veikla išplėsta iki Saksonijos-Anhalto žemės (žemė Vokietijos vidurio rytuose).

Web-pav5Įamžinta veiklos pradžia.

Ar konsultuojate ūkininkus, pvz., augalininkystės ar gyvulininkystės klausimais, ar tik už juos padarote didžiąją dalį darbo?

Turime darbuotojų, kurie atsakingi ir už klientų konsultavimą. Jie konsultuoja ne tik pasėlių priežiūros, gyvulininkystės, bet ir viso ūkio valdymo klausimais. Tačiau tai papildomas darbas, kad klientas gautų visą paslaugos paketą, jeigu jam to reikia. Šiame padalinyje, kuriame esame, dirba 4 tokie konsultantai. Kituose padaliniuose taip pat yra už klientų konsultavimą atsakingų darbuotojų.
Turime studentų-praktikantų, jie dirba įvairius darbus čia, biure.

Lietuvoje dažnai sudėtinga rasti gerų ir pastovių darbuotojų, dirbančių žemės ūkyje? Kaip su darbuotojų kaita jūsų įmonėje, ar turite problemų?

Pagrindinis mūsų uždavinys – surasti gerų, kvalifikuotų darbuotojų, kurie gerai valdytų techniką. Tai nelengva, nes dirbant žemės ūkio sektoriuje daug kas priklauso nuo oro sąlygų. Vasarą dirbame intensyviai, kai kiti tuo tarpu ilsisi. Todėl nuolat turime galvoti, kad mūsų žmogiškųjų išteklių valdymas būtų tinkamas, nes taip pat sunku rasti ir išlaikyti žmones. Tačiau didelių problemų neturime. Įmonėje šiuo metu dirba per 260 darbuotojų. Darbų sezono įkarštyje kolektyvą sudaro beveik 400 žmonių.

Kas paskatino dalyvauti ES projekte „Srutų rūgštinimo technologijos Baltijos jūros regione“?

Tai pirmas kartas, kai mes dalyvaujame ES finansuojamame projekte. Manau, kad Vokietijoje retai būna, jog privati kompanija dalyvauja tokiame projekte. Todėl buvo daug naujos informacijos, kaip pavyzdžiui, organizuoti pirkimų procesą. Kartais dalyvaujame smulkesniuose vyriausybės ar Kylio universiteto inicijuotuose projektuose, dažniausiai kaip įmonė, turinti didelį žemės ūkio mašinų parką, pvz., tyrėme, kokią įtaką dirvos suslėgimui turi technika, montuojamos padangos ir pan. Tokiame projekte, kaip šis, nedalyvavome. Žiūrėsime, kaip bus ateityje.

Kaip minėjau, tręšimas – viena svarbiausių mūsų teikiamų paslaugų, tad ieškome efektyviausių metodų. Taip atradome šį projektą. Intensyvi gyvulininkystė, kai nenaudojami pakratai, yra nemenkas skystų trąšų šaltinis. Dėl šios priežasties racionalus valdymas tampa didžiausiu iššūkiu. Inovatyvių technologijų taikymas, naudojant natūralias trąšas, padeda sumažinti neigiamą žemės ūkio poveikį aplinkai. Viena iš šių technologijų – srutų rūgštinimo technologija. Toks metodas naudojamas Danijoje jau 15 metų. Viskas atrodė įdomu, tačiau anksčiau Vokietijos ūkininkams nereikėjo sukti galvos dėl optimalaus srutų panaudojimo. Pas mus nebuvo tokių griežtų apribojimų, kaip Danijoje.

Dabar situacija kitokia. Yra trys pagrindinės priežastys išbandyti srutų rūgštinimo technologiją. Pirmoji, turime naują reglamentą, priimtą 2017 metais. Jo pagrindas – ūkininkai turi daugiau rūpintis darbo našumu, daugiau pasėlius tręšti organinėmis trąšomis ir kt. Antroji, projekto partneriai Vokietijoje padėjo organizuoti lauko bandymus. Galėjome pademonstruoti savo klientams, kaip srutų rūgštinimo technologija veikia. O trečia priežastis – finansuotos kai kurios mūsų investicijos. Mums būtų reikėję daug lėšų, kad įsigytume srutų rūgštinimo laukuose technologiją.

Web-pav6Įmonė įsigijo 20 žarninių skysto mėšlo skleistuvų su rūgštinimo įranga.

Tiesiog susiklostė palanki situacija ir mes ryžomės prisidėti prie projekto veiklos. Jeigu būtume neišbandę šios technologijos dabar, tai būtume padarę tik po kokių 5 ar 6-erių metų. Įsitikinome, kad technologija gera ir veikia.

Anksčiau buvo skaičiuojama, kad tai per brangi investicija, mat, azoto kaina žema, o rūgštinimo technologija brangi. Todėl ją naudoti ūkyje buvo neekonomiška. Tačiau su šiuo projektu mums atsivėrė galimybės, buvo paspirtis investuoti į reikalingos technikos įsigijimą. Bendradarbiaudami su Kylio universitetu ir Vokietijos Federacinės valstybės Šlėzvigo-Holšteino žemių Valstybine Žemės ūkio Aplinkos ir kaimo vietovių agentūra, pateikėme šią technologiją į rinką. Tai geras ir galbūt vienintelis būdas ankstyvą pavasarį pasėlius tręšti srutomis, kai jos parūgštinamos prieš pat išlaistymą laukuose, ir išvengti amoniako emisijos.

Jūs tręšiate ne tik srutomis, bet ir biodujų jėgainių srutomis. Kaip sekėsi išbandyti praktinius rūgštinimo proceso aspektus, optimizuoti bandomąją technologiją?

Vienintelis skirtumas tarp mūsų ir danų naudojamos srutų rūgštinimo technologijos – mes turime daug biodujų jėgainių srutų. Danai jų neturi. Jie daugiausia naudoja karvių ir kiaulių srutas. Biodujų jėgainių srutose yra šiek tiek kitokios mineralinės ir organinės medžiagos, srutų rūgštingumas kitoks. Jis yra maždaug vienetu didesnis. Įprastai mėšlo rūgštingumas siekia apie 7,5, o biodujų jėgainių srutų rūgštingumas yra apie 8,5. Taigi, mums reikėjo naudoti daugiau rūgšties, kad sumažintume srutų rūgštingumą iki 6 ar 5,6. Danams reikia 2 litrų sieros rūgšties kubiniam metrui, o biodujų jėgainių srutų atveju reikėjo 4–6 litrų sieros rūgšties, kad numuštume pH lygį. Tai buvo viena iš pagrindinių problemų.

Mūsų logistinė dalis apima tik važiavimą gatvėmis. Kita dalis – tręšimas. Vienas darbuotojas tręšia, kiti darbuotojai srutvežiais veža mėšlą. Kad ši technika galėtų važiuoti gatvėmis, turi būti kitokios padangos, be to, laukuose naudojamos didžiulės padangos, kad kuo mažiau būtų spaudžiama dirva. Vokietijoje gatvėmis galima vežti 40 tonų. O mes turime 36 m3 srutų laistymo cisternų, kurios tuščios sveria tiek. Taigi, srutas iki lauko tenka vežti srutvežiais. Projekto idėja – kad kiekvienas ūkininkas galėtų išbandyti srutų rūgštinimo technologiją, nes tai padaryti pačiam, sakykime, vidutiniam ūkininkui, yra per brangu.

Lietuvoje sulaukiame daug klausimų dėl naudojamos rūgšties ir jos galimos įtakos dirvožemiui. Ar kyla ūkininkams dvejonių dėl rūgštinamų srutų?

Mes neturime jokių nepalankių diskusijų šia tema. Aš žinau, kad mūsų įvaizdis tarp ūkininkų yra labai geras. Jeigu mes rekomenduojame rūgšties panaudojimą, kaip saugų metodą, jie su tuo sutinka. Mes neabejojame, kad šis metodas yra saugus, kaip ir, pvz., kalkinimas, nes tai susiję su dirvožemio pH mažinimu. Ūkininkai labiausiai suinteresuoti veiksmingumu. Turime ūkininkų, kurie nori naudoti šią technologiją nesvarbu, kiek ji kainuoja. Manau, kad tai gero ūkininkų mąstymo ženklas.

Mes žinome, kaip tinkamai panaudoti rūgštį, suplanuoti logistiką, tad dėl srutų rūgštinimo Vokietijoje nepasitenkinimo nėra. Argumentacija labai paprasta: mažesnė amoniako emisija, sieros, kaip mineralinės trąšos naudojimas, ir visa tai nekenkia aplinkai, netgi atvirkščiai, naudinga. Taigi, mes turime puikų pagrindą naudoti šią technologiją.

Kaip supažindinate ūkininkus su projekto rezultatais?

Pradėjome nuo lauko bandymų. Jie buvo įrengti mažuose laukeliuose, stambesni bandymai – mūsų regiono ūkininkų laukuose, Kylio universiteto, su kuriuo bendradarbiaujame,  demonstraciniame ūkyje. Buvo organizuotos lauko dienos. Kasmet rengiame taip vaidinamą „Informacijos dieną“. Joje dalyvauja nuo 400 iki 600 mūsų klientų.

Web-pav4Žemdirbiams  demonstruojamos srutų rūgštinimo technologija in-Fieald, kai srutos parūgštinamos prieš pat jų išlaistymą laukuose.

Apie skysto mėšlo rūgštinimo technologiją plačiai dar nepradėjome skelbti, nes norėjome palaukti, kol gausime daugiau rezultatų iš bandymų, juos išsinagrinėti, kad galėtume argumentuotai pateikti klientams. Kitais metais šią technologiją taikysime plačiau. Daug informacijos pateikėme žemės ūkio srities žurnaluose, savo interneto svetainėje. Mūsų įmonė projekte yra investicinis partneris, ne mokslinis. Dirbame savo darbą ir informuojame apie projekto rezultatus klientus bei regiono ūkininkus. Šis projektas skirtas ne tik mūsų klientams, bet visiems Vokietijos žemdirbiams. Manau, kad Šiaurės Vokietijoje mes einame tinkamu keliu.

Kiek įmonėje turite klientų? Kaip stebima paslaugų klientams kokybė?

Kasmet įmonės teikiamomis paslaugomis naudojasi apie 4 000 klientų. Būna nežymių pasikeitimų, tai normalu, tačiau kasmet visose veiklos srityse augame apie 10 procentų, todėl naujų klientų daugiau, negu tų, kurie palieka įmonę. Tik su stambesniais klientais pasirašome sutartis, pavyzdžiui, dėl srutų laistymo ar derliaus nuėmimo darbų, bet dažniausiai ir daugiausia ūkininkų tiesiog paskambina mums ir užsisako paslaugas. Jos priklauso nuo kliento poreikių.

Web-pav2Statybos vyksta intensyviai.

Įmonė didelį dėmesį skiria optimaliam logistikos valdymui. Žemės ūkio mašinos prijungtos prie telemetrinės sistemos, todėl galime stebėti jų darbą. Tai svarbu klientui. Žodžiu, kaupiame visą informaciją, kurią turi ir nori gauti ūkininkas. Tai yra labai svarbu ir planuojant logistiką, skaičiuojant išlaidas, žinoma, ir paslaugos kontrolei.

Kitas svarbus dalykas – šimtaprocentinis planavimas tiesiogiai tinkle. Kiekvienas mašinos operatorius turi planšetinį kompiuterį, kuriuo registruoja savo darbo laiką. Tad galime matyti, ar konkretaus operatoriaus mašinai yra suplanuota darbo kitą dieną, galima planuoti ir kokiuose laukuose bus dirbama ir pan.

Ši informacija padeda argumentuotai pristatyti įstaigos paslaugas žemdirbiams, nes mes – ne pigiausi rangovai rinkoje. Manau, kad esame vieninteliai šalyje su tokia, kaip mūsų, darbuotojų struktūra. Vokietijoje yra tik trys stambios rangovų kompanijos, kurios teikia panašias paslaugas. Vokietijoje ūkių mažėja, bet jie stambėja. Ūkininkai vis labiau pasikliauja rangovais, nes patys visų darbų atlikti negali, ypač plėtojantys gyvulininkystę.

Web-pav3Įmonė didelį dėmesį skiria optimaliam logistikos valdymui.

Ar gaunate kompensacijų už savo teikiamas paslaugas iš regioninių programų, ES lėšų ir pan.? 

Kaip ir Lietuvoje, taip ir mūsų ūkininkai įvairioms programoms įgyvendinti gauna lėšų iš ES. Taip bus iki 2020 m., po to matysime. Mes jokių kompensacijų už savo teikiamos paslaugas iš regioninių programų, ES lėšų negauname. Viską darome patys, pasitelkdami tinkamą argumentaciją.

Tai įdomus klausimas, nes galima galvoti, kad kai vyriausybė duoda pinigų, tada reikalai pradeda tvarkytis. Manau, kad tokia nuomonė klaidinga. Ūkininkas pats turi būti ekonomiškai suinteresuotas naujomis inovacijomis, o mes turime surasti tinkamų tam argumentų, mokslininkų tyrimais pagrįstų rezultatų. Geras pavyzdys – tiesioginio mėšlo įterpimo technologijos. Argumentai: mažesnė amoniako emisija, kuri derinama su žemės dirbimu. Ūkininkui nieko nereikia daryti, visus darbus padarome mes. Jam pateikiami visi darbų paskaičiavimai etapais. Mums reikia turėti gerų idėjų, argumentų ir viskas veikia savaime.

Kokios ateities perspektyvos, kokios technologijos šiuo metu yra jūsų akiratyje? 

Mūsų įmonės perspektyvos – šimtu procentų pozityvios. Norime plėstis į kitus regionus, kad turima technika dirbtų efektyviau. Tai būtų viena perspektyva. Kokia kita? Manau, kad per 10–15 metų mūsų darbo pobūdis pasikeis. Daugiau žemdirbiams teiksime tręšimo, purškimo paslaugų. Galvoju, kad mūsų darbuotojai taip pat dirbs kitaip. Žemės ūkio mašinose bus dar daugiau automatizacijos, patobulintos elektrinės ir telemetrinės mašinų dalys. Ateityje slypi didžiulis potencialas, kalbant apie techniką, kuris reikalingas operacijas atliks geriau, negu pats ūkininkas. Gausime daugiau informacijos iš palydovų. Taigi, po 10–20 metų žemės ūkio sektorius labai pasikeis.

Ačiū už pokalbį.

Vertė Saulius Zagorskis, LŽŪKT

Vaizdo informacija apie išbandomą srutų rūgštinimo technologiją 

Mažinant amoniako emisiją: srutų rūgštinimo sistema bandoma ir Vokietijoje

Inovacijos: išbandomos srutų rūgštinimo technologijos

„Ką pasėsi ... 2018“ – „agroverslo Meka“  (technologija pristatyta parodoje)

Srutų rūgštinimo technologija išbandoma ir Lenkijoje

Rekomenduojame paskaityti

Srutų rūgštinimo technologijas išbandė septynios šalys

Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.


 VIDEONAUJIENOS

Mažinant amoniako emisiją: srutų rūgštinimo sistema bandoma ir Vokietijoje
Srutų rūgštinimo technologija išbandoma ir Lenkijoje

NAUJIENŲ PRENUMERATA
* Privatumo sąlygos
MOKYMŲ ir RENGINIŲ KALENDORIUS


 

baneris_5

pasaru-tyrimo-baneris

miskininkystes-baneris

manto-baneris

nuotoliniai mokymai

Ukininko-patarejas

http://www.jonavosgrudai.lt/lt/


© VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, 2010–2018 m.
Šioje interneto svetainėje pateiktą tekstinę ir grafinę informaciją, videomedžiagą naudoti kituose kūriniuose, kopijuoti, platinti ir atgaminti be išankstinio
VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos leidimo griežtai draudžiama.
Naudojimo taisyklės
* Privatumo sąlygos