STRAIPSNIAI > AUGALININKYSTĖ > Mikroelementai – siekiantiems rekordinio derliaus (II)

Mikroelementai – siekiantiems rekordinio derliaus (II)

Rima Balsytė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Joniškio r. biuro augalininkystės konsultantė






2016-04-12

 

Tęsinys. Pradžia 2016-04-11

Naudoti tik tiek, kiek reikia

Nustatyta, kad tuose pačiuose dirvožemiuose ir toje pat vietoje dažniausiai trūksta vieno ar dviejų mikroelementų, todėl ir derliaus priedas gaunamas naudojant būtent tuos trūkstamus mikroelementus. Tokiais atvejais naudoti kitus mikroelementus yra ekonomiškai ir ekologiškai nenaudinga. Augalų nesunaudoti elementai kaupiasi dirvožemyje, o ilgainiui jų gali susikaupti daugiau negu gali pakęsti augalai, pvz.: boro ir mangano perteklius toksiškas augalams. Dėl to mažėja šių dirvožemių produktyvumas, prastėja juose išaugintos produkcijos kokybė.

Ir mikroelementų trūkumas, ir perteklius sukelia įvairius fiziologinius augalų susirgimus. Vizualiai yra labai sunku nustatyti tikrąją tokio pobūdžio susirgimų priežastį ir tiksliai pasakyti, kurio mikroelemento trūksta arba kuriuo augalas yra apsinuodijęs. Jei mikroelementų trūkumo požymiai išryškėja augalų vegetacijos pradžioje, teisingai nustačius tikrąją priežastį, šį trūkumą dar galima ištaisyti, bet derlius mažėja.  Per didelis mangano kiekis gali padidinti geležies trūkumą. Geležies trūkumo požymiai panašūs kaip ir mangano. Per didelis cinko kiekio dirvoje požymiai tokie pat kaip geležies trūkumo.

Šalies dirvožemiuose pasėtus žieminius kviečius svarbiausia patręšti manganu, variu ir cinku. Mangano žieminiams kviečiams reikia apie 200–500 g ha-1 per visą vegetaciją (nurodytą didesnę ar mažesnę normą reikia pasirinkti pagal norimo gauti derliaus dydį arba naudojamų azotinių trąšų kiekį). Geriausia ištręšti per 3 kartus, t. y. krūmijimosi, bamblėjimo ir vamzdelėjimo tarpsniais. Kad augalai geriau žiemotų, manganu reikia tręšti ir rudenį, kai tik kviečiai pradeda krūmytis, atiduodant apie 100–150 g ha-1 norma.

Vario žieminiams kviečiams reikia apie 30–60 g ha-1 ir visą normą reikia atiduoti pavasarį, prasidėjus vegetacijai – krūmijimosi tarpsniu.

Cinku reikia ištręšti per 2 ar 3 kartus – 150–300 g ha-1. Vasarinius kviečius reikia tręšti taip pat, tik normos turėtų būti 20 proc. mažesnės.

Geležis yra svarbi, tačiau jos yra pakankamai daug, todėl tręšti per lapus geležimi aktualu tik tais atvejais, kai nebevyksta pasisavinimas per šaknis. Tokiu atveju reikėtų per 2 arba 3 kartus ištręšti apie 100–300 g ha-1 geležies svarbiausiais augalų augimo tarpsniais: krūmijimosi, bamblėjimo ir vamzdelėjimo.

Žieminiai rapsai yra labai reiklūs borui. Kad jie geriau peržiemotų, pirmą kartą boru tręšti reikia rudenį 100–150 g ha-1 norma. Pavasarį, iki žydėjimo, rapsai turi gauti nuo 200 iki 400 g ha-1 boro, 100–600 g ha-1 mangano, 10–25 g ha-1 molibdeno. Visą nurodytą normą geriausia išpurkšti per 2–3 kartus.

Cukriniai runkeliai irgi yra labai reiklūs borui ir manganui. Per vegetaciją cukriniams runkeliams reikia atiduoti 300–450 g ha-1 boro ir 300–500 g/ha-1 mangano. Patręšti reikia per 2–3 kartus, nuo 6 lapelių iki tarpueilių užsidengimo tarpsnio.

Bandymais įrodyta

Žemdirbiai neneigia mikroelementų reikšmės, tačiau paminėsime kelis skaičius iš tarptautinės patirties. Ilgamečiai tyrimai rodo, kad boras žieminių kviečių derlingumą didina vidutiniškai 0,15 t ha-1 (210 bandymų), molibdenas – 0,22 t ha-1 (240 bandymų), cinkas – 0,25 t ha-1 (230 bandymų), varis – 0,4 t ha-1 (180 bandymų), kobaltas – 0,3 t ha-1 (110 bandymų), manganas – 0,2 t ha-1 (210 bandymų). Padidėjus žirnių plotams, verta paminėti, kad boras derlingumą padidina 0,28 t/ha-1  (70 bandymų), molibdenas – 0,28 t ha-1 (160 bandymų), cinkas – 0,30 t ha-1 (62 bandymai), varis – 0,3 t/ha-1 (60 bandymų).

Taigi mikroelementų trąšos naudotinos mažai mikroelementų turinčiuose dirvožemiuose. Tačiau siekiant užauginti didesnį negu vidutinis derlių, mikroelementais tręšti reikėtų ir vidutinišką mikroelementų kiekį turinčius dirvožemius. Rekordiniams derliams tokio turtingumo dirvožemiuose paprastai šių medžiagų būna mažai.

Per didelės mikroelementų normos kenkia ne tik augalams, bet ir visiems gyviems organizmams. Todėl juos naudoti reikia tik ten, kur reikia, ir tiek, kiek reikia. Taip išlaviruoti galima tik žinant dirvožemyje esantį faktinį mikroelementų kiekį. Laboratorijoje nustačius dirvožemyje esančių mikroelementų kiekį, analizių duomenimis galima naudotis 3–6 metus.

Įdėmiau paanalizavę straipsnyje pateiktą informaciją, galbūt pabandysite pritaikyti savo ūkyje ir, nedidindami išlaidų, gausite didesnį derlių. Tai ir yra pagrindinis tikslas – didinti pajamas, nedidinant išlaidų. Žemės ūkis šiandien jau tapo verslo šaka, o versle svarbiausias rezultatas yra pelnas. Taigi, mums reikia ne maksimalaus, o pelningiausio derliaus.

Parengta pagal internete, spaudoje ir kt. publikuotą informaciją.

Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.


 VIDEONAUJIENOS

IKMIS 2019. Pluoštinės kanapės – situacija Rokiškio rajone
IKMIS 2019. Pasėlių stebėjimas – situacija Kretingos rajone

NAUJIENŲ PRENUMERATA
* Privatumo sąlygos


GEBA_1

4

projekto


© VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, 2010–2019 m.
Šioje interneto svetainėje pateiktą tekstinę ir grafinę informaciją, videomedžiagą naudoti kituose kūriniuose, kopijuoti, platinti ir atgaminti be išankstinio
VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos leidimo griežtai draudžiama.
Naudojimo taisyklės
* Privatumo sąlygos