STRAIPSNIAI > AUGALININKYSTĖ > Baltyminiai augalai gali būti pelningai auginami ES

Baltyminiai augalai gali būti pelningai auginami ES

LŽŪKT informacija






2015-12-30

 

Tyrimais įrodyta, kad baltyminių augalų derlių galima padidinti. Tačiau realizuoti šį papildomą derlių bus įmanoma tik tuo atveju, jeigu bus plėtojama pramonės infrastruktūra. Tai svarbiausia išvada, kurią padarė 20 skirtingos specializacijos ekspertų, kartu dirbdami Europos inovacijų partnerystės „Žemės ūkio našumas ir tvarumas“ (EIP-AGRI) veiklos grupėje.

Svarbu plėtoti infrastruktūrą

Gaminti baltyminius produktus Europos ūkininkams pelninga tik tada, kai jie suvartojami savo pačių ūkiuose arba parduodami vietos rinkose. Tą sąlygoja dvi pagrindinės priežastys. Pirma, baltyminių augalų derliai (pvz., pupų, sojų) yra per maži ir, palyginti su kitais žemės ūkio augalais, pvz., kukurūzais ir kviečiais, duoda mažesnes pajamas ūkininkams. Antra, stambaus masto gamyba, siekiant tiekti produkciją regioninėms ir Europos rinkoms, nėra konkurencinga, nes infrastruktūra užaugintam derliui perdirbti į kombinuotuosius  pašarus, yra nepakankama.

Baltyminių augalų derlių įmanoma padidinti

Kad galėtų konkuruoti su kviečiais, sojų ir saulėgrąžų derlių reikėtų padidinti 30 proc., o pupų – 76 procentais. Dar labiau didinti šių baltymingų augalų derlingumą yra būtina, jeigu ūkininkai nori, kad jie duotų pelno tiek, kiek kukurūzai. Mokslininkai mano, kad toks padidinimas yra įmanomas. Tai įrodyta praktikoje, tačiau reikia padaryti tam tikrų pakeitimų. Europos ūkininkų konkurencingumą galima padidinti, jiems pasiūlius auginti geresnes skirtingų baltyminių augalų (ne tik sojų) veisles, tobulinant auginimo sistemas ir gilinant žinias.

Šalia sojų reikia konkurencingesnių baltyminių augalų

Gera trumpalaikė strategija yra, visų pirma, padidinti sojų, skirtų ES ir regionininėms rinkoms, derlingumą. Bet sojos nėra tinkamiausios auginti visur, todėl reikia galvoti ir apie kitus baltyminius augalus. Ilgalaikei plėtrai numatyti ankštinių augalų pasėliai – pupų, dirvinių žirnių ir lubinų, skirtų kombinuotųjų pašarų rinkoms, o pašariniai augalai – daugiausia liucernos – vietinėms rinkoms ir naudojimui ūkiuose. Saulėgrąžų ir rapsų išspaudos taip pat rekomenduojamos kaip svarbios sudėtinės kombinuotųjų pašarų dalys.

Reikia bendradarbiauti

Prastos arba neegzistuojančios tiekimo grandinės riboja baltyminių augalų auginimo galimybes. Be to, augalų selekcijos pramonė nepakankamai investuoja į naujų veislių kūrimą. Jos yra būtinos, siekiant didesnio konkurencingumo, bet privačios investicijos į selekciją bus ribotos tol, kol baltyminiai augalai neįgis daug didesnės svarbos rinkoje.

Siekiant išspręsti šią problemą, reikia intensyvaus bendradarbiavimo tarp visų suinteresuotų šalių, kuris padėtų judėti pirmyn. Perėjimo procesas truks daug metų, reikės vienu metu didinti gamybą ir sudaryti tiekimo grandinę. Todėl bus būtinas dealogas tarp selekcininkų ir maisto bei kombinuotųjų pašarų pramonės. Procesą turės pakankamai remti valstybinės mokslinių tyrimų institucijos, dalyvaujančios parengiamojoje selekcijos veikloje. Ūkininkai taip pat turėtų aktyviai dalyvauti šiame procese, nes jie – šios pramonės šakos žaliavų tiekėjai. Žinoma, svarbios ir šalių vyriausybių bei nevyriausybinių organizacijų nuostatos, siekiant labiau remti baltymų gamybą ir perdirbimą ES.

Parengta pagal užsienio spaudą

Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.


 VIDEONAUJIENOS

Kalkinimas: į grumtynes su rūgščiu dirvožemiu
Jaunasis ūkininkas: „Nėra nė dienos, kad negalvotume apie dirvą“

NAUJIENŲ PRENUMERATA
* Privatumo sąlygos


GEBA_1

4

projekto


© VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, 2010–2019 m.
Šioje interneto svetainėje pateiktą tekstinę ir grafinę informaciją, videomedžiagą naudoti kituose kūriniuose, kopijuoti, platinti ir atgaminti be išankstinio
VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos leidimo griežtai draudžiama.
Naudojimo taisyklės
* Privatumo sąlygos