STRAIPSNIAI > VERTA ŽINOTI > Apskritojo stalo diskusijos taikinyje – rūgštintų srutų tyrimai

Apskritojo stalo diskusijos taikinyje – rūgštintų srutų tyrimai

LŽŪKT informacija






2018-11-16

 

Tarptautinio projekto „Srutų rūgštinimo technologijos Baltijos jūros regione“ (angl. Baltic Slurry Acidification)“ dalyviai  projektui artėjant į pabaigą Vilniuje susirinko į Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) inicijuotą baigiamąjį renginį – apskritojo stalo diskusiją. Žemės ūkio ministerijos, Aplinkos ministerijos, Aplinkos apsaugos agentūros atsakingiems specialistams pristatyti projekte testuotos srutų rūgštinimo technologijos rezultatai, diskutuota apie šios technologijos praktinį įgyvendinimą ir perspektyvas Lietuvoje.

Nuo 2016 m. Baltijos jūros regiono valstybės, tarp jų ir Lietuva, dalyvauja projekte „Srutų rūgštinimo technologijos Baltijos jūros regione“ (jį numatyta baigti 2019 m. kovą). Projektu siekiama Baltijos šalyse išbandyti naujas srutų rūgštinimo technologijas, kurios padėtų sumažinti amoniako emisiją ir azoto nuostolius gyvulininkystės ūkiuose. Projekto metu atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad ši technologija itin tinkama mažinti amoniako emisijas skleidžiant srutas. Kadangi dirvoje iš rūgštintų srutų lieka daugiau organinio azoto, pasėliai galėtų būti mažiau tręšiami mineralinėmis trąšomis.

Web-pav1Į apskritojo stalo diskusiją su Lietuvos žemės ūkio ministerijos, Aplinkos ministerijos, Aplinkos apsaugos agentūros ir Lietuvos gamtos fondo atstovais atvyko tarptautinio projekto „Srutų rūgštinimo technologijos Baltijos jūros regione“ partneriai iš Švedijos, Suomijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos ir Vokietijos, vykdę tyrimus su srutų rūgštinimo įranga.

Naujoms technologijoms įsisavinti prireiks ne vienerių metų

Projekto partneriai srutų rūgštinimo technologijas bandė nuo 2016 m. Trys iš jų – Švedija, Vokietija ir Suomija – srutų rūgštinimą laukuose ir skysto mėšlo talpyklose tyrė nuo 2016 m., dvejus metus (nuo 2017 m.) tyrimai atlikti Estijoje ir Lenkijoje, vienerius (2018 m.) – Latvijoje ir Lietuvoje. Srutų rūgštinimo technologijos išbandytos 7 šalyse (Suomijoje, Švedijoje, Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Vokietijoje ir Lietuvoje). Per trejus metus vykdyti ir moksliniai, ir gamybiniai technologijos bandymai. Kitų metų pradžioje, vadovaujantis gautais tyrimų rezultatais, bus pateikti labai konkretūs siūlymai ir rekomendacijos ūkininkams, kaip geriausiai naudoti šią technologiją, bus atliktas šios technologijos ekonominis vertinimas kiekvienoje šalyje – projekto partnerėje.

Web-Erikas-SindhojŠvedijos tyrimų instituto (RISE) mokslininkas, šio projekto vadovas dr. Erikas Sindhöj įsitikinęs, kad treji projekto įgyvendinimo metai yra per trumpas laikotarpis, kad būtų gauti ir pagrįsti išsamūs naujos technologijos tyrimų rezultatai. Pasak projekto vadovo, akivaizdu, kad bandomos technologijos efektyvumas labai priklauso nuo išorinių aplinkybių – oro sąlygų. Pastarieji dveji metai visoje ES buvo netipiniai: šiemet – labai sausa, pernai – gausūs lietūs. Minėti veiksniai turėjo įtakos projekto rezultatams.

„Prireiks ne vienerių metų, kad nauja technologija padėtų gauti gausesnį derlių. Tikėtina, kad technologiją taikant nuolat, azoto išsaugojimo dirvožemyje rezultatai gerės“, – kalbėjo RISE mokslininkas. 

Tarp projekto partnerių, kaip ir projekto sekėjų gretose, buvo dvejonių dėl šios technologijos įtakos dirvožemio rūgštėjimui. Šis klausimas yra aktualus ne tik Lietuvoje, todėl pagal galimybes projekto partneriai atidžiai stebėjo dirvos parametrus visų tyrimų metu. Suprantama, kad apskritojo stalo diskusijoje sulaukta klausimų ir šia tema.

Apskritojo stalo diskusijos metu gausi tarptautinių mokslininkų grupė teigė, kad pastarųjų metų dirvožemio tyrimai rodo, jog mineralinių trąšų naudojimas dirvą rūgština labiau nei rūgštintos srutos. Tai aiškinama srutų savybe pakankamai greitai atkurti šarmingumą (rūgštintų srutų pH atsinaujina per kelias savaites). Pasak mokslininkų, žemės ūkio pasėliams, kaip ir kitiems augalams, daugiau žalos kelia rūgštūs lietūs (jų rūštingumas yra gerokai didesnis nei parūgštintų srutų), kurie susidaro dėl emisijų ne tik iš žemės ūkio.   

Amoniako emisiją galima sumažinti net kelis kartus

Gyvulininkystės įtaka aplinkai yra vienas aštriausių žemės ūkio politikos klausimų. Teigiama, kad apie 90 proc. amoniako į orą patenka iš gyvulininkystės ūkių. Nors Lietuvoje kasmet gyvulininkystės ūkių mažėja, jie stambėja. Gyvulininkystės ūkiuose amoniako daugiausia išsiskiria tvartuose. Gyvuliai, jų šlapimas, mėšlas, gyvuliams naudojami pakratai bei pašarai – NH3 šaltinis. Taip pat amoniakas išsiskiria mėšlo laikymo metu ir skleidžiant jį laukuose. Dideli kiekiai emisijų, kuriose pagrindiniai teršalai yra amoniakas, sieros vandenilis ir kt., turi įtakos ir gyvulių, ir žmonių sveikatai, kelia grėsmę supančiai aplinkai.

Latvijoje, Vokietijoje ir Lenkijoje atlikti srutų rūgštinimo tyrimai parodė, kad ant pasėlių skleidžiant rūgštintas srutas amoniako emisijas galima sumažinti net kelis kartus. Parūgštinus srutas (sumažinus jų pH), mažėja amoniako emisija, kadangi skystame mėšle dėl pH sumažėjimo amoniakinė azoto forma virsta į augalų pasisavinamą amonio azoto formą. Tai reiškia, kad mėšle lieka daugiau augalų pasisavinamo azoto. 

Pateikiame Latvijos kaimo konsultavimo ir mokymo centro atliktų srutų rūgštinimo tyrimų dėl amoniako emisijų ūkininko laukuose 2018 m. duomenis.

Amonio emisijos didėjimas per 24 val. po srutų paskleidimo, g ha-1

Web-schema1

Web-FogedasDanijos žemės ūkio konsultantas Heningas Fogedas (Henning Lyngsø Foged) – projekto „Srutų rūgštinimo technologijos Baltijos jūros regione“ idėjos autorius (nuotr. dešinėje): „Srutų rūgštinimo technologijos sukurtos ir Danijoje naudojamos jau 15 metų. Apie 18 proc. visų šios šalies gyvulininkystės ūkiuose sukauptų gyvulių srutų rūgštinamos.

Emisijos tiesiogiai turi įtakos ne tik jūros eutrofikacijai. Mokslininkai įrodė, kad emisijos yra tiesogiai siejamos ir su gyventojų išlaidomis sveikatai. Būtent todėl visų pirma mums turi rūpėti žmonių sveikata ir gamta.“

Bendradarbiaujant su konsultantais, tyrimai atlikti ir Lietuvoje

LŽŪKT šiame tarptautiniame projekte atsakinga už rezultatyvų darbą tiriant laukuose rūgštintų srutų poveikį, pirminių duomenų iš laukų tinkamą parinkimą, interpretavimą ir už kito projekto partnerio Lietuvoje – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Gyvulininkystės instituto – veiklos koordinavimą. Padedant Konsultavimo tarnybos technologams, minėtas institutas šiais metais tyrė srutų rūgštinimo efektą penkių augalų pasėliuose.  

Vadovaudamasis atliktų tyrimų rezultatais, LSMU Veterinarijos akademijos Gyvulininkystės instituto mokslininkas dr. Artūras Šiukščius renginyje informavo, kad tręšimas parūgštintomis srutomis didina miežių derlingumą 13,1 proc., kukurūzų žaliosios masės – 11,09 proc., pievų žaliosios masės – 14,96 proc., avižų – 4,43 proc., vasarinių kviečių – 3,71 proc., palyginti su laukais, tręštais nerūgštintomis srutomis.

Tręšiant laukus parūgštintomis srutomis, miežių baltymingumas padidėjo 3,43 proc., pievų žolės žaliosios masės – 15,30 proc., avižų – 1,48 proc., vasarinių kviečių – 0,44 proc., palyginti su laukais, tręštais nerūgštintomis srutomis.

WEb-SiuksciusTręšiant laukus parūgštintomis srutomis, vidutiniškai 9,44 proc. padidėjo azoto kiekis dirvožemyje, palyginti su laukais, tręštais nerūgštintomis srutomis, o palyginus su laukais, tręštais mineralinėmis trąšomis, azoto kiekis dirvožemyje didėjo 9,41 procento.

LSMU Veterinarijos akademijos Gyvulininkystės instituto mokslininkas dr. A. Šiukščius: „Daugelis Lietuvoje besidominčių šia srutų rūgštinimo technologija klausė, kiek tyrimuose naudota rūgštis turi įtakos dirvožemio rūgštėjimui? Mūsų atlikti tyrimai parodė, kad parūgštintos srutos esminės įtakos tyrimams naudotų dirvožemių rūgštėjimui neturėjo.

Srutų rūgštinimo technologijos tyrimus Lietuvoje žadame tęsti, todėl ateityje taip pat viešinsime šios veiklos rezultatus.“

Versti ar skatinti?

Rūgštintų srutų naudojimas – nauja technologija visoms Baltijos šalims. Daugelis projekto šalių, testavusių minėtą technologiją, finansiškai remia jos diegimą, o kai kurios turi patvirtintas nacionalines amoniako emisijų mažinimo programas. Kitaip tariant, aplinkosaugos priemonėms ir inovatyvioms technologijoms jos taiko ir „morkos“ (finansinės paramos), ir „botago“ (reikalavimų) priemones. Todėl šio apskritojo stalo diskusijos metu bandyta išsiaiškinti, kokių prievolių ir paramos artimiausiu metu galima būtų tikėtis iš aplinkos apsaugos sritį kuruojančių šalies valstybinių institucijų.  

WEb-Rimtautas„Svarbu, kad taikant srutų rūgštinimo technologiją prisidedama prie amonio emisijos mažinimo. Manau, ši technologija įdomi ir stambioms žemės ūkio įmonėms ar kooperatyvams, ir ūkininkams. Tik dėl aukštos jos diegimo kainos ne kiekvienas galės ją įsigyti, todėl reikia svarstyti ir apie kompensacines, ir apie įstatymines priemones. Taip pat dar iki galo neaiškios ir ateities strategijos Lietuvoje dėl klimato kaitos mažinimo po 2020 m. Nežiūrint į tai, Konsultavimo tarnyba ir toliau dirbs su šalies ir užsienio mokslo institucijomis, ūkininkais, ieškodama inovatyvių sprendimų dėl klimato kaitos mažinimo ar prisitaikymo prie jos. Džiaugiamės dalyvavę šiame projekte, nes įgijome neįkainojamos teorinės ir praktinės patirties. Srutų rūgštinimo technologiją planuojame įtraukti į atnaujinamą Gerosios žemdirbystės praktikos kodeksą, kurį rengia Konsultavimo tarnyba drauge su Lietuvos mokslininkais,“ – teigė LŽŪKT Plėtros padalino vadovas Rimtautas Petraitis.

Web-MedingisAnot Žemės ūkio ministerijos Augalininkystės ir agrarinės aplinkosaugos skyriaus patarėjo Zigmo Medingio, labai svarbu koordinuoti klimato kaitos ir energetinio efektyvumo politikos žemės ūkio srityje priemonių parinkimą ir pasirengimą jas įgyvendinti. Srūtų rūgštinimo technologija labai įdomi, galbūt ateityje būtų galima įtraukti ją konsultuojant žemdirbius dėl aplinkosaugos reikalavimų taikymo ūkiuose. Tik reikėtų toliau bendradarbiauti su mokslininkais dėl išsamesnių bandymų rezultatų. „Be mokslinių tyrimų nebus ir žemės ūkio ateities“, – įsitikinęs Z. Medingis.

„Projekto rezultatais reguliariai domėjosi Žemės ūkio ministerijos, Aplinkos ministerijos specialistai, tyrinėjantys dirvožemį šalies mokslininkai. Komunikuoti su jais dėl šios technologijos bandymų buvo labai paprasta, nes tyrimų rezultatai rodė, kad rūgštintos srutos ženkliai mažina emisijas, gerina dirvožemio sudėtį, didina arba neturi didesnės įtakos auginamų žemės ūkio augalų derlingumui, – teigia projekto koordinatorė Lietuvoje, LŽŪKT Inovacijų plėtros skyriaus vadovė dr. Gintarė Kučinskienė. – Septyniose šalyse atlikti srutų rūgštinimo tyrimai atskleidė daug kokybiškai naujų agronominių žinių ir daugeliui mūsų sugriovė mitą apie rūgščių naudojimą žemės ūkyje. Ar šios žinios bus panaudotos praktikoje – ne tik mūsų konsultantų rūpestis. Todėl šioje apskritojo stalo diskusijoje valstybinėms institucijoms ir nevyriausybinėms organizacijoms pristatėme platų atliktų tyrimų spektrą ir profesionalų bei nešališką šių rezultatų interpretavimą“. 

Išsamesnės informacijos apie srutų rūgštinimo technologijos bandymų rezultatus, gautus įgyvendinant projektą „Srutų rūgštinimas Baltijos jūros regione“ galite teirautis el. paštu: gintare.kucinskiene@lzukt.lt.

Vaizdo informacija apie išbandomą srutų rūgštinimo technologiją

Mažinant amoniako emisiją: srutų rūgštinimo sistema bandoma ir Vokietijoje

Inovacijos: išbandomos srutų rūgštinimo technologijos

„Ką pasėsi ... 2018“ – „agroverslo Meka“ (technologija pristatyta parodoje) 

Srutų rūgštinimo technologija išbandoma ir Lenkijoje 

Rekomenduojame paskaityti

Srutų rūgštinimo technologijas išbandė septynios šalys

Paslaugos ūkininkaujantiems Vokietijoje – nuo sėjos iki derliaus realizavimo 

 

Projektas „Srutų rūgštinimas Baltijos jūros regione" finansuojamas iš Baltijos jūros regiono programos (Interreg).

Web-logo350

Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.



NAUJIENŲ PRENUMERATA
* Privatumo sąlygos


 

pasaru-tyrimo-baneris

manto-baneris

nuotoliniai mokymai

Ukininko-patarejas

http://www.jonavosgrudai.lt/lt/


© VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, 2010–2019 m.
Šioje interneto svetainėje pateiktą tekstinę ir grafinę informaciją, videomedžiagą naudoti kituose kūriniuose, kopijuoti, platinti ir atgaminti be išankstinio
VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos leidimo griežtai draudžiama.
Naudojimo taisyklės
* Privatumo sąlygos