STRAIPSNIAI > AUGALININKYSTĖ > Ar esame tokie turtingi, kad atsisakytume atmosferinio azoto?

Ar esame tokie turtingi, kad atsisakytume atmosferinio azoto?

LAMMC
Žemdirbystės institutas






2016-03-29

 

Europos Komisija skatina ir remia klimatui ir aplinkai naudingą žemės ūkio veiklą („žalinimo“ veikla, pasėlių įvairinimas). Todėl ankštinių augalų ir jų mišinių su varpiniais auginimas leidžia ūkyje padidinti augalų įvairovę – auginti įvairesnes pupinių šeimos javų rūšis, daugiametes žoles, mažiau naudoti mineralinių azoto trąšų, pesticidų ir gaminti  įvairesnius ir baltymingesnius pašarus.

Ankštiniai augalai gerina dirvožemį, jų biomasė naudojama kaip žalioji trąša. Ankštinių žolių antžeminę masę naudojant žaliajai trąšai, dėl jų masėje sukauptos anglies ir simbiotinio azoto, dirvožemis praturtinamas organinėmis (humuso) medžiagomis, padidėja po žolių aparimo auginamų javų derlingumas.

Iš daugiamečių ankštinių žolių ilgesne vegetacijos trukme ir didesniu derlingumu, išsiskiria mėlynžiedės liucernos. Jos sukaupia daugiausia atmosferos azoto, palieka dirvoje daug geros kokybės organinių medžiagų (šaknų ir augalų liekanų), skatina dirvožemio humuso atsinaujinimą. Stipri jų šaknų sistema purena podirvį ir pakelia iš gilesnių sluoksnių maisto medžiagas, gerina dirvožemio struktūrą, skatina dirvožemio mikroorganizmų aktyvumą, gerai stelbia piktžoles, mažina CO2 ir NO2 emisiją bei energijos sąnaudas ir kaštus (žr. nuotrauką).

Sėjos metų (be antsėlio) liucernų pasėlis. Sėklos prieš sėją buvo inokuliuotos (apveltos) gumbelinių bakterijų preparatu Rizogenu

Ūkininkai dažnai eksperimentuoja ir su naujais augalais. Vienas iš tokių yra sojos. Pasaulinėje baltymų gamybos rinkoje sojų baltymai sudaro 54 proc., o augalinio aliejaus – 33 proc. Auginant Merlin veislės soją lauko sąlygomis, vidutiniais 2013–2015 m. duomenimis (1 lentelė), dėl inokuliavimo (apvėlimo) antžeminės dalies biomasė padidėjo 65 proc., šaknų biomasė – 75 proc. Prieš sėją apvėlus sėklas sojų gumbelinių bakterijų preparatu, augalai  suformavo 45 proc. daugiau ankščių, palyginti su neinokuliuotais augalais, o gumbeliai susiformavo tik ant gumbelinių bakterijų preparatu Rizogenu apveltų augalų.

Sprendžiant azoto problemą ir siekiant nepažeisti ekosistemų, mokslas siūlo du kelius: racionaliai, o kai kur minimaliai naudoti techninį ir maksimaliai – biologinį azotą. Remiantis užsienio šalių ir sava patirtimi, ankštiniai turi sudaryti ne mažiau, kaip 25 proc. visų pasėlių. Be dirvožemio kalkinimo, tręšimo fosforo ir kalio trąšomis svarbu, kad pasėlyje būtų pakankamas skaičius atmosferos azoto fiksuotojų – aktyvių tam tikros rūšies bei padermės gumbelinių bakterijų (rizobijų). Kaip parodė mūsų tyrimai, rizobijų plitimui ir jų efektyvumui didelę reikšmę turi dirvožemio grupė ir jo granuliometrinė sudėtis bei agrocheminės savybės. Daugiausia visų rūšių natūraliai paplitusių gumbelinių bakterijų nustatyta lengvo priemolio ir glėjiškuose rudžemiuose. Sunkaus priemolio, molio ir priesmėlio dirvožemiuose gumbelinių bakterijų būna mažiau. Pašarinių pupų, vikių ir žirnių bakterijos daugiau mėgsta puveningus lengvo priemolio dirvožemius. Į dirvožemio granuliometrinę sudėtį ypač jautriai reaguoja liucernų gumbelinės bakterijos. Paprastai lengvuose priesmėlio ar smėlio dirvožemiuose šių bakterijų aptinkama labai mažai arba jų iš viso nėra. Dirvožemio rūgštumas – vienas pagrindinių veiksnių, lemiančių gumbelinių bakterijų plitimą ir jų efektyvumą. Intensyvus ūkininkavimas gausiai naudojant mineralinių trąšų ir įvairių pesticidų, slopina natūraliai gyvenančių azotą fiksuojančių mikroorganizmų aktyvumą.

1 lentelė. Merlin veislės sojos produktyvumas lauko sąlygomis (2013–2015 m.)

Atmosferinio azoto naudojimas, taikant efektyvią pupinių augalų ir gumbelinių bakterijų simbiozę, yra aktualus visuose Lietuvos regionuose, nes:

  • Vakarinėje Lietuvoje vyrauja rūgštūs dirvožemiai, santykinai didesnis, palyginti su kitais Lietuvos regionais, kritulių kiekis, todėl sumažėja dirvožemių aeracija ir dar daugiau didėja rūgštingumas.  Sėjomainose vyrauja javai ir rapsai, o šių kultūrinių augalų auginimas siejasi su tręšimu didelėmis mineralinių trąšų normomis, o tai sukelia dar intensyvesnį dirvožemių rūgštėjimą ir didelį mineralinių azoto junginių išsiplovimą į vandens telkinius ar požeminius vandenis.
  • Esant padidėjusiai prekinių augalų (javų, rapsų) paklausai, Šiaurės ir Vidurio Lietuvoje įprastinės gamybos augalininkystės ūkiuose kaip alternatyva atsiranda konkurencingų, aplinkosaugos reikalavimus atitinkančių pupinių javų auginimo technologijos. Dėl nuolatinio mineralinių trąšų ir pesticidų naudojimo dažnai dirvožemyje natūralių gumbelinių bakterijų aktyvumas būna sumažėjęs. Pakitus ūkių specializacijai, laukų agrocenologinei būklei, atsiranda būtinybė papildomai įnešti į dirvožemį aktyvių gumbelinių bakterijų ir tokiu būdu suaktyvinti jų simbiozę su ankštiniais augalais.
  • Šiuolaikinės rinkos ekonomikos sąlygomis, kai kuriuose Pietryčių Lietuvos ūkiuose intensyviai auginant javus dirvožemis nualinamas, o mineralinės trąšos yra brangios. Ankštinių auginimas lengvose dirvose, turinčiose mažai maisto medžiagų ir nedidelį humuso kiekį, sėklai, žaliam pašarui ar trąšai yra be galo perspektyvus. Norint padidinti regione šiems tikslams dažniausiai auginamų lubinų derlingumą, pagreitinti jų brendimą ir apsisaugoti nuo plintančių ligų, būtina taikyti efektyvias ir racionalias agrotechnines priemones, ypač jei lubinai bus auginami sutankintame pasėlyje su vasariniais kviečiais. Tokiame pasėlyje dėl azotinių junginių konkuruoja kviečiai ir lubinai, o pastarieji trūkstamą azotą gali pasiimti iš atmosferos, ypač jeigu jų sėklos prieš sėją buvo apveltos gumbelinių bakterijų preparatu Rizogenu.

Siūlome pasinaudoti mokslininkų rekomendacijomis ir efektyviai išnaudoti gumbelinių bakterijų preparato Rizogeno galimybes. Pasirinkdami Jūsų ūkiui labiausiai tinkančius pupinius augalus, galite praturtinti dirvožemį organinėmis medžiagomis, pagerinti jo struktūrą, azotą iš atmosferos perkelti į dirvožemį. Skirtingų pupinių augalų azoto fiksavimo galimybės, naudojant gumbelinių bakterijų preparatus, yra pateiktos 2 lentelėje.

2 lentelė. Fiksuojamo pupinių šeimos ankštiniais augalais azoto kiekis ploto vienetui (Carlsson and Huss-Danell, 2003; Herridge et al. 2008)

Šiuo metu LAMMC Vėžaičių filialo mokslo darbuotojai atlieka tyrimus su pupiniais augalais, konsultuoja jų agrotechnikos klausimais, tobulina gumbelinių bakterijų preparato Rizogeno naudojimo technologiją, pagal išankstinius užsakymus pagamina Rizogeną, skirtą dobilams, liucernoms, ožiarūčiams, lubinams, žirniams, vikiams, pupoms, sojai ir kitiems pupiniams augalams.

Dvi-nuotraukos-naujo

Dvi-nuotraukos-naujo1 

Konsultuoja LAMMC Vėžaičių filialo mokslo darbuotojai D. Ambrazaitienė, R. Repšienė, M. Vilkienė, R. Skuodienė, D. Karčiauskienė, G. Šiaudinis

Užsakymai priimami:
Gargždų g. 29, Vėžaičiai, Klaipėdos r.
Tel.: 8 611 40 566, 8 615 37 684, 8 615 67 291
el. paštas: filialas@vezaiciai.lzi.lt, dalia.ambrazaitiene@gmail.com, regina.repsiene@vezaiciai.lzi.lt



 VIDEONAUJIENOS

Žoliniai augalai – dirvožemio būklės indikatorius
Žieminių rapsų ir kviečių pasirengimas žiemoti Joniškio r.

NAUJIENŲ PRENUMERATA
* Privatumo sąlygos


GEBA_1

projekto

4


© VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, 2010–2019 m.
Šioje interneto svetainėje pateiktą tekstinę ir grafinę informaciją, videomedžiagą naudoti kituose kūriniuose, kopijuoti, platinti ir atgaminti be išankstinio
VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos leidimo griežtai draudžiama.
Naudojimo taisyklės
* Privatumo sąlygos