STRAIPSNIAI > GYVULININKYSTĖ > Koks veršelis – tokia ir telyčia

Koks veršelis – tokia ir telyčia

Aleksandra Drazdova
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Utenos rajono biuro gyvulininkystės konsultantė






2019-03-06

© LŽŪKT nuotr.

Nuo tinkamo veršelių – būsimų telyčių – auginimo ankstyvame gyvenimo periode priklauso jų veršiavimasis, produktyvumas ir ilgaamžiškumas. Laikotarpis nuo gimimo iki atjunkymo yra svarbiausias virškinamojo trakto vystymuisi (ypač didžiojo prieskrandžio), kuris lemia vėlesnį veršelio prisitaikymą prie stambiųjų pašarų.

Norint pasiekti optimalų veršelių augimo greitį ir palaikyti gerą sveikatingumą, svarbu žinoti apie veršelių virškinamojo trakto vystymosi ypatumus, nes naujagimių veršelių virškinimo sistema būna dar neišsivysčiusi.

Prieskrandžiai dar nefunkcionuoja

Veršeliai turi tokius pat keturis skrandžio skyrius kaip ir suaugę galvijai, bet prieskrandžiai dar nefunkcionuoja. Ką tik gimusio veršelio didžiausias skrandžio skyrius yra tikrasis skrandis, kuris sudaro apie 70 proc. viso skrandžio tūrio, o likusius 30 proc. sudaro didysis prieskrandis, tinklainis ir knygenos kartu. Kad pienas nepatektų į dar nefunkcionuojančius prieskrandžius ir ten nevirškinamas nepradėtų rūgti, jaunų veršelių virškinimo sistema yra sudaryta taip, kad žindant karvę, pienas per susidariusį stemplės griovelį patenka tiesiai į tikrąjį skrandį ir yra efektyviai suvirškinamas, kai pieną paveikia išskiriami virškinimo fermentai.

Ką tik gimusio veršelio didysis prieskrandis yra praktiškai sterilus organas, o pagrindines virškinimo funkcijas virškinamajame trakte atlieka tikrasis skrandis. Didžiojo prieskrandžio vystymosi procesas iki visiškai funkcionuojančio organo susideda iš augimo ir vystymosi laikotarpių, kurių metu didžiajame prieskrandyje vyksta anatominiai, fiziologiniai ir mikrobiologiniai pokyčiai.

Dėl susidarančių fermentacijos procesų ir mikroorganizmų veiklos didžiajame prieskrandyje vyksta anatominis ir fiziologinis vystymasis. Didžiojo prieskrandžio mikroflora atlieka svarbų vaidmenį pašarų virškinimo procese, mikroorganizmai skaido angliavandenius, baltymus ir kitus elementus iki lakiųjų riebiųjų rūgščių, amoniako, metano bei anglies dioksido.

Kas turi įtakos didžiojo prieskrandžio vystymuisi

Laikas, kurio reikia, kad veršelis pradėtų virškinti ne tik tikrajame skrandyje, o visuose skrandžio skyriuose, priklauso nuo šeriamų pašarų kiekio ir rūšies. Veršelio, sulaukusio 12 savaičių amžiaus, didysis prieskrandis jau turėtų būti visiškai išsivystęs ir virškinimo procesai vykti kaip suaugusių galvijų virškinimo sistemoje.

Didžiojo prieskrandžio vystymosi trukmei įtakos turi veršelio sausųjų pašarų suvartojimas ir kitos laikymo sąlygos. Kai veršelis pradeda gerti vandenį ir ėsti startinius grūdinius pašarus, didžiajame prieskrandyje pradeda formuotis bakterinės fermentacijos procesai. Nuo 4 iki 8 veršelio gyvenimo savaitės vyksta pagrindinis virškinimo sistemos vystymasis, o fermentaciniai procesai didžiajame prieskrandyje jau pradeda vykti apie 6–8 veršelio gyvenimo savaitę. Šiuo laiku sausas pašaras veršeliui yra pagrindinis, o didysis prieskrandis jau sudaro apie 70 proc. skrandžio skyrių tūrio. Dėl prasidėjusių didžiojo prieskrandžio fermentacijos procesų virškinamajame trakte išlaisvinami didesni kiekiai lakiųjų riebiųjų rūgščių, kurios lemia greitesnį didžiojo prieskrandžio vystymąsi ir geresnį veršelio augimą.

Priklausomi nuo krekenų ir pieno

Norint turėti gerą pakaitinį prieauglį melžiamų karvių ūkyje, efektyvus ir visavertis veršelių šėrimas yra būtinas. Sugirdomo pieno kiekis ir naudojamos šėrimo technologijos turi didelės įtakos veršelių augimui, sveikatingumui bei elgesio savybėms. Sudarius optimalų racioną, kuriame yra visų augti reikalingų medžiagų, sumažėja veršelių jautrumas ligoms, mirtingumas ir padidėja kūno masės priesvoris per parą.

Pirmasis nepakeičiamas tik gimusių veršelių pašaras yra krekenos. Jų veršeliui per pirmąją valandą po gimimo turi būti sugirdyta 2–3 l (apie 10 proc. nuo jo gyvojo svorio masės). Šiuo metu dažna technologija, kai veršeliams iki 1–2 savaičių amžiaus girdomas natūralus pienas, vėlesniais gyvenimo mėnesiais – pieno pakaitalai, o jau nuo 3–5 amžiaus dienos pradedama šerti specialiu kombinuotuoju startiniu pašaru į racioną įtraukiant stambiųjų pašarų, t. y. šieno. Tokia šėrimo schema skatina veršelių didžiojo prieskrandžio vystymąsi ir mažina jiems sugirdomo natūralaus pieno kiekį. Naudojant šią sistemą, veršeliai geriau auga, būna sveikesni, greičiau prisitaiko prie raciono, aplinkos pokyčių.

Jauni veršeliai yra priklausomi nuo pieno ar jo pakaitalo, kaip lengvai virškinamo angliavandenių ir baltymų šaltinio. Dėl per mažo veršeliams girdomo pieno kiekio sulėtėja jų augimas ir mažėja sveikatingumas, nes gauna per mažai maisto medžiagų.

Jei veršelių girdymas pienu neribojamas, sulėtėja didžiojo prieskrandžio vystymasis ir vėliau pradeda vykti fermentaciniai procesai, nes veršeliai suėda mažiau stambiųjų pašarų. Dėl šių priežasčių veršelių racionas turi būti sudaromas optimaliai atitinkantis jų fiziologinius poreikius bei tinkantis anatominiu požiūriu.

Siekiant gero veršelių augimo ir sveikatingumo, svarbu žinoti apie jų virškinimo sistemos vystymosi ypatumus ir fiziologinius poreikius, kad veršeliai galėtų optimaliai išnaudoti savo genetinį potencialą.

Konsultuoti šėrimo klausimais, nustatyti pašarų kokybinius rodiklius ir sudaryti optimalius šėrimo racionus Jums gali padėti LŽŪKT gyvulininkystės konsultantai ir specialistai. Dėl išsamesnės informacijos galite kreiptis į Technologinių paslaugų skyrių tel. 8 347 37870 arba į artimiausią savo regiono biurą.

Parengta pagal Lietuvos ir užsienio autorių literatūrą.

Literatūros sąrašas

  1. Agriculture and Food Development Authority. Chapter 12. Section 4. Development of the Calf Digestive System. In p. 59-62
  2. Nagaraja T G. Microbiology of the Rumen. Knygoje Millen D D et al. Rumenology, DOI.10.1007/978-3-319-30533-2_2; In p. 39-61. 2016
  3. Khan M A, Lee H J, Lee W S, Kim H S, Ki K S, Hur T Y, Suh G H, Kang S J, Choi Y J. Structural Growth, Rumen Development, and Metabolic and Immune Responses of Holstein Male Calves Fed Milk Through Step-Down and Conventional Methods. Journal of Dairy Science 90:3376–3387 (2007)
  4. Černiauskienė J, Bartkevičiūtė Z, Kulpys J. Gyvūnų mitybos praktikumas. Kaunas, 2011. Puslapiuose 22-23.
  5. Stefańska B, Komisarek J, Stanisławski D, Gąsiorek M, Kasprowicz-Potocka M, Frankiewicz A, Nowak V. The effect of Yarrowia lipolytica culture on growth performance, ruminal fermentation and blood parameters of dairy calves. Animal Feed Science and Technology 243 (2018) 72–79
Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.


 VIDEONAUJIENOS

Prasidėjo medsukis: varva auksinio medaus lašai
Daugiaaukščių avilių lizdų plėtimas

NAUJIENŲ PRENUMERATA
* Privatumo sąlygos


GEBA_1

pasaru-tyrimo-baneris

mobili laboratorija


© VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, 2010–2019 m.
Šioje interneto svetainėje pateiktą tekstinę ir grafinę informaciją, videomedžiagą naudoti kituose kūriniuose, kopijuoti, platinti ir atgaminti be išankstinio
VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos leidimo griežtai draudžiama.
Naudojimo taisyklės
* Privatumo sąlygos