STRAIPSNIAI > AUGALININKYSTĖ > Pelnas – pagrindinis trąšų ekonominio naudingumo rodiklis

Pelnas – pagrindinis trąšų ekonominio naudingumo rodiklis

Gitana Jonuškaitė-Gužienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Alytaus r. biuro augalininkystės konsultantė






2016-02-17

 

Trąšų veiksmingumas paprastai vertinamas gaunamu derliaus priedu. Norma, kuria patręšus pasėlį gaunamas didžiausias derlius, vadinama optimalia. Tačiau ne visada veiksmingiausia norma gali būti ekonomiškai naudinga.

Priešsėlis – tai anksčiau tame pačiame lauke augę arba augantys augalai. Kiekvienas augalas, augdamas dirvoje, daro tam tikrą įtaką dirvožemiui ir po jo auginamiems augalams, taip pat sunaudojamų mineralinių trąšų kiekiui. Planuojant augalų tręšimą, reikia atsižvelgti į priešsėlio galimybes padidinti maisto medžiagų kiekį dirvožemyje.

Skirtingi augalai, turėdami nevienodai išvystytą šaknų sistemą, maisto medžiagas ima iš įvairaus dirvožemio gylio. Derliui užauginti jie sunaudoja nevienodą kiekį tų pačių maisto medžiagų. Po derliaus nuėmimo augalai dirvožemyje palieka organinių medžiagų, kurios per metus mineralizuojasi ir didina dirvoje esančio humuso kiekį.

Stengiantis optimizuoti trąšų kiekį, labai svarbu atsakingai parinkti priešsėlį ir jį suderinti su posėliu, kad būtų kiek įmanoma sumažintos ūkininkų patiriamos išlaidos trąšoms.

Web-pav1-naujo

Priešsėlių įtaka dirvožemio derlingumui

Augalų įtaka dirvožemio derlingumui priklauso nuo to, kiek ir kokių medžiagų priešsėlis palieka dirvožemyje. Organinių medžiagų ir humuso dirvožemyje dažniausiai pagausėja po daugiamečių ankštinių žolių. Auginant vienamečius augalus, javus, humuso suardoma daugiau, negu susidaro.

Atlikus bandymus ištirta, kiek vidutinio derlingumo priešsėliai dirvožemyje palieka maisto medžiagų po jų augsiantiems augalams. Lietuvos žemdirbystės instituto mokslininkų daugelio metų tyrimais nustatyta, kad vidutinės granuliometrinės sudėties nerūgščiuose dirvožemiuose fosforo ir kalio trąšomis galima tręšti priešsėlius, t. y. 3–4 m. iš karto atitinkamai didesnėmis normomis. Svarbu, kad padidintos keletui metų skirtos trąšų normos atitektų geriau jas pasisavinantiems augalams. Fosforo ir kalio trąšoms yra būdingas ilgalaikis veikimas. Reikia atsižvelgti į tai, kad pasirinkus šį tręšimo būdą drėgnesniais metais rizikuojama daugiau prarasti šių medžiagų dėl išplovimo ar nuplovimo. Galimi atvejai, kad svarbesnieji augalai, naudojantys daug maisto medžiagų, pvz., cukriniai runkeliai, bulvės, gausiau tręšiami, o po jų auginami augalai, pvz., vasariniai javai, stokojant lėšų trąšoms, gali būti netręšiami fosforu ir kaliu, pakaktų tik priešsėlio. Taip sutaupoma laiko ir tręšimo išlaidų, mažiau suspaudžiama dirva, o priešsėlio palikais maisto medžiagas pasisavinusių augalų derlius būna ne mažesnis už tręštų kiekvienais metais.

Dar vienas svarbus veiksnys, galintis padėti sumažinti išlaidas, skirtas trąšoms, yra dirvožemio agrocheminiai tyrimai. Metodiškai paimti dirvožemio ėminius gali LŽŪKT augalininkystės konsultantai. Tereikia su jais susisiekti. Pagal gautus dirvožemio tyrimų rezultatus jie gali parengti efektyvų tręšimo planą, kuriame bus subalansuotas maisto medžiagų poreikis augalams. Tai labai svarbu siekiant efektyviai sumažinti lėšas, skirtas trąšoms, ir gauti didesnį pelną.

Finansinių rodiklių analizę ūkyje gali atlikti LŽŪKT ūkio apskaitos konsultantai, kurie padės efektyviai valdyti ūkį.

Ekonomiškai optimali trąšų norma

Panaudojus daugiau trąšų, gautas derliaus priedas ne visada kompensuoja patirtas išlaidas, todėl augintojui rekomenduojamos apskaičiuotos, ekonomiškai pagrįstos, optimalios normos.

Web-pav2-naujo

Iš pateiktos lentelės matome, kad azoto trąšos miežiams buvo gana veiksmingos, padidino grūdų derlių 1,50–1,95 t/ha. Veiksmingiausia azoto norma – 120 kg/ha. Tačiau derliaus priedus ir išlaidas trąšoms įvertinus pinigais, matoma, kad ekonominiu požiūriu naudingiau tręšti N90 norma. Taip pat ši norma atitinka aplinkosaugos reikalavimus, nes produktyviai pasisavinamos maisto medžiagos.

Trąšų naudojimo ekonominio veiksmingumo vertinimas

Apsispręsti, ar verta tręšti ir kokiomis normomis, galima tik suskaičiavus visas tręšimo išlaidas ir apskaičiavus, kiek pajamų davė gautas derliaus priedas. Tręšiant augalus, kurių derlius yra brangesnis, t. y. techninius, bulves, daržoves, optimali ir ekonomiškai pagrįsta trąšų norma santykinai bus artimesnė didžiausiai, negu tręšiant augalus, kurių produkcija pigesnė.

Ekonomiškai pagrįsta trąšų norma paprastai būna artima ekologiniu požiūriu saugiai normai, kadangi augalai derliui užauginti bus efektyviausiai panaudoję trąšose esančias maisto medžiagas. Patiriama mažiau nuostolių dėl jų išsiplovimo.

Žinant gauto derliaus priedą, pajamos apskaičiuojamos derliaus priedą (jei yra galimybė, įvertinus ir produkcijos kokybę) dauginant iš produkcijos kainos, kurią ūkininkas planuoja gauti. Skaičiuojant išlaidas, reikia susumuoti trąšų ir tręšimo išlaidas, pridėjus gauto derliaus sudorojimo ir jo realizavimo išlaidas. Iš gautų duomenų galima daryti išvadą, kokios normos, deriniai, naudojimo būdas, esamomis sąlygomis ekonomiškai veiksmingi.

Labai pabrangus trąšoms ir darbų įkainiams, ekonomiškai optimalios tapo mažesnės trąšų normos. Jos yra saugesnės aplinkosaugos požiūriu.

Straipsnis parengtas pagal mokslininkų rekomendacijas.

Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.


 VIDEONAUJIENOS

Kretingos rajone – arimo meistrystės šventė
IKMIS 2019. Pluoštinės kanapės – situacija Rokiškio rajone

NAUJIENŲ PRENUMERATA
* Privatumo sąlygos


GEBA_1

4

projekto


© VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, 2010–2019 m.
Šioje interneto svetainėje pateiktą tekstinę ir grafinę informaciją, videomedžiagą naudoti kituose kūriniuose, kopijuoti, platinti ir atgaminti be išankstinio
VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos leidimo griežtai draudžiama.
Naudojimo taisyklės
* Privatumo sąlygos