STRAIPSNIAI > VERTA ŽINOTI > „Metų ūkis 2018“: „Esate kiečiausia Lietuvos investicija“ (su vaizdo įrašu)

„Metų ūkis 2018“: „Esate kiečiausia Lietuvos investicija“ (su vaizdo įrašu)

Ramunė Sutkevičienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vyriausioji redaktorė







Lietuvos ūkininkų sąjunga






2018-11-19

© LŽŪKT nuotr.

Birželį paskelbtas respublikinis konkursas „Metų ūkis 2018“ lapkričio 16 dieną (penktadienį) tradiciškai finišavo Kauno kultūros ir sporto centre „Girstutis“, kur pagerbti ir apdovanoti geriausi šalies žemdirbiai. Konkurse, surengtame 25-ąjį kartą, dalyvavo 401 ūkis iš 38 savivaldybės. Laimėtojais išrinkti 115 ūkių.

„Lietuva šiemet švenčia šimtmetį, o konkursas „Metų ūkis“ mini dvidešimt penkmetį. Kažin, ar kas tada tikėjo, jog jis turės tokią ilgą istoriją. Pirmasis konkursas įvyko 1994 metais ir nuo tada rengiamas kasmet. Pirmajame konkurse galėjo dalyvauti Ūkininkų sąjungos nariai, turintys ne mažiau kaip 10 hektarų žemės, o išimties tvarka galėjo dalyvauti ir siauros specializacijos maži ūkiai, tokie kaip daržininkystės, žuvininkystės ir pan. Ūkio dydžio apibrėžimo reikalavimo jau senai nebelikę. Šiandien svarbiausia, kad ūkis per pastaruosius metus būtų padaręs realią pažangą ir įvertintas pagal konkurso nuostatus. Konkurso tikslas išliko tas pats – skatinti ūkininkus pažangiau ūkininkauti, siekiant gamybos efektyvumo ir ekologinės pusiausvyros, geriau tvarkytis savo ūkyje“, – sveikindamas šventės dalyvius sakė Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Jonas Talmantas. Ir pridūrė, jog nepaisant lietuvių išminties mokėk darbus dirbti, bet mokėk ir švęsti, tačiau pastebėti dirbančius ūkininkus gerokai lengviau, nei juos įtikinti dalyvauti konkurse.

Web-pav1Apdovanoti prie konkurso „Metų ūkis“ ištakų buvę organizatoriai (iš kairės) – Jonas Čiulevičius, UAB Aerogeodezijos instituto vadovas Vilmantas Tovenskas, LŽŪKT direktorius Edvardas Makelis, ASU prorektorius Vidmantas Butkus

Aptarė ir nūdienos aktualijas

LŪS pirmininkas Jonas Talmantas, sakydamas šventinę kalbą, negailėjo aštrių žodžių aptardamas šiuo metu didžiausius žemdirbių skaudulius. Pasak pirmininko, nerimą kelią tai, kad pagal biudžeto 2019 metais projektą visai žemės ūkio sričiai numatoma skirti beveik 985 mln. Eur, arba 97,4 mln. Eur, t. y. 9 proc. mažiau negu 2018 m. Kritiškų komentarų išsakė dėl maisto kuponų sistemos kūrimo, kiaulių maro ir kitų miško žvėrių (vilkų, paukščių, stumbrų) daromos žalos pasėliams, lėšų trūkumo melioracijos darbams, rizikos fondų kūrimui, į kuriuos norima didžiausios įnašų dalies iš paties žemdirbio. „Mes su tuo nesutinkame. Ir labai teisingai. Geriau dėtis juodai dienai pačiam ir žinoti, jog esant reikalui tomis lėšomis pasinaudosi be didelio biurokratinio popierių tvarkymo ir laiko praradimo. Tačiau bėda dar ir ta, jog ne visi žemdirbiai turi ką atsidėti dėl nestabilių rinkų, kainų svyravimų ir kelerius metus iš eilės patiriamų nuostolių“, – teigė J. Talmantas. LŪS pirmininkas dar kartą paragino savivaldybių tarybas žemės savininkams pagal teisės aktus dėl antrus metus iš eilės esančių nepalankių gamtinių sąlygų nors 50 proc. mažinti žemės mokestį, o dalį surinktų lėšų iš padidėjusio žemės mokesčio skirti vietinės reikšmės keliams remontuoti.

Jis išsakė abejonių ir dėl gyvulininkystės sektoriaus. Anot J. Talmanto, Sveikatos apsaugos ministerijoje rengiamuose higienos normos pakeitimo projektuose siūloma, kad didžiausia leidžiama kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore būtų nustatyta keturis kartus mažesnė nei yra šiuo metu galiojančiame dokumente. Žemės ūkio gamyboje, ypač gyvulininkystėje, bei tręšiant laukus organinėmis trąšomis pasiekti siūlomas normas yra neįmanoma. O štai augalininkystės ūkiai kasmet turi konkuruoti nelygiomis sąlygomis su į Lietuvą įvežamais grikiais ir pašariniais grūdais iš trečiųjų šalių, kur naudojamos agresyvios augalų apsaugos priemonės. „Lietuvos ūkiams taikomi itin aukšti Europos Sąjungos reikalavimai tad, aišku, kad ir mūsų produkcija, palyginti su šia, yra gerokai brangesnė. Neišsprendus teisingo išmokų paskirstymo tarp šalių narių klausimo, ir iš Lietuvos ūkininkų nereikėtų reikalauti 100 proc. įgyvendinti griežčiausius aplinkosaugos reikalavimus“, – įsitikinęs LŪS vadovas ir priminė, kad gruodžio 13 dieną rengiamasi protesto akcijai Briuselyje, kurioje vėl siekiama viešai išsakyti Lietuvos žemdirbių reikalavimus dėl tiesioginių išmokų suvienodinimo visiems ES žemdirbiams (Europos Komisijos pasiūlymu, Lietuvos tiesioginės išmokos finansinėje perspektyvoje po 2020 metų tesieks 75–80 proc. ES tiesioginių išmokų vidurkio).

Web-pav2Į Į jubiliejinę „Metų ūkis 2018“ konkurso šventę susirinko per 500 žemdirbių bei žemdirbiškųjų organizacijos atstovų ir svečių

Linkėjo kantrybės ir optimizmo

Europos Parlamento narys Bronis Ropė pabrėžė auklėjamąją ir šviečiamąją konkurso prasmę. „Nugalėtojų ūkiai parodo, kokia yra marga ir įvairi Lietuva. Turime kokybišką maistą. Tai yra BŽŪP rezultatas. Oponuojantiems, kad ūkininkų remti nereikia, ar būsime užtikrinti, kad turėsime gerą maistą, jei šios paramos atsisakytume. Turime siekti išmokų suvienodinimo visoms Europos Sąjungos šalims. Juolab, kad stojant į ES derybų metu buvo sutarta, kad 2013 metais išmokos Lietuvai pasieks ES vidurkį. Šis pažadas jau su didele barzda“, – sakė Bronis Ropė ir ragino būti drąsiems. – Jei jūs nieko nesakysite, niekas ir negirdės.“

Web-pav3Europos Parlamento narys Bronis Ropė jauniausiam konkurso laimėtojui, 22 metų Rokui Macaičiui su žmona Ingrida, ūkininkaujantiems Tauragės rajone, įteikė kvietimą apsilankyti Europos Parlamente

Seimo kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas ragino neprarasti optimizmo. „Ūkininkai turi daug problemų, bet būkime optimistai. Mes taip pat esame Europos dalis, tad parodykime, kad nesutinkame su tuo, ką mums primeta senoji Europa“, – kalbėjo A. Stančikas.

Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys dėkodamas žemdirbiams teigė, kad konkursas „Metų ūkis“ –lakmuso popierėlis, pasakantis, koks yra tipinis pavyzdinis Lietuvos ūkis. „Dėkoju, kad esate kiečiausia Lietuvos investicija. Ūkininkai visais laikais buvo valstybės ramstis. Jų vaikai mokėsi užsienyje, o grįžę į Lietuvą prieš šimtą metų sukūrė atgimimą. Dauguma į Sibirą išvežtų žmonių buvo ūkininkai, dauguma partizanų, juos maitinančių žmonių, taip pat buvo ūkininkai. Tikiu, kad ir toliau žemę saugos, turtins ir gražins jūsų vaikai ir anūkai“, – kalbėjo ministras.

Giedrius Surplys užsiminė ir apie ministerijos rengiamą Žemės ūkio ir kaimo plėtros baltąją knygą, kuri yra strateginis nacionalinis dokumentas, rengiamas Lietuvai derantis dėl BŽŪP po 2020 metų.  „Europos Sąjungos parama turi užtikrinti, kad gautumėte orų atlygį, o žmonės gautų kokybišką maistą. Kai kurie atsisako ūkininkavimo, ūkiai stambėja. Prašau kantrybės. Nenuleidžiame rankų, intensyviai dirbame. Nuo lapkričio prasidėjo startuolių programa, kai finansine parama gali pasinaudoti privatūs juridiniai ar fiziniai asmenys, kuriantys ne žemės ūkio verslą kaime. Jei ji pasiteisins, apie panašaus pobūdžio paramą galvosime veiklai, susijusiai su žemės ūkiu, projektų kontrolės laikotarpis sumažintas iki 5 metų (buvo 7 m.), šiemet išmokų avansai išmokėti anksčiau, bus rasta pinigų ir melioracijai tvarkyti. Nuoširdžiai tikiu, kad sakydami vieni kitiems tiesą, pasieksime tikslų. Reikia stiprinti ūkius, kurie kuria pridėtinę vertę, yra rentabilūs“, – drąsindamas susirinkusius žemdirbius ir kviesdamas bendradarbiauti sakė žemės ūkio ministras G. Surplys.

Vidutinis nugalėtojų ūkio dydis (ha) – 195 hektarai

Pagal laimėtojų anketose nurodytus duomenis ūkio specializacijos pasiskirstę taip: 59 augalininkystės, 24 gyvulininkystės, 27 mišrios specializacijos ir po vieną ūkį, kurie nurodė užsiimantys tik akvakultūra, paukštininkyste, bitininkyste ir kaimo turizmu.

Tarp gyvulininkystės ūkių yra po vieną, kurie laiko elnius ir alpakas. Dauguma mišrių ūkių yra tradiciniai – gyvuliai ir javai. Bet yra kelios kitos įdomios jų kombinacijos: galvijai ir paukščiai, triušiai ir avys, pieniniai galvijai ir dėmėtieji elniai, braškės ir dedeklių pulkas, javai ir Lietuvos sunkieji akliai, melžiamos karvės ir arkliai.

Tarp visų laimėtojų yra 10 ekologinių ūkių, iš kurių: po 3 mėsinės gyvulininkystės ir pienininkystės, 2 augalininkystės ir po 1 sėklininkystės bei mišrų ūkį.

Web-pav4Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys padėką įteikė Vilniaus r. laimėtojui Edgarui Kuliešiui

Daugiausia hektarų dirbama Kauno rajono II vietos laimėtojų Daivos ir Arūno Dirmeikių su sūnumi Tomu bendrame 1000 hektarų augalininkystės ūkyje. Mažiausiai hektarų augalininkystės krypties ūkyje dirba ir puikiai tvarkosi Marijampolės rajono III vietos laimėtojai Inga ir Giedrius Stankevičiai, dirbantys 21 hektarą. Rokiškio rajono I vietos laimėtojai Dangira ir Tomas Davainiai turi nemažą mišrų ūkį: dirba 980 hektarų ir laiko daugiau kaip 50 galvijų.

Mažiausi plotai dirbami netradiciniuose ūkiuose. 500 bičių šeimų laiko 2 hektarų plote Skuodo rajono III vietos laimėtojas Valis Jonkus, o Šilutės rajono III vietos laimėtojai Lina ir Arūnas Šedžiai per 4 ha ūkyje užsiima uogininkyste, daržininkyste ir gėlininkyste.

Daugiausiai galvijų nurodė turintys Alytaus rajono I vietos laimėtojai Vilė ir Vidmantas Navickai, laikantys 350 galvijų, iš jų 210 pieninių karvių. Tuo tarpu daugiausia pieninių galvijų turi Raseinių rajono III vietos laimėtojai Irena ir Valdemaras Dobrovolskiai. Jų ūkyje yra 224 karvės.

Web-pav5LŪS pirmininko Jono Talmanto sveikinimai Anykščių r. ūkininkams Vilmai ir Vytautui Šeštokams

Ir augina, ir perdirba

Tarp pirmos vietos laimėtojų – netradiciniai ir netradiciniai ūkiai.Vienas jų – 90 tūkstančių paukščių per metus užauginantis Rūtos ir Ginto Cimakauskų ūkis Lazdijų rajone. Ūkininkai augina kalakutus, vištas, antis, perlines vištas ir dar dirba 240 hektarų žemės.

Kėdainių rajone ūkininkaujančios sesers ir brolio šeimos Justina ir Dmitrij Kočetovai bei Ramunė ir Donatas Gikniai sėkmingai derina akvakultūrą ir augalininkystę. Pradėję ūkininkauti 2009 metais šiemet parodos „AgroBalt“ metu laimėjo aukso medalį kategorijoje „Už dėmesį sveikai mitybai“, o prieš gerą mėnesį buvusioje parodoje „Rinkis prekę lietuvišką“ aukso medaliu buvo apdovanota jų „Šamo užkandėlė su kanapių sėklomis“.

Web-pav6Žuvies ūkyje „ŠamŪkis“ auginami šamai, prekiaujama skrosta žuvimi, rūkyta, šaldyta ir konservuota šamų produkcija. Nuotraukoje – Kėdainių r. ūkininkai Justina ir Dmitrij Kočetovai

Varėnos rajone ūkininkaujantys Daiva ir Gediminas Baubliai verčiasi ekologine sėklininkyste, o Kupiškio r. ūkininkas Henrikas Gineika ekologiniame ūkyje dirba 150 hektarų, laiko 130 limuzinų veislės galvijų, turi 200 paukščių ir turėdamas mėsos išpjaustymo cechą tiesiogiai parduoda mėsą vartotojams.

Smagu pastebėti, kad šiemet tarp laimėtojų yra dviejų LŪS skyrių pirmininkai. Tai Plungės skyriaus pirmininkas Marijus Kaktys ir Šilalės skyriaus pirmininkas Algirdas Taroza su šeimomis, abu turintys melžiamų karvių ir tikintys pieno ūkio ateitimi. Plungės skyriaus pirmininkas, žemės ūkio kooperatyvo „Agrolanka“ valdybos pirmininkas Marijus Kaktys su žmona Aniceta užaugino 4 vaikus. Ūkininkauti pradėjo 1997 metais Platelių seniūnijoje esančiame Lygiųjų kaime ir šiuo metu dirba apie 240 hektarų žemės, laiko melžiamų karvių bandą ir augina mėsinius gyvulius. Ūkio modernizavimui naudoja Europos Sąjungos lėšas, o pernai pabaigė statyti ir naują fermą, į kurią sugina 100 melžiamų karvių. Šilalės rajone, Pajūrio seniūnijoje ūkininkaujantys Edita ir Algirdas Tarozai užaugino 3 vaikus. Edita dar yra ir Šilalės kredito unijos vadovė, o Algirdas – ne tik LŪS Šilalės skyriaus pirmininkas, bet ir rajono tarybos narys. Tarozai savo mišriame ekologiniame ūkyje laiko 80 melžiamų karvių ir turi 40 arklių, dirba 150 hektarų žemės.

Dažnai darbštūs ūkininkai ne tik darbu gyvi, bet atranda laiko įvairioms bendruomeninėms veikloms. Štai Biržų rajono pirmos vietos laimėtojai Danutė ir Petras Aukštikalniai darbuojasi moderniame pienininkystės ūkyje, kuriame pluša ir Petro sesers Vitalijos šeima. Jų ūkyje jau 19 metų organizuojama ir rengiama „Piemenėlių šventė“, į kurią susirenka ne tik Biržų, bet ir aplinkinių savivaldybių ūkininkai.

Web-pav7Apdovanoti Šiaulių apskrities nugalėtojai

Ūkių veikla įvairi

Tarp antros vietos laimėtojų išsiskiria mažiausi ūkiai.Tai Vilkaviškio rajono ūkininkai Grita ir Kęstutis Vitkauskai, 8 hektarų plote auginantys 72 alpakas, bei Ignalinos rajono ūkininkė Valerija Aleknienė puoselėjanti šilauogių ūkį, kuris dera 11 hektarų nuosavos žemės plote. Elektrėnų savivaldybėje ūkininkaujanti 27 metų Laura Marcinkevičiūtė 30 hektarų ūkyje laiko elnius. Varėnos rajono Keršių mišriame ūkyje laikoma ne tik 1500 dedeklių, bet ir auginamos braškės, užsiimama daržininkyste-sodininkyste.

Daugiausia pieninių karvių tarp antros vietos laimėtojų laiko Plungės rajono ūkininkai Jovita ir Alfredas Mikalauskai. Jie taip pat aktyvūs visuomenininkai, spėjantys kasdien pamelžti ir prižiūrėti apie 130 karvių bandą.

Lazdijų rajone Stebulių kaime gyvenantis Mantas Jančiukas užsiima triušininkyste-avininkyste. Dirbdamas šiek tiek per 12 hektarų, laiko 88 triušius ir 55 avis.

Daržininkais-gėlininkais save įvardino Alytaus rajono ūkininkai Vitalija ir Algimantas Žemaičiai bei Šilutės rajono ūkininkai Lina ir Arūnas Šedžiai. Tuo tarpu Virginija ir Adomas Poškiai Kretingos rajone, visai šalia Darbėnų miestelio, ūkininkaujantys 5 ha plote užsiima sodininkyste-bitininkyste. Susigrąžinę senelių žemę 1992 metais pasodino pirmąsias obelis. Siekdami užtikrinti obuolių kokybę, susidraugavo su bitėmis. 1998 metais pradėję nuo dviejų šeimų išaugo iki 80 šeimų bityno.

Web-pav8Šilutės r. ūkininkai ir sveikintojų būrys

Jonavos rajono ūkininkai Kristina ir Marius Palaimai 210 hektarų plote užsiima sėklinė žolininkyste. O Pakruojo rajono ūkininkas Saulius Butvilauskas mišriame ūkyje vysto augalininkystės ūkį ir laiko ir veisia 26 Lietuvos sunkiųjų arklių veislės arklius.

Web-pav9Pasveikinti Klaipėdos apskrities konkurso nugalėtojai

Ūkininkauja ir septyniasdešimtmečiai, ir dvidešimtmečiai

Šiemet tarp konkurso pirmos vietos laimėtojų vidutinis amžius yra 48 m., pradėję ūkininkauti vidutiniškai 2000 metais. Antros ir trečios vietos laimėtojų vidutinis amžius yra 44 m., o ūkininkauti pradėta vidutiniškai 2002–2004 m.

Tarp 2018 metų konkurso laimėtojų vyriausia yra Joniškio rajono III vietos laimėtoja Filomena Taunytė. Ūkininkė tikriausiai gerai žino ir išmano savo bendravardės gydytojos receptus gerai savijautai, jog būdama 78 metų dar puikiai tvarkos 102 hektarų ūkyje.

Jauniausias konkurso laimėtojas – šeimos ūkininkavimo tradicijas tęsiantis 22 metų Rokas Macaitis, Tauragės sav., užėmęs II vietą. Jis su žmona Ingrida puoselėja mišrų ūkį, iš viso dirba 177 hektarus žemės, laiko 100 galvijų, iš jų 60 melžiamų karvių.

Pagal išsilavinimą: 46 laimėtojai anketose nurodė turintys aukštąjį, 27 – aukštesnįjį, 40 – spec. vidurinį, ir 2 – kitą išsilavinimą.

Konkurso „Metų ūkis 2018“ nugalėtojų sąrašas

Web-lentele

Lietuvos ūkininkų sąjungos organizuojamo konkurso „Metų ūkis“ vertinimo komisijos rajonuose yra iš LŪS rajono skyriaus, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) rajono biuro, rajono žemės ūkio skyriaus atstovų, kitų žemdirbiškų organizacijų atstovų, pasikviečiant praėjusių metų konkurso laimėtojus – ūkininkus, spaudos atstovus ir rėmėjus. Šiemet aktyviausios buvo Kauno, Rokiškio, Telšių, Anykščių ir Varėnos savivaldybės.

 Daugiau renginio nuotraukų žiūrėkite fotoalbume.

 

 

 

Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.



NAUJIENŲ PRENUMERATA
* Privatumo sąlygos


 

pasaru-tyrimo-baneris

manto-baneris

nuotoliniai mokymai

Ukininko-patarejas

http://www.jonavosgrudai.lt/lt/


© VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, 2010–2019 m.
Šioje interneto svetainėje pateiktą tekstinę ir grafinę informaciją, videomedžiagą naudoti kituose kūriniuose, kopijuoti, platinti ir atgaminti be išankstinio
VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos leidimo griežtai draudžiama.
Naudojimo taisyklės
* Privatumo sąlygos