STRAIPSNIAI > AUGALININKYSTĖ > Baltosios garstyčios ne tik žaliajai trąšai

Baltosios garstyčios ne tik žaliajai trąšai

Gitana Jonuškaitė-Gužienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Alytaus r. biuro augalininkystės konsultantė






2015-09-14

 

Žemės kultūrinimas (žemės gerinimas) – vienas žemdirbystės mokslo uždavinių. Kultūrinant žemę, keičiasi ne tik išorinės, bet ir vidinės jos savybės. Taigi, kaip du zuikius nušauti vienu šūviu – praturtinti dirvožemį maisto medžiagomis ir intensyviai jį dirbant, nepakenkti.

Tenka skaityti įvairių straipsnių, kuriuose mokslininkai pagerinti dirvožemį ir jį praturtinti maisto medžiagomis rekomenduoja auginant tarpinius augalus (sideratus). Patariama sėti lubinus, dobilus, garstyčias, ožiarūčius ir kitus augalus, kuriuos siūloma užarti, kol dar nesubrandino sėklų, (žydėjimo metu), ir žemėje palikti augalo šaknų sukauptas maisto medžiagas kitiems, po jų augsiantiems augalams.

Kaip jau minėta, – vienas iš tarpinių augalų yra garstyčios. Baltosios garstyčios (lotyniškai Sinapis alba) – vienamečiai trumpos vegetacijos žoliniai augalai. Jos ne tik vertingas aliejinis augalas, jos priskiriamos ir prie medingųjų augalų, taip pat dirvos sanitarai, nes padeda kovoti su nematodais, ir tinka auginti kaip trąša.

Baltųjų garstyčių auginimas

Baltosiosi garstyčios – ankstyvos pavasarinės sėjos augalai. Sėjamos kartu su ankstyvaisiais javais vienos arba mišiniuose su avižomis ar ankstyvaisiais žirniais. Baltųjų garstyčių stiebai tvirti, todėl ir mišiniai neišgula. Jeigu garstyčias pasėsime balandžio pabaigoje, jos žydės per medunešio laikotarpį, nes pražysta po mėnesio. Dėl medingųjų savybių jų pasėliai yra gausiai lankomi bičių. Jos sėklų derlių padidina iki 64 procentų.

Žaliajai trąšai sėjamų baltųjų garstyčių norma yra 20–25 kg/ha, o sėklai – 12–15 kg/ha. Sėklos įterpiamos 2,5–3 cm gylyje. Pasėlis privoluojamas.

Garstyčios mėgsta drėgmę, ypač sėkloms dygstant. Greitai augdamos, jos stelbia piktžoles ir dirvos piktžolėtumą sumažina 30–60 procentų. Gausiai žydi tik derlingose dirvose, nemėgsta rūgščių. Esant pH 5,5, dirvas reikia kalkinti, kartu išberiant magnio ir boro turinčių trąšų.

Įvairių šalių augintojų patirtis rodo, kad garstyčios nereiklios augimo sąlygoms ir neblogai dera net prastose, mažai maisto medžiagų turinčiose dirvose. Tačiau norint gauti didesnį sėklų derlių ir nenualinti dirvožemio, garstyčias reikia patręšti mineralinėmis trąšomis. Efektyviausias būdas nustatyti trąšų normą ir gauti planuojamą derlių – ištirti dirvožemyje esantį maisto medžiagų kiekį. LŽŪKT rajonų biurų augalininkystės konsultantai gali atvykti pas Jus į ūkį ir paimti dirvožemio ėminį, kurį nuveš į licencijuotą laboratoriją ištirti. Laboratorija pateiks Jūsų dirvožemio agrocheminės sudėties analizę, pagal kurią galima sudaryti tręšimo planą.

Garstyčių pasėlis rudenį tręšiamas fosforu (60 kg/ha) ir kaliu (70 kg/ha), o pavasarį prieš sėją įterpiama N (60 kg/ha). Lietuvos žemdirbystės instituto Perlojos bandymų stotyje atliktų tyrimų duomenimis, optimali azoto trąšų norma – N 90, esant P 60, K 90 tręšimo fonui.

Pagrindinės auginimo problemos

Pagrindiniai garstyčių kenkėjai yra kryžmažiedės spragės ir rapsiniai žiedinukai. Pastebėjus pasėlio išilginiame metre 2–3 sprages, reikėtų purkšti kryžmažiedžiams augalams tinkamais insekticidais. Rapsiniai žiedinukai garstyčių pasėliams padaro daugiau žalos negu kryžmažiedės spragės.

Nuo spragių garstyčias galima apsaugoti pasėjus anksti pavasarį – balandžio pabaigoje, nes spragės labiausiai puola ir padaro žalos tik orams atšilus, o laiku nenupurškus pasėlio nuo rapsinių žiedinukų, galima netekti ir viso sėklų derliaus.

Pagrindinė problema, su kuria susiduria garstyčių augintojai, yra ta, kad Lietuvoje nėra registruotų insekticidų, kurie padėtų kovoti su garstyčias užpuolusiais kenkėjais.

Svarbu laiku nuimti derlių

Garstyčių nuėmimo laikas yra svarbus veiksnys užaugusiam sėklų derliui išsaugoti. Nupjovus per anksti ar pavėluotai, patiriama didelių sėklų derliaus nuostolių. Nesubrendusios sėklos yra mažesnio aliejingumo, tad uždelsus kulti atsidaro ankštaros ir sėklos išbyra. Ankstyvosios sėjos garstyčios subręsta liepos pabaigoje–rugpjūčio pradžioje. Norint išvengti nuostolių, derlių reikėtų nuimti tada, kai 75 proc. ankštarų yra pilkai gelsvo, o sėklos – gelsvo atspalvio, nukrenta sudžiūvę lapai.

Kur realizuoti derlių

Garstyčių sėklų pardavimo kaina rinkoje 30–50 proc. didesnė nei rapsų. Lietuvoje nėra didelio garstyčių poreikio. Tai – prieskoninis augalas, kurio Lietuvoje reikia nedaug. Konservų fabrikai, Lietuvoje gaminantys garstyčių padažus, šiek tiek nuperka žaliavos – garstyčių miltelių. O kur realizuoti tai, ko nenuperka?

Vienintelė Lietuviškas garstyčių sėklas perkanti įmonė yra „Agrolitpa“, kuri šias sėklas sėkmingai realizuoja į užsienio valstybes. Didžiausia dalis lietuviškų garstyčių sėklų iškeliauja į Prancūziją, Vokietiją. Šiose valstybėse Lietuviškos garstyčios yra išsikovoję rinką. Prancūzijos perdirbėjai skatina Lietuvos ūkininkus auginti baltąsias garstyčias. Tereikia tik pasiūlyti, nes paklausa jau yra.

Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.


 VIDEONAUJIENOS

Kretingos rajone – arimo meistrystės šventė
IKMIS 2019. Pluoštinės kanapės – situacija Rokiškio rajone

NAUJIENŲ PRENUMERATA
* Privatumo sąlygos


GEBA_1

4

projekto


© VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, 2010–2019 m.
Šioje interneto svetainėje pateiktą tekstinę ir grafinę informaciją, videomedžiagą naudoti kituose kūriniuose, kopijuoti, platinti ir atgaminti be išankstinio
VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos leidimo griežtai draudžiama.
Naudojimo taisyklės
* Privatumo sąlygos