STRAIPSNIAI > AUGALININKYSTĖ > Kuo ir kaip tręšti grūdams auginamus kukurūzus

Kuo ir kaip tręšti grūdams auginamus kukurūzus

LAMMC
Žemdirbystės institutas






2019-02-05

© LŽŪKT nuotr.

Šylantis klimatas ir naujos veislės atveria dideles galimybes kukurūzų auginimo grūdams plėtrai mūsų šalyje, tačiau kyla klausimų, kuo ir kaip juos tręšti. Tyrimo tikslas – nustatyti skirtingų organinių trąšų įtaką grūdams auginamų kukurūzų produktyvumui ir mitybos azotu diagnostikos bei derliaus formavimosi modeliavimo galimybes.

LAMMC Žemdirbystės institute 2015–2017 m. lengvo priemolio išplautžemyje buvo atlikti lauko eksperimentai su trumpos vegetacijos veislės Agiraxx kukurūzais. Prieš sėją kukurūzai buvo patręšti 170 kg ha-1 azoto panaudojant amonio nitratą, granuliuotą galvijų ir paukščių mėšlą, žaliųjų atliekų kompostą arba amonio nitrato ir šių organinių trąšų derinį.

Augalų mitybos azotu lygiui įvertinti kukurūzų žydėjimo metu buvo nustatytas azoto mitybos indeksas (NNI, apskaičiuojamas remiantis biomasės ir N koncentracijos augale rezultatais), chlorofilo indeksas (SPAD) ir mineralinio azoto (Nmin) kiekis dirvožemio 0–60 cm sluoksnyje. Koreliacinė-regresinė analizė parodė, kad šių augalų mitybos azotu diagnostikai plačiai naudojamų indikatorių duomenys daugeliu atvejų buvo glaudžiai susiję. Itin svarbi nustatyta glaudi koreliacija tarp NNI ir dirvožemio Nmin kiekio (R2 = 0,73–0,88, p < 0,05), leidžianti suderinti augalų ir dirvožemio diagnostikos rodiklių duomenis vertinant augalų mitybos azotu lygį. Žydėjimo metu nustatyti NNI ir Nmin kiekis glaudžiai koreliavo su biomasės bei grūdų derliumi ir kukurūzų azoto įsisavinimu jiems visiškai subrendus.

Optimalus kukurūzų mitybos azotu lygis žydėjimo metu buvo pasiektas patręšus 170 kg ha-1 N amonio nitratu (NNI > 1,07) arba amonio nitratu ir organinėmis trąšomis (NNI > 1,05). Sąlygiškai geras mitybos azotu lygis buvo gautas patręšus granuliuotu paukščių mėšlu (NNI > 0,85).

Amonio nitratas arba jo derinys su organinėmis trąšomis leido reikšmingai padidinti grūdų stambumą (11,9–15,2 % lyginant su netreštais laukeliais) ir kiek mažiau – grūdų skaičių (2,9–5,9 %). Tai leido esmingai padidinti grūdų derlių (23,2–25,9 %) ir grūdų baltymingumą (24,5–29,2 %). Tačiau buvo nustatyta, kad taip tręšiant didėja Nmin kiekis (15,0–42 kg ha-1), liekantis dirvožemyje po derliaus nuėmimo.

WEb-pav1

Tręšimas granuliuotu galvijų mėšlu ir žaliųjų atliekų kompostu buvo mažiau efektyvus nei tręšimas amonio nitratu ar jo ir organinių trąšų deriniais: žydėjimo metu kukurūzams trūko azoto (NNI = 0,78–0,90), todėl formavosi mažiau grūdų, jie buvo smulkesni, o grūdų derlius ir baltymingumas mažesni, ypač sausais 2015 metais.

Vykdant lauko bandymus nustatyta skirtingo tręšimo įtaka kukurūzų burbuolių puvinių pasireiškimui. Grūdų formavimosi pradžioje ir esant pilnajai brandai burbuolių užkrėstumas grybiniais patogenais, iš jų Fusarium spp. ir F. graminearum (teleomorfa Gibberella zeae), labiausiai pasireiškė 2016 m., mažiausiai – 2017 m. Skirtingomis trąšomis ir pagal įvairias normas tręštuose laukeliuose burbuolių puvinių išplitimas ir intensyvumas buvo panašus.

Tyrimo metu buvo taikyti du skirtingo sudėtingumo modeliai: FAO rekomenduojamas nesudėtingas AquaCrop ir Vokietijoje Julicho institute sukurtas AgroC. Abu modeliai gerai imitavo lauko eksperimentuose gautus rezultatus: bendrąją antžeminės dalies biomasę (R2 = 0,97–0,99), grūdų derlių (R2 = 0,92–0,99), lapijos dangą (R2 = 0,71–0,99) ir kiek prasčiau – dirvožemio drėgmės kiekį (R2 = 0,41–0,78).

Modeliai padeda apskaičiuoti konkrečios veislės derliaus potencialą konkrečioje vietovėje: AgroC apskaičiavo, kad tyrimų vietovėje ankstyvų veislių kukurūzų grūdų derliaus potencialas siekia 11,25–11,85 t ha-1, o AquaCrop prognozavo 10,31–10,95 t ha-1 grūdų derlių. AgroC modelis apskaičiavo, kad tyrimų metais nepalankios aplinkos sąlygos potencialų grūdų derlių sumažino nuo 2,84 iki 4,32 t ha-1, o AquaCrop modelis prognozavo mažesnį derliaus sumažėjimą – 2,02–3,41 t ha-1.

Kukurūzus auginant grūdams, kaip pagrindinis azoto šaltinis gali būti naudojamas granuliuotas paukščių mėšlas, o granuliuotu galvijų mėšlu ir žaliųjų atliekų kompostu turėtų būti tręšiama kartu su mineralinėmis trąšomis.

Renaldas Žydelis, Sigitas Lazauskas, Virmantas Povilaitis, Skaidrė Supronienė, Renata Žvirdauskienė, Vita Tilvikienė, LAMMC Žemdirbystės institutas, leidinys „Agrariniai ir miškininkystės mokslai: naujausi tyrimų rezultatai ir inovatyvūs sprendimai (2019)



 VIDEONAUJIENOS

Kalkinimas: į grumtynes su rūgščiu dirvožemiu
Jaunasis ūkininkas: „Nėra nė dienos, kad negalvotume apie dirvą“

NAUJIENŲ PRENUMERATA
* Privatumo sąlygos


GEBA_1

4

projekto


© VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, 2010–2019 m.
Šioje interneto svetainėje pateiktą tekstinę ir grafinę informaciją, videomedžiagą naudoti kituose kūriniuose, kopijuoti, platinti ir atgaminti be išankstinio
VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos leidimo griežtai draudžiama.
Naudojimo taisyklės
* Privatumo sąlygos