STRAIPSNIAI > AUGALININKYSTĖ > Klimato pokyčiai Lietuvoje ir jų įtaka augalų vegetacijai

Klimato pokyčiai Lietuvoje ir jų įtaka augalų vegetacijai

Gitana Jonuškaitė-Gužienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Alytaus r. biuro augalininkystės konsultantė






2016-02-11

 

Klimato kaita tampa vienas iš svarbiausių veiksnių, tiesiogiai ir netiesiogiai veikiančių žemės ūkio augalų derlingumą, žemės ūkio ir su juo susijusių pramonės šakų efektyvumą ir stabilumą. Atlikti įvairūs tyrimai leidžia daryti prielaidą, jog ateityje klimatas turėtų šiltėti, o kritulių kiekis išlikti panašus.

Klimato kaitos konferencijose akcentuota, kad stiprus atšilimas pastaraisiais dešimtmečiais pastebimas šiauriniame pusrutulyje. Analizuojant vidutinę sezonų temperatūrą, pastebėta, kad klimato atšilimas dažniau fiksuojamas žiemą ir pavasarį. Klimatas šiltėja visoje Europoje. Mokslininkų įrodyta, kad nuo 1901–2005 m. oro temperatūra pakilo +0,9 °C. Jos kilimo pokyčiai ypač matomi 1977–2000 m., tačiau nepastebima neigiamų temperatūrų kritimo, nors trumpėja neigiamų temperatūrų laikotarpis.

Didžiausi pokyčiai numatomi Vidurio Lietuvoje

Lietuvos klimato kaitos prognozės, siejamos su ketvirtosios Tarptautinės klimato kaitos komisijos ataskaitos išvadomis ir klimato modeliavimo rezultatais, rodo, kad XXI a. oro temperatūra kils. Didžiausi temperatūros pokyčiai numatomi Vidurio Lietuvoje. Žiemą temperatūra pakils 4–8 °C, rudenį ir pavasarį – 2–2,5 °C, vasarą – 1,5–3,5 °C.

Kritulių gausės žiemą ir pavasarį, o vasarą ir rudenį – mažės. Temperatūrai kylant žiemą, vis didesnę kritulių dalį sudarys lietus, o antroje vasaros pusėje ir rudens pradžioje bus labai sausa.  Taigi lengviau bus nuimti derlių, tačiau žiemkenčių sėją teks pradėti vėliau. Sausroms užsitęsus, bus sudėtingiau įdirbti žemę ir atlikti sėjos darbus.

Saulės spindėjimo laikas didžiausią piką pasieks gegužės, rugsėjo mėnesiais. Žiemos mėnesiais (ypač vasarį) šis laikas sutrumpės. Todėl svarbu nustatyti augalų, ypač žiemojančių ir įvežtų iš kitų šalių, sugebėjimą prisitaikyti prie kintančių klimato sąlygų ir stengtis agrotechninėmis priemonėmis sumažinti neigiamą susidariusių sąlygų poveikį.

Lietuvos geografinei padėčiai būdingas ne tik metinis ciklas, bet ir ilgalaikiai, kelis ar net keliolika metų trunkantys svyravimai.

Augalų atsparumas žemai temperatūrai

Žema vadinama teigiama, artima 0 °C temperatūra.  Daugelis vidutinių platumų augalų lėčiau auga arba visiškai nustoja augę, kai oro temperatūra nukrinta iki 4–5 °C. Žemoje temperatūroje augalai nežūva, tačiau per ilgesnį laiką yra nualinami, vėliau ne visiškai atsigauna, iš tokių augalų gautas derliaus priedas būna mažesnis.

Mokslininkai nustatė, kad nepalankios augalams temperatūros poveikio požymiai yra tokie: augalai vysta, netenka intensyviai žalios spalvos, dažnai išblykšta, paruduoja. Šie pokyčiai atsiranda dėl to, kad sutrinka augalų kvėpavimas, oksidacijos ir redukcijos reakcijos, energijos apykaitos procesai.

Žema temperatūra dažniausiai būna rudenį ir pavasarį, rečiau – įpusėjus vegetacijos periodui. Tokią temperatūrą geriau pakelia augalai, pakankamai aprūpinti mikroelementais, taip pat pasiekę pagrindinius parametrus, kurie reikalingi, kad sėkmingiau peržiemotų.

Padėti įvertinti augalų pasirengimą žiemoti gali Jūsų rajone dirbantys LŽŪKT augalininkystės konsultantai.

Šalčių ir šalnų pakenkimai vegetuojantiems augalams

Šalčiai – tai neigiama temperatūra. Kai tokia temperatūra užklumpa vegetuojančius augalus, ji vadinama šalnomis. Pavasarinės ir rudeninės šalnos pridaro daug rūpesčių, nes augalai nevienodai į jas reaguoja.

Literatūroje nurodoma, kad jautriausi šalnoms yra žiedai, lapai, ūgliai, t. y. vandeningos augalų dalys. Šalnos paprastai tęsiasi tik dalį paros laiko, o šaltis būna vos kelių laipsnių. Atrodytų ne toks ir baisus tas kelių laipsnių šaltis per trumpą laiką, tačiau jis sutrikdo augale vykstančius metabolizmo procesus.

Pasiruošę žiemai arba baigę vegetaciją augalai daug geriau pakelia šalčius ir atšiaurias žiemas. Šalnos ir šalčiai augalus veikia panašiai, tik jie į tai reaguoja nevienodai. Pavasarinės ir rudeninės šalnos augalus užklumpa nepasiruošusius, tada, kai jie intensyviai auga ir pridaro daugiau žalos. Tuo tarpu šalčiai augalus veikia, kai jie yra ramybės būsenoje, todėl šalčio žala nebūna tokia pavojinga.

Kai temperatūra neigiama, ląstelių vanduo kristalizuojasi, pavirsta į ledą. Vandens kristalai pirmiausiai susidaro tarpuląsčiuose, po to didėja atimdami iš ląstelių vandenį, todėl jose didėja sulčių koncentracija ir citoplazmos baltymai koaguliuoja, netenka savo struktūros ir judrumo. Šių procesų pasekmės juntamos pavasarį, nes taip nualinti augalai atsigavę būna silpnesni. Juos labiau puola ligos ir kenkėjai, o iš tokių augalų gautas derlius būna daug mažesnis. Dar baisesnė šalčių pasekmė yra ta, kad augalai, neišlaikę tokių išbandymų, žūva. Pavasarį ūkininkai turi juos atsėti vasariniais.

Šalnoms atspariuose augaluose taip pat gali susidaryti ledo kristalų, bet jų paprastai esti mažiau, o ląstelių sultyse lieka pakankamai vandens, kartu daugiau būna jame ištirpusių medžiagų.

Permainingi orai

Vasarį vykstančios gamtos anomalijos, kai vyrauja šilti, pavasarį primenantys orai, vyksta dėl to, kad virš Ramiojo vandenyno susiformuoja atmosferos reiškinys El Ninjo. Jis lemia atmosferos oro kaitą, sukeldamas pasaulinį poveikį, kuris pasireiškia ekstremaliomis sausromis arba temperatūrų šuoliais.

Nors vasaris yra žiemos mėnuo, augalai jau pradėjo vegetuoti, nes dienomis vyrauja teigiama temperatūra. Nors dar visko gali būti, vasarį ir kovą dar būna žiemos speigų. Augalams pavojingos staigios ir stiprios orų permainos.

Šiuo metu ūkininkai labiausiai pergyvena dėl žieminių rapsų pasėlių sėkmingo peržiemojimo. Alytaus regione užšalo neapsnigus žemės ir šaltis paspaudė iki –25 °C ir daugiau.  Toks šaltis žieminių rapsų pasėliams yra labai pavojingas, nes be sniego dangos jie gali ištverti tik –15 °C.

Straipsnis parengtas pagal mokslininkų rekomendacijas

Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.


 VIDEONAUJIENOS

Žoliniai augalai – dirvožemio būklės indikatorius
Žieminių rapsų ir kviečių pasirengimas žiemoti Joniškio r.

NAUJIENŲ PRENUMERATA
* Privatumo sąlygos


GEBA_1

projekto

4


© VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, 2010–2019 m.
Šioje interneto svetainėje pateiktą tekstinę ir grafinę informaciją, videomedžiagą naudoti kituose kūriniuose, kopijuoti, platinti ir atgaminti be išankstinio
VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos leidimo griežtai draudžiama.
Naudojimo taisyklės
* Privatumo sąlygos