STRAIPSNIAI > AUGALININKYSTĖ > Sapropelis – ilgalaikė lengvo dirvožemio gerinimo priemonė

Sapropelis – ilgalaikė lengvo dirvožemio gerinimo priemonė

Dr. Eugenija Bakšienė
LAMMC Vokės filialo Lengvų dirvožemių ir augalininkystės mokslų skyriaus vyriausioji mokslo darbuotoja






2016-03-14

 

Pietryčių Lietuvos dirvožemis nepasižymi derlingumu, todėl siekiant užauginti didesnį derlių, jį reikia tręšti. Tręšimas organinėmis trąšomis ne tik pagerina augalų mitybos sąlygas, bet taip pat yra viena iš svarbiausių priemonių, pagerinančių dirvožemio agrochemines, fizikines bei biologines savybes ir padedančių išlaikyti humuso balansą – pagrindinį dirvožemio derlingumo veiksnį. Plėtojant žemdirbystę, didelę reikšmę turi visų organinių trąšų naudojimas, taip pat ir sapropelio.

Sapropelis, vykstant sedimentaciniams (red. sedimentacija – susijęs su nuosėdomis, susidaręs iš nuosėdų)  procesams, gausiai kaupiasi ežeruose, pelkėse, tvenkiniuose ir upių salpose. Įvairių vandens telkinių sapropelio sudėtis yra nevienoda. Jame yra apie 15–90 proc. organinės medžiagos, 5–60 proc. kalcio karbonatų, silicio, magnio, geležies, aliuminio, mangano, fosforo, kalio, natrio oksidų, įvairių mikroelementų: mangano, cinko, vario, molibdeno, kobalto, boro ir kt. Be to, sapropelyje yra vitaminų, amino rūgščių ir kitokių biologiškai aktyvių medžiagų. Visi šie komponentai yra reikalingi žemės ūkio augalų mitybai.

Trijų dešimtmečių tyrimai

Kadangi sapropelio naudojimo tręšimui pelningumas priklauso nuo jo pervežimo nuotolio, naudingiau tręšti kuo didesnėmis normomis. Kaip ilgai dirvožemyje veiks 50–200 t/ha (skaičiuojant sausojoje medžiagoje) sapropelio normos ir kokią įtaką jos turės dirvožemio kokybei, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Vokės filiale atlikti trisdešimties metų karbonatinio sapropelio įtakos dirvožemio savybėms ir sėjomainose auginamų augalų derliui tyrimai.

Eksperimentai buvo įrengti paprastojo išplautžemio neutraloko (pH 6,1) priesmėlio ant žvyro dirvožemyje 1984 ir 1985 metais. Dirvožemio savybės: judriųjų fosforo 230–262 mg/kg ir kalio 159–194 mg/kg dirvožemio, 1,82–1,90 proc. humuso.

Lauko sėjomainoje: kukurūzai, miežiai + įsėlis, dobilai, žieminiai rugiai, bulvės, avižos buvo tiriamas karbonatinis sapropelis iš Ilgučio ežero (Vilniaus r.). Prieš naudojimą sapropelis prie ežero įrengtuose sėsdintuvuose buvo apdžiovintas iki 80–85 proc. drėgnio. Laukeliuose paskleistas pagal bandymo schemą: 1) kontrolinis variantas (be organinių ir mineralinių trąšų), 2) NPK – fonas, 3) fonas + 50 t/ha sauso sapropelio, 4) fonas + 100 t/ha sauso sapropelio, 5) fonas + 150 t/ha sauso sapropelio, 6) fonas + 200 t/ha sauso sapropelio, 7) fonas + 100 t/ha mėšlo. Variantas su mėšlu buvo skirtas palyginti sapropelio ir mėšlo poveikiui. Sapropelio ir mėšlo cheminės savybės pateiktos lentelėje.

Lentelė. Sapropelio ir mėšlo cheminės savybės

Sapropelis ir mėšlas į dirvožemį buvo įterpti prieš įrengiant bandymą kukurūzams. Pasibaigus sėjomainos I, II ir III rotacijoms, atnaujintas tik tręšimo mėšlu variantas. Sėjomainos II, III, IV ir V rotacijose tirta tolesnė sapropelio įtaka augalų derėjimui ir dirvožemio agrocheminių savybių kitimui. Mineralinės NPK trąšos buvo beriamos kasmet prieš augalų sėją: kukurūzams – N120P60K120, miežiams su dobilų įsėliu – N30P60K60, dobilams – P60K60, rugiams ir avižoms – N60P60K60, bulvėms – N90P60K120.

Įvairių normų karbonatinio sapropelio įterpimas į paprastąjį išplautžemį turėjo įtakos sėjomainoje auginamiems žemės ūkio augalams. Nustatyta, kad per tris pirmąsias sėjomainos rotacijas derlių labiausiai didino 200 t/ha sauso sapropelio, kurio poveikis prilygo mėšlui. Tačiau sėjomainos IV ir V rotacijose mėšlo poveikis pasibaigė. Palyginus su kontroliniu variantu, didesnės normos (150, 200 t/ha) sapropelio sėjomainos produktyvumą padidino 2–29 proc. Visose keturiose sėjomainos rotacijose nustatyta neigiama karbonatinio sapropelio įtaka bulvių derliui. Tačiau po sėjomainos V rotacijos bulvės geriau derėjo dirvožemyje, kuris prieš 30 metų buvo patręštas įvairiomis sapropelio normomis.

Pasibaigus sėjomainos V rotacijai, po 30-ies metų sapropelio įtaka priesmėlio paprastojo išplautžemio agrocheminėms savybėms išliko teigiama. Nustatytas teigiamas azoto, fosforo, kalio, kalcio ir magnio elementų dirvožemyje balansas. Agrocheminius rodiklius po sėjomainos I rotacijos palyginus su rodikliais po II, III, IV ir V rotacijų, dirvožemio pH liko nepakitęs. Sorbuotųjų bazių, suminio azoto, humuso kiekis kas rotaciją vis mažėjo, tačiau nepasiekė pradinio lygio, t. y. duomenų rodiklių prieš bandymų įrengimą, o dėl kasmetinio mineralinių trąšų naudojimo judriųjų fosforo ir kalio kiekiai dirvožemyje didėjo.

Sėjomainoje išaugintas derlius labiausiai priklausė nuo dirvožemyje esančio humuso ir judriojo kalio kiekio. Tarp derliaus ir humuso kiekio nustatytas stiprus (η – 0,75) ryšys, tarp derliaus ir kalio kiekio – vidutinė (η  – 0,67) koreliacija.

Išvados

Remiantis tyrimų duomenimis, galima teigti, kad karbonatinis sapropelis – ilgalaikė lengvo dirvožemio gerinimo priemonė. Rūgščiame dirvožemyje, kuriame augalams yra mažai mitybos elementų, efektyviau veikia didesnės normos karbonatinio sapropelio. Atsižvelgiant į išvalyto ežero ekologinę naudą, šalia esantiems lengvos granuliometrinės sudėties dirvožemiams tręšti racionaliausia norma yra 50–100 t/ha sapropelio. Rekomenduojama sapropelio efektyvumą didinti jį santykiu 8:1 įterpiant į dirvožemį kartu su mėšlu (iš pradžių paskleisti sapropelį, o po to ant jo iškratyti mėšlą ir viską kartu aparti).

Sapropelis – dumblingos nuosėdos ar nuogulos, susidariusios gėlų, stovinčių vandens telkinių (ežerų, tvenkinių, kūdrų) dugne. Koloidinėje padėtyje turi daug organinių medžiagų (ligninų-humuso kompleksas, angliavandeniai, bitumai).



 VIDEONAUJIENOS

Žieminių rapsų pasirengimas žiemoti Trakų r.
Žieminių kviečių pasirengimas žiemoti Trakų r.

NAUJIENŲ PRENUMERATA
* Privatumo sąlygos


GEBA_1

projekto

4


© VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, 2010–2019 m.
Šioje interneto svetainėje pateiktą tekstinę ir grafinę informaciją, videomedžiagą naudoti kituose kūriniuose, kopijuoti, platinti ir atgaminti be išankstinio
VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos leidimo griežtai draudžiama.
Naudojimo taisyklės
* Privatumo sąlygos