STRAIPSNIAI > AUGALININKYSTĖ > Žirnių agrotechnika ir parama augintojams (I)

Žirnių agrotechnika ir parama augintojams (I)

Sigita Balinskienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Radviliškio r. biuro augalininkystės konsultantė






2016-04-25

 

Lietuvos teritorija nėra didelė, lyginant su kitomis šalimis. Žemės ūkio naudmenos užima daugiau nei pusę jos teritorijos. Todėl tik nuo mūsų visų priklauso, kokiomis sąlygomis norime gyventi, kokį kraštovaizdį matyti patys ar kitam parodyti.

Ūkininkas, planuodamas darbus, neretai susimąsto, kaip teisingai savo ūkio valdose tvarkytis. Dažnai kyla klausimas, kaip išsaugoti biologinę įvairovę, sumažinti aplinkos taršą, optimizuoti maisto medžiagų balansą gyvūnams ir augalams, kokios sėjomainos laikytis?

Parama žirnių augintojams

Dokumente „Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklės, 3D-897 pakeitimas“ pateiktos šios nuostatos:

  • Ekologiniu atžvilgiu svarbiose vietovėse (EASV) pareiškėjas, deklaravęs daugiau nei 15 ha ariamosios žemės, mažiausiai 5 proc. jos dalies privalo deklaruoti EASV, kuri gali būti grioviai, palaukės, tvenkiniai ir kūdros, medžių grupės ar miškeliai, trumpos rotacijos želdinių plotas, posėlis arba žolinis įsėlis, pūdymas, azotą kaupiantys augalai.

Azotą kaupiančių augalų, tinkamų išmokai gauti, sąrašas:

II klasifikatoriaus grupės augalai: pupos, pupuolės, pupelės, vikiai, žirniai, lęšiai, lubinai;

III klasifikatoriaus grupės augalai: dobilai, esparcetai, barkūnai, liucernos, gargždeniai, ožiarūčiai, seradelės, žolinių augalų mišiniai, kuriuose baltyminės žolės yra vyraujančios, azotą kaupiančių augalų mišiniai.

1 ha azotą kaupiančių augalų atitinka 0,7 ha EASV ploto. Pareiškėjai, siekiantys atitikti EASV reikalavimus plotuose, kuriuose deklaruoti augalai, nurodyti II klasifikatoriaus grupėje, privalo, nuėmęs jų derlių, minėtus plotus apsėti iki einamųjų metų lapkričio 1 d. arba palikti minėtų augalų ražienas bent iki einamųjų metų gruodžio 15 dienos.

  • Pareiškėjai, siekiantys gauti susietąją paramą už baltyminių augalų auginimą, privalo deklaruoti ne mažesnį kaip 0,5 ha baltyminių augalų: žirnių, pupų, lubinų, liucernų, dobilų, vikių, gargždenių, seradelių, esparcetų, barkūnų, ožiarūčių, lęšių, žemės ūkio augalų mišinių, kuriuose baltyminiai augalai yra vyraujantys, t. y. kuriuose baltyminių augalų lauke yra daugiau nei 50 proc., neįskaičiuojant žolinių augalų, priskirtų prie kitos nei III klasifikatoriaus grupės, plotą.
  • Pareiškėjai pagal veiklą „Dirvožemio apsauga“ įsipareigoja, kad ankštiniai augalai arba jų mišiniai kiekvienais metais sudarys ne mažiau kaip 20 proc. nuo įsipareigoto pagal veiklą ariamosios žemės ploto. „Rizikos“ vandens telkinių teritorijoje ankštiniais augalais arba jų mišiniu užsėtas plotas kiekvienais metais turi sudaryti ne mažiau kaip 30 proc. nuo įsipareigoto pagal veiklą ariamosios žemės ploto (laukiama, kol įsigalios pakeitimas).

Žirnių agrotechnika

Žirniai ir kiti ankštiniai augalai nuo seno plačiau auginami visame pasaulyje. Jų geros maistinės, biologinės ir pašarinės savybės. Pastaraisiais metais vis daugiau jų augina ir mūsų krašto ūkininkai. Žirniams dygstant, būtinas didelis drėgmės kiekis. Šviesa ypač būtina sėklų formavimo ir brendimo metu. Remiantis moksliais tyrimais, jiems tinkamiausias dirvožemis, kurio pH 6,5–7,4, sunkus priemolis ar priesmėlis. Nerekomenduojama auginti šlapioje, supuolusioje molio dirvoje.

Atsižvelgiant į augimo sąlygas, žirniai iš atmosferos gali sukaupia iki 100–170 kg ha-1 azoto. Paliktuose šiauduose, ražienose ir šaknyse dar yra iki 70 – 80 kg ha-1 biologinio azoto. Taip pat galima aptikti iki 30 kg ha-1 fosforo, apie 60 kg ha-1 kalio.

Auginant žirnius, svarbu parinkti tinkamus priešsėlius. Labai geri priešsėliai yra žieminiai kviečiai ir rugiai, vasariniai rapsai. Geri priešsėliai – miežiai, avižos, vasariniai kviečiai, žieminiai rapsai, kukurūzai, bulvės. Žirnių nerekomenduojama sėti po grikių, ankštinių javų, linų, dobilų, vikių avižų mišinio. Žirniai į tą patį lauką turėtų grįžti ne anksčiau kaip po 5–6 metų.

Mineralinėmis trąšomis žirniai gali būti ir netręšiami. Jei juos sėjame po miglinių javų, kurie buvo patręšti vidutinėmis tręšimo normomis, tai ir netręšiant galime tikėtis iki 3 t ha-1 derlingumo. Tokie derliai ne tik visiškai padengia auginimo sąnaudas, bet ir duoda pelno.

Siekiant užauginti iki 6 t ha-1 žirnių sėklų, jų pasėlius būtina patręšti fosforo, kalio, sieros ir mikroelementinėmis trąšomis. Ypač svarbios yra fosforo trąšos, nes jomis maitinasi ir žirniai, ir gumbelinės bakterijos. Iš mikroelementų didesnę įtaką žirnių augimui ir azoto fiksacijai turi varis, boras, molibdenas, kobaltas, cinkas.

Straipsnio tęsinys balandžio 26 d.

Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.


 VIDEONAUJIENOS

Kalkinimas: į grumtynes su rūgščiu dirvožemiu
Jaunasis ūkininkas: „Nėra nė dienos, kad negalvotume apie dirvą“

NAUJIENŲ PRENUMERATA
* Privatumo sąlygos


GEBA_1

4

projekto


© VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, 2010–2019 m.
Šioje interneto svetainėje pateiktą tekstinę ir grafinę informaciją, videomedžiagą naudoti kituose kūriniuose, kopijuoti, platinti ir atgaminti be išankstinio
VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos leidimo griežtai draudžiama.
Naudojimo taisyklės
* Privatumo sąlygos