STRAIPSNIAI > AUGALININKYSTĖ > Aminorūgščių nauda augalui

Aminorūgščių nauda augalui

Asta Kiminienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Akmenės r. biuro augalininkystės konsultantė






2016-03-22

 

Žemės ūkio gamybos sėkmė priklauso ne vien tik nuo taikomų tręšimo technologijų. Labai svarbios yra aplinkos sąlygos. Vis dažniau pastebima neigiama meteorologinių sąlygų įtaka augalams.

Šiuo metu aktualiausia – javų, rapsų peržiemojimas, jų būklė pasitinkant pavasarį. Pirmiausia suskubsime į laukus su kompleksinėmis ir azoto trąšomis, tačiau nereikia užmiršti ir kitų produktų, naudojamų augalams po žiemos atsigauti. 

Aminorūgštys, kaip augimo stimuliatoriai, naudojamos kritiškais augalų augimo laikotarpiais – esant sausrai arba žemai temperatūrai, po persodinimo, prieš žydėjimą.

Gamtoje randama daugiau nei 80 aminorūgščių, iš jų 23 naudojamos baltymų sintezės procese (Panamariovienė, 1999). Aminorūgštys daro įtakos augalo kvėpavimo, fotosintezės, medžiagų apykaitos procesams, pagreitina baltymų sintezę, paskatina augalų augimą ir derliaus formavimąsi.

Viena svarbiausių aminorūgščių – glutamo rūgštis (1 lentelė). Ji yra pagrindinis šaltinis kitų aminorūgščių sintezei peraminimo proceso metu. Šiam procesui reikalingas didelis energijos kiekis, todėl tiesioginis apipurškimas aminorūgštimis sutaupo augalų energiją, kurią jie gali panaudoti kitiems fiziologiniams procesams, esant nepalankioms sąlygoms (Nikifirova, Bielecka 2006). Prolinas ir hidroksiprolinas turi įtakos vandens balansui augaluose, stiprina ląstelių sieneles. Glicinas yra svarbiausias formuojant augalo audinius ir vienas iš pirmų junginių, naudojamų chlorofilo sintezės procese. Ši aminorūgštis pretentatyvi prieš augalų chlorozę.

1 lentelė. Aminorūgščių vaidmuo augaluose

Arganinas dalyvauja aktyvinant fotosintezę ir lėtina senėjimo procesus.

Nauda, įrodyta tyrimais

Biostimuliatoriai yra biologiškai aktyvios medžiagos, skatinančios augalų augimą (Dobromilska et al., 2009). Moksliniais tyrimais įrodyta, kad azoto pasisavinimo per šaknis intensyvumas tiesiogiai priklauso nuo aspargino ir glutamo rūgščių kiekio augale. Veikiant aminorūgštims, augalo šaknų sistema vystosi gausiau ir greičiau, gerėja augalo mityba ir aktyvėja antžeminės augalo dalies augimas (Nikifirova et al., 2006). Taip pat dėl aminorūgščių poveikio keičiasi fosforo apytaka (Nikifirova, Bielecka, 2006).

Aminorūgščių poreikiai dažniausiai išryškėja kritiniais augalo augimo etapais. Augalai patys sintetina aminorūgštis iš pirminių elementų: anglies ir deguonies – gaunamų iš atmosferos, vandenilio – iš vandens, ir azoto – iš dirvožemio sorbuojamo komplekso, tačiau jas gamina naudodami savo energiją.

Mokslininkai teigia, kad esant įprastoms augimo sąlygoms, trąšų su aminorūgštimis teigiamas poveikis pasireiškia po 7–10 d., o derliaus pokyčiai galimi 10–20 procentų.

Greitina medžiagų apykaitą

Aminorūgštys, išpurkštos ant lapų, į augalą patenka per lapo žioteles, įsijungia į azoto medžiagų apykaitos ratą. Jos turi įtakos kvėpavimo, fotosintezės, vandens apytakos aktyvumui ir greitina baltymų sintezę. Viena iš baltymų funkcijų – medžiagų pernešimas iš vienų audinių į kitus, todėl trąšos, sudėtyje turinčios aminorūgščių, intensyvina medžiagų apykaitą, skatina augalo augimą ir atsigavimą iš po stresų (Alaru ir kt., 2003; Long ir kt., 2006).

Visų žemės ūkio augalų optimaliam augimui ir vystymuisi reikalingas subalansuotas maisto medžiagų kiekis. Verta žinoti, kad kiekviena maisto medžiaga turi savo vaidmenį augalo augimo ir vystymosi procese, todėl kreipkitės į nešališkus LŽŪKT augalininkystės konsultantus, kurie  padės pasirinkti tinkamus produktus.

Parengta pagal užsienio ir Lietuvos mokslininkų rekomendacijas.

Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.


 VIDEONAUJIENOS

Žoliniai augalai – dirvožemio būklės indikatorius
Žieminių rapsų ir kviečių pasirengimas žiemoti Joniškio r.

NAUJIENŲ PRENUMERATA
* Privatumo sąlygos


GEBA_1

projekto

4


© VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, 2010–2019 m.
Šioje interneto svetainėje pateiktą tekstinę ir grafinę informaciją, videomedžiagą naudoti kituose kūriniuose, kopijuoti, platinti ir atgaminti be išankstinio
VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos leidimo griežtai draudžiama.
Naudojimo taisyklės
* Privatumo sąlygos