STRAIPSNIAI > AUGALININKYSTĖ > Mokslas: tirtos lietuviškų skystų organinių nano trąšų galimybės

Mokslas: tirtos lietuviškų skystų organinių nano trąšų galimybės

LŽŪKT informacija







Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija






2019-01-14

© LŽŪKT nuotr.

Manoma, kad biostimuliatoriai gali padidinti derlių ir pagerinti jo kokybę. Pastaraisiais metais rinkoje jų gausu. Ūkininkai domisi šių natūralios kilmės biostimuliatorių nauda, tačiau išsamesnių tyrimų apie šių preparatų poveikį yra nedaug. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (buvęs ASU) mokslininkai dalyvavo mokslinio turimo projekte „Naujos kartos skystų organinių nano trąšų-biologinio stimuliatoriaus integravimo agronominės ir technologinės koncepcijos parengimas“, kurio metu buvo tiriama lietuviško produkto – natūralios kilmės biostimuliatoriaus Ferbanat L – panaudojimo įvairių augalų tręšimui galimybės. Pateikiame pagrindines tyrimų išvadas.

Buvo vykdomi vegetaciniai, tikslieji lauko ir gamybiniai eksperimentai. Tiriama, kaip šios trąšos skirtingos granuliometrinės sudėties ir agrocheminių rodiklių dirvožemiuose veikia įvairių augalų (pašarinių, maistinių ir dekoratyvių) augimą ir vystymąsi, vertinta šių trąšų įtaka minėtų augalų fiziologiniams rodikliams, jų atsparumui žiemojimui ir drėgmės trūkumui.

Organiniai biostimuliatoriai (natūralios kilmės) – tai koncentruoti vandenyje tirpūs organiniai preparatai, skirti augalų produktyvumui ir derlingumui didinti, augalų atsparumui neigiamiems aplinkos veiksniams skatinti ir trąšų bei pesticidų kiekiui mažinti. Jų sudėtyje yra biologiškai aktyvių medžiagų: aminorūgščių, huminių ir fulvinių rūgščių, vitaminų, peptidų, baltymų, enzimų, polisacharidų ir kitų aktyvių junginių bei mikroelementų. Biostimuliatoriai paprastai gaminami iš natūralių žaliavų, juose yra mineralinės mitybos elementų, biologiškai aktyvių junginių, naudingos mikrofloros sporų. Gausu biostimuliatorių, kurių pagrindinis komponentas yra huminės medžiagos. Jie naudojami tiek įterpiant į dirvą, tiek purškiant per lapus.

Biostimuliatoriai, kuriuos sudaro amino rūgštys ar jų druskos, dažniausiai naudojami augalams purkšti per lapus. Jie aktyvina gyvybiškai svarbius procesus augaluose, stiprina apsaugines funkcijas, padeda vystytis augalų šaknų sistemai, įsisavinti maitinamuosius elementus, padidina atsparumą stresui. Biostimuliatoriaus poveikis augalams grindžiamas ne cheminiu, bet išskirtinai biologiniu natūralių komponentų poveikiu augalo ląstelei.

Naujos kartos skystos organinės trąšos-biologinis stimuliatorius

Ferbanat L gaminamas iš biologiškai švarios natūralios žaliavos – vermikomposto (sliekų perdirbtų organinių atliekų pūdinio), naudojant šiuolaikines technologijas, kurios pagrįstos ne cheminiu, bet fiziniu poveikiu. Tokia produkto sudėtis sukelia bendro veikimo (sinergizmo) efektą, nes šių trąšų sudedamųjų dalių kompleksinis poveikis augalui viršija jų veikimą atskirai.

Ferbanat L sudėtyje yra makroelementai (sausoje medžiagoje): 0,058 % azoto, 0,05 % fosforo ir 0,37 % kalio, organinė medžiaga – 38,36 %, organinė anglis 18,60 %, huminės (11,26 %) ir fulvo (2,47 %) rūgštys, mikroelementai (Zn, Mg, Mn, Mo, Co, Cu, Fe), natūralios kilmės biologiškai aktyvios medžiagos ir naudinga mikroflora bei mikroorganizmai (bakterijos, grybeliai, mielės, dumbliai ir kiti). Visi mikroorganizmai preparate yra sporų pavidalo, todėl produktas ilgai išlieka kokybiškas ir nereikalauja specialių saugojimo sąlygų. Iš esmės preparatas sujungia geriausias huminių, mikro ir makroelementų, mikrobiologinių trąšų savybes visiškai naujame technologiniame lygmenyje. Huminės ir fulvo rūgštys sustiprina augalų imuninę sistemą, stimuliuoja ląstelių membraninį laidumą, kvėpavimo ir proteinų bei karbohidratų sintezės procesus, tankios šaknų sistemos formavimąsi ir augalų vystymąsi.

Natūralios kilmės biostimuliatorius Ferbanat L aktyvina dirvos biologinius procesus ir mikroorganizmų veiklą, gerina dirvožemio struktūrą, padidina sėklų daigumą: padidėja jų dygimo energija, geriau vystosi ir išlieka daigai, skatina daigų augimą ir įsišaknijimą, stiprina augalų imuninę sistemą.

Išvados

1. Biologinis stimuliatorius Ferbanat L tinka praktiškai visų augalų sėklų ir sodmenų apdorojimui prieš sėją arba sodinimą. Preparato suspensijos koncentracija priklauso nuo sėklų ar sodmenų stambumo: stambių sėklų (rugių, kviečių, kvietrugių, miežių, avižų, žirnių, agurkų), bulvių gumbų ir gėlių svogūnėlių apdorojimui 1:10; smulkių sėklų (rapsų, motiejukų, dobilų, rytinių ožiarūčių, paprikų ir kt.) 1:20–30.

Web-pav1Biostimuliatoriaus įtaka žieminių ir vasarinių kviečių dygimui ir daigų vystymuisi praėjus 12 dienų po sėklų apdorojimo

Biostimuliatoriumi apdorotos sėklos dygo sparčiau, šaknys ir antžeminė dalis vystėsi labiau, o patogenais lietingą vasarą užsikrėtusių sėklų daigai buvo ženkliai sveikesni negu dygstančių neapdorotų.

2. Biostimuliatorius turėjo teigiamos įtakos gamybiniame eksperimente auginamų grikių augimui ir vystymuisi. Efektyviausia nustatyta 1+1 l Ferbanat L norma, kai pirmą kartą pasėlis buvo nupurkštas pirmų tikrųjų lapelių tarpsniu, o antrą kartą 4–5 lapelių tarpsniu. Šiame variante nepalankiais metais sėklų derlius siekė net 2,28 t ha-1, geresnė buvo sėklų kokybė (jos buvo labiau prinokę ir stambesnės), du kartinis preparato naudojimas buvo naudingesnis negu  vieną kartą išpurkšta 2 l norma.

Web-pav2Biostimuliatoriaus Ferbanat L įtaka grikių augimui

3. Gamybiniame eksperimente vasarinių avižų grūdų derlius svyravo nuo 3,84  iki 4,65  t ha-1.

Web-pav3Avižų bandymas lauke (kairėje – 2 l krūmijimosi tarpsniu, viduryje kontrolė, dešinėje – 2 l krūmijimosi tarpsniu + 2 l bamblėjimo tarpsniu)

Didžiausias grūdų derlius gautas vasarinių avižų 2 kartus per vegetaciją nupurškus Ferbanat L trąšomis po 2 l ha-1 (krūmijimosi ir bamblėjimo tarpsniais). Ferbanat L trąšos turėjo tendenciją didinti 1000 grūdų masę. Tik mineralinėmis trąšomis tręštų avižų 1000 sėklų masė buvo 30–32 g. Vienkartinis purškimas biostimuliatoriumi 1000 sėklų masę padidino 2–2,5 g, palyginti su kontrole, o pakartotinai nupurškus biostimuliatoriumi avižas bamblėjimo tarpsniu, 1000 sėklų masė padidėjo iki 36–37 g. Gamybiniame eksperimente avižų apsaugai nuo ligų nebuvo naudojami jokie fungicidai. Kontroliniame variante ant apatinių avižų lapų prieš plaukėjimą buvo galima pastebėti dryžligės ir rūdžių pažeidimų.

4. Gamybiniame eksperimente žieminių rugių grūdų derlius svyravo nuo 3,93  iki 4,69  t ha-1.

Web-pav4Rugių pasėlis 2017 m. birželio pabaigoje (kairėje) ir liepos pabaigoje (dešinėje)

Didžiausias grūdų derlius gautas žieminius rugius 2 kartus per vegetaciją nupurškus Ferbanat L trąšomis po 2 l ha-1 (krūmijimosi ir bamblėjimo tarpsniais). Ferbanat L trąšos turėjo tendenciją didinti 1000 grūdų masę. Tik mineralinėmis trąšomis tręštų žieminių rugių 1000 sėklų masė buvo 42–43 g. Vienkartinis purškimas biostimuliatoriumi 1000 sėklų masę padidino 2,5 g, palyginti su kontrole, o pakartotinai nupurškus biostimuliatoriumi avižas bamblėjimo tarpsniu, 1000 sėklų masė padidėjo iki 46–47 g.

5. Gamybiniame eksperimente bulvių pasėlis 2 kartus purkštas Ferbanat L ir vandens skiediniu 1:200 pirmą kartą bulvėms sudygus, antrą kartą – prieš žydėjimą.

Web-pav5Bulvių pasėlis prieš pirmą ir antrą purškimą biostimuliatoriumi

6. Du kartus purkštuose variantuose Laura bulvių derlingumas buvo apie 46 t ha-1, o Melody siekė net 48 t ha-1. Palyginimui: nepurkštoje dalyje Laura derlingumas buvo 39 t ha-1, o Melody – 37 t ha-1. Abiejų veislių prekinių gumbų išeiga siekė 60–70 procentų, bulvės užaugo skanios ir krakmolingos, o sausųjų medžiagų  kiekis bulvėse buvo 22–24 procentai.

7. Gamybiniame eksperimente įvairūs sodo augalai buvo purškiami biologinio stimuliatoriaus suspensija 1:200 du kartus, o daržovės ir kambariniai dekoratyviniai augalai buvo laistomi preparato suspensija 1:100. Visais atvejai užfiksuotas teigiamas preparato poveikis, net ir žiemos laikotarpiu, esant minimaliam augalų apšviestumui.

Web-pav6Kaktusai laistyti sausio viduryje, praėjus dviem savaitėms po gausaus žydėjimo. Praėjus trims savaitėms po laistymo, pradėjo intensyviai formuoti žiedinius pumpurus ir auginti naujus lapus

Taigi, naujos kartos biologinis stimuliatorius Ferbanat L  tinka praktiškai visų augalų sėklų ir sodmenų apdorojimui prieš sėją arba sodinimą,  įvairių daigų  ir dekoratyvinių kambarinių augalų laistymui, augalų apipurškimui vegetacijos metu. Visais panaudojimo atvejais pastebėtas teigiamas preparato poveikis augalų augimui, vystymuisi, sveikatingumui, derliaus kiekiui ir kokybei.

Visi gamybiniai eksperimentai vyko ekstremaliomis 2017 m. gamtinėmis sąlygomis. Užfiksuoti teigiami rezultatai laikytini palankiomis preparato veikimo tendencijomis. Siekiant parengti išsamią ir objektyviai pagrįstą biologinio stimuliatoriaus Ferbanat L integravimo agronominę ir technologinę koncepciją eksperimentus tikslinga pratęsti.

Rekomenduojame paskaityti

Naujos kartos biologinis stimuliatorius – skystos organinės trąšos Ferbanat

Informacija parengta pagal VDU ŽŪA mokslininkų parengtą  bandymų ataskaitą. Išsamiau susipažinti su bandymo eiga ir rezultatais galite čia.

Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.


 VIDEONAUJIENOS

Žoliniai augalai – dirvožemio būklės indikatorius
Žieminių rapsų ir kviečių pasirengimas žiemoti Joniškio r.

NAUJIENŲ PRENUMERATA
* Privatumo sąlygos


GEBA_1

projekto

4


© VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, 2010–2019 m.
Šioje interneto svetainėje pateiktą tekstinę ir grafinę informaciją, videomedžiagą naudoti kituose kūriniuose, kopijuoti, platinti ir atgaminti be išankstinio
VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos leidimo griežtai draudžiama.
Naudojimo taisyklės
* Privatumo sąlygos