STRAIPSNIAI > GYVULININKYSTĖ > Ekstruduotų linų sėmenų įtaka melžiamų karvių sveikatingumui ir produktyvumui

Ekstruduotų linų sėmenų įtaka melžiamų karvių sveikatingumui ir produktyvumui

Daiva Gurauskienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vyriausioji gyvulininkystės specialistė






2019-01-03

© LŽŪKT nuotr.

Ekstruduotos linų sėmenų išspaudos pagerina gyvulio sveikatos būklę ir didina produktyvumą. Produkto privalumas – gamybos proceso metu panaikinamos visos nemaistinės medžiagos, kontroliuojamas aliejaus išskyrimas ir iki 85 procentų užtikrinamas laisvųjų riebalų įsisavinimas. Produkto gamybai naudojamos tik genetiškai nemodifikuotos linų sėmenys. Bandymo tikslas – įsitikinti, kiek gamybos sąlygomis šis produktas lemia gyvulių produktyvumą ir sveikatingumą.

VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba (LŽŪKT) 2017–2020 metais vykdo projektą ,,Mitybinių faktorių įtaka melžiamų karvių produkcijos didinimui, produkcijos kokybės gerinimui ir savikainos pokyčiui“. Siekiama skatinti žinių perteikimą ir inovacijas pieno ūkyje, regionuose didinti pieno ūkio veiklos gyvybingumą ir konkurencingumą, skatinti inovacines ūkių technologijas ir tvarų vystymą, užtikrinti gyvūnų gerovę. Šiam tikslui pasiekti įrengti gamybiniai parodomieji bandymai, kuriais norima perteikti žemdirbiams moksliniais tyrimais paremtas inovatyvias žolių ūkio tvarkymo, pašarų ruošimo, gyvulių šėrimo technologijas ir atlikti jų ekonominį vertinimą.

Atlikta dešimt bandymų

Suburtos penkios ūkininkų pasidalinimo patirtimi grupės. Parodomieji bandymai įrengti 10-yje  pienininkystės ūkių, laikančių ne mažiau kaip 30 karvių, skirtinguose Lietuvos rajonuose (Plungės, Skuodo, Akmenės, Kelmės, Šilutės, Šilalės, Rokiškio, Utenos, Kėdainių, Radviliškio). Bandos vidutinis produktyvumas – nuo  6500 kg pieno per laktaciją iki 11 000 kg. Bandymams buvo atrenkamos  sveikos karvės.

Web-pav1Projekto dalyviai pas Šilutės r. ūkininkę Ksaverą Stirbienę (nuotr. kairėje) ir pas Vaclovą Jasą (nuotr. dešinėje).

Web-pav2LŽŪKT gyvulininkystės ekspertas Vytas Gudaitis (dešinėje) Radviliškio ir Kėdainių  rajonų ūkininkams pristato bandymo rezultatus

Web-pav3Rokiškio ir Utenos r. ūkininkai dalijasi patirtimi

Projekto pirmų metų pabaigoje ir antrų metų pradžioje buvo atliekamas šėrimo bandymas, panaudojant ekstruduotus linų sėmenis, kuriuos gamina Valorex kompanija. Tai Prancūzijos gamintoja, kuri specializuojasi presuotų linų sėmenų išspaudų gamyboje. Gamyba vykdoma pagal patentuotą TRADI-Lin gamybos procesą.

Prasidėjus tvartiniam laikotarpiui, iš pieninių karvių bandos parodomajam bandymui buvo  atrinktos 20 melžiamų karvių. Iš jų pagal laktaciją, apsiveršiavimą, produktyvumą per praėjusią laktaciją, gyvulio svorį, pieningumą, pieno riebumą ir baltymingumą sudarytos 2 analogiškos grupės: kontrolinė ir bandomoji. Per bandymą abiejų grupių karvės buvo laikomos vienodomis sąlygomis.

Bandymai buvo skirstomi į du laikotarpius: paruošiamąjį ir tiriamąjį. Projekto eigai stebėti ir darbams fiksuoti buvo naudojama LŽŪKT specialistų sukurta kompiuterinė  ūkio valdymo programa „e.GEBA Gyvulininkystė“.

Paruošiamasis laikotarpis

Šis laikotarpis truko 10 dienų. Abiejų grupių karvės pagal maistingumą ir struktūrą gavo praktiškai vienodą racioną, kurį sudarė stambieji pašarai (šienas, šiaudai), sultingieji pašarai (kukurūzų, daugiamečių žolių, cukrinių runkelių griežinių silosas), koncentruotieji pašarai. Paros racionas buvo sudarytas kompiuterine Futter šėrimo programa pagal reikiamas energijos ir maisto medžiagų normas.

Tiriamasis laikotarpis

Šis laikotarpis truko 90 dienų. Kontrolinės grupės karvės buvo šeriamos tos pačios sudėties, kaip ir paruošiamuoju laikotarpiu, paros racionu. Tuo tarpu bandomosios grupės karvių paros racioną sudarė tie patys, kaip ir kontrolinės grupės, pašarai, tačiau buvo pridedama ekstruduotų linų sėmenų. Racione numatytas ekstruduotų linų sėmenų kiekis buvo atiduotas kiekvienai karvei individualiai.

Bandymo schema

Web-lentele1

Tyrimų metu abiejų grupių karvės buvo šeriamos ir melžiamos pagal ūkyje nustatytą fermos valdymo tvarką.

Bandymo metu buvo stebima karvių sveikatos būklė, pašarų ėdamumas, registruojami susirgimai ir jų priežastys bandymų atlikimo žurnale. Bandymo pabaigoje buvo atliekamas bandomosios ir kontrolinės karvių grupių melžimas, tyrimams paimti pieno ir kraujo mėginiai. Pieno mėginiuose buvo  nustatomi pieno riebalai, pieno baltymai, laktozė, urėja, somatinių ląstelių kiekis. Kraujo mėginiuose buvo nustatoma šlapalo koncentracija, albuminai, kepenų fermentai, Ca, P. Taip pat buvo fiksuojamas kiekvienos karvės primelžto pieno kiekis.

„Gamybinis bandymas visada turi tam tikrų niuansų. Jam pasirinkome rimtus, stiprius, produktyvius ūkius. Iš kraujo tyrėme pagrindinius fermentus, kurie parodo kepenų veiklą, nes kepenys yra visų pagrindinių produktyvių karvių problemų pradžia. Vis tik išlaikyti sveikas kepenis, jeigu karvė duoda 10–11 tūkst. kg pieno, nelengva, nes optimaliai subalansuoti racioną labai sudėtinga Todėl ir tyrėme tuos rodiklius, kurie rodo kepenų veiklą. Kadangi tiriamas priedas turi daug baltymų, žiūrėjome, ar jis turi įtakos jų įsisavinimui, pašarų baltymingumui. Stebėjome, ar priedas sumažina uždegiminius procesus, kaip kinta kalcio ir fosforo kiekis kraujyje – ar daugėja mineralinių medžiagų, jeigu priedas, kaip teigia gamintojai, turi įtakos sveikatingumui“, – aiškino LŽŪKT gyvulininkystės ekspertas Vytas Gudaitis. 

Bendrajam baltymui kraujo serume tiriamasis priedas didelės įtakos nedarė. Albuminas, kuris lemia imunitetą – taip pat, tačiau ir tai, kad priedas nedaro blogos įtakos, pasak LŽŪKT eksperto, irgi yra gerai. Bilirubino, parodančio kepenų veiklą, intoksikacijas, toksikozes, rodiklis buvo normalus tiek kontrolinėse, tiek bandomosiose grupėse ir prieš, ir po bandymo.

Web-pav4„Atliekant bandymus tokio produktyvumo ūkiuose yra rizika ir pabloginti rodiklius. Šis priedas nepablogino, ir tai jau teigiamas dalykas“, – reziumavo LŽŪKT gyvulininkystės ekspertas Vytas Gudaitis. 

Lėtinį kepenų uždegimą parodantis fermentas, atliekant kraujo biocheminį tyrimą, kai kuriais atvejais sureagavo, tačiau normos nebuvo labai viršytos, tad sakyti, kad tai  lėmė ekstruduotų linų sėmenų išspaudų vartojimas, negalima. Ūminį uždegimą rodantis fermentas buvo normalus, jam įtakos priedas nedarė.

Linų sėmenų išspaudos neveikė ir kalcio bei fosforo kiekį organizme, normalūs liko ir kraujo urėjos rodikliai.

Išvados

Analizuojant 10-yje ūkių atliktų  bandymo rezultatus, pastebėta:

  • bandomosios grupės karvių, gavusių ekstruduotų linų sėmenų, apetitas buvo geresnis;
  • ūkiuose iš bandomųjų karvių per parą vidutiniškai pieno primilžiai padidėjo nuo 1 iki 5 kg
    (pieno produktyvumas vidutiniškai padidėjo 6 procentais, palyginti su kontroline grupe);
  • vidutiniškai ūkiuose pieno riebumas padidėjo 4,9 proc. (bandymo pradžioje ūkiuose pieno riebumo vidurkis buvo 3,85 proc., bandymo pabaigoje – 4,04 proc.),
  • ekstruduotos linų  sėmenų išspaudos teigiamai veikė gyvulių sveikatingumą (remiantis kraujo biocheminio tyrimo rezultatais).

Projektas įgyvendinamas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės ,,Žinių perdavimas ir informavimo veikla‘‘ veiklos sritį ,,Parama parodomiesiems projektams ir informavimo veiklai‘‘.

Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.


 VIDEONAUJIENOS

Jaunojo ūkininko patirtis: avininkystė gali būti sėkminga
Avininkystė – keičiantiems ūkininkavimo kryptį ar ieškantiems verslo nišos

NAUJIENŲ PRENUMERATA
* Privatumo sąlygos


GEBA_1

mobili laboratorija


© VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, 2010–2019 m.
Šioje interneto svetainėje pateiktą tekstinę ir grafinę informaciją, videomedžiagą naudoti kituose kūriniuose, kopijuoti, platinti ir atgaminti be išankstinio
VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos leidimo griežtai draudžiama.
Naudojimo taisyklės
* Privatumo sąlygos