STRAIPSNIAI > AUGALININKYSTĖ > Auginkime raudonuosius ir baltuosius dobilus sėklai

Auginkime raudonuosius ir baltuosius dobilus sėklai

Jolanta Armonavičienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Kaišiadorių r. biuro augalininkystės konsultantė






2015-04-14

 

Dobilai – vertingi ankštiniai augalai. Jie puikiai tinka žaliajai trąšai ir pašariniams žolynams. Šie augalai – svarbus augalinės kilmės baltymų ir natūralus azoto šaltinis kitiems augalams. Dobilai geba pasisavinti atmosferos azotą ir kaupti jį ant šaknų.

Dobilai turėtų užimti svarbią vietą ekologinėje žemdirbystėje, nes gerina dirvožemį po jų auginamiems augalams. Bet auginant šiuos augalus sėklai, susiduriama su rimtais išbandymais. Jie auga gerai, bet sėklas brandina nelengvai: jų derlingumą lemia orai, bitės, apsaugos priemonės nuo kitų augalų kenkėjų.

Dirvožemis

Baltieji dobilai nėra reiklūs dirvožemiui. Gerai auga įvairiuose dirvožemiuose, nusausintuose durpynuose ir priemolio dirvose. Netinka sausi smėlio dirvožemiai. Dobilai pakankamai gerai auga, kai dirvožemio pH 4,5–8,0. Bet labai rūgščių dirvožemių nemėgsta. Baltieji dobilai mėgsta drėgną dirvą ir pakenčia aukštą vandens lygį dirvožemyje, taip pat atsparūs sausroms, nes jų plonytės šaknelės išleidžiamos iš besidriekiančių stiebų skverbiasi į gilesnius dirvožemio sluoksnius, kur randa vandens. Jie nukenčia tik nuo didelės sausros.

Raudonieji dobilai reiklūs dirvožemiui, geriausiai auga, kai dirvožemio pH 6–7, humusinguose priemoliuose ir priesmėliuose. Jiems tinka ir rūgštesnės, pakalkintos dirvos. Svarbu, kad gruntinis vanduo nebūtų arti žemės paviršiaus. Vėlyvieji dobilai užauga ir lengvesnėse, mažiau derlingose dirvose.

Viena didžiausių problemų auginant raudonuosius dobilus yra dažnas jų išretėjimas dėl įvairių ligų ir nepalankių žiemojimo sąlygų jau pirmaisiais auginimo metais. Realiausia galimybė to išvengti – pasirinkti atsparią dobilų veislę. Lietuvoje auginami ankstyvieji ir vėlyvieji raudonieji dobilai.

Raudonųjų dobilų veislės, įrašytos į nacionalinį veislių sąrašą

Arimaičiai – vėlyva diploidinė raudonųjų dobilų veislė sukurta Lietuvos žemdirbystės institute. Augalai  užauga iki 112 cm aukščio, mažai išgula. Arimaičiai atsparūs nepalankioms žiemojimo sąlygoms. Vegetacijos trukmė iki pirmos pjūties – 65–72 dienos. Užauga dvi normalios pjūtys, tik sėjai reikia pasilikti pirmos pjūties sėklas. Dobilai atsparūs ligoms ir atsėliavimui.

Nemaro – diploidinių raudonųjų dobilų veislė sukurta Vokietijoje. Ištvermingumas žiemojimui buvo įvertintas vidutiniškai 7,3 balo. Šios veislės dobilų vidutinis aukštis – 68 cm. Jie gana atsparūs išgulimui. Šis jų požymis įvertintas 7,6 balo.

Nordi – vėlyvų diploidinių raudonųjų dobilų veislė sukurta Danijoje. Ištvermingumas žiemojimo sąlygoms įvertintas 7,5 balo, o atsparumas išgulimui – 7 balais. Vidutinis augalų aukštis – 63 centimetrai.

Radviliai – diploidinių raudonųjų dobilų veislė sukurta Lietuvos žemdirbystės institute. Jų ištvermingumas žiemojimui įvertintas vidutiniškai 6,9 balo. Šios veislės dobilų vidutinis aukštis – 56 cm. Jie palyginti atsparūs išgulimui. Šis jų požymis įvertintas 8,2 balo.

Vyčiai – ankstyvųjų diploidinių raudonųjų dobilų veislė sukurta Lietuvos žemdirbystės institute. Ištvermingumas žiemojimui įvertintas 6,8 balo, o atsparumas išgulimui – 6,7 balo. Vidutinis augalų aukštis – 78 cm.

Sadūnai – tetraploidinių raudonųjų dobilų veislė sukurta Lietuvos žemdirbystės institute. Šių dobilų ištvermingumas žiemojimui įvertintas vidutiniškai 7,1 balo, o augalų atsparumas išgulimui – 8,6 balo. Augalų vidutinis aukštis – 64 cm.

Sara – vėlyvų diploidinių raudonųjų dobilų veislė sukurta Švedijoje. Vidutinis augalų aukštis – 68 cm. Ištvermingumas žiemojimo sąlygoms ir atsparumas išgulimui įvertinti po 7,2 balo.

Skriveru tetra – ankstyva tetraploidinių raudonųjų dobilų veislė sukurta Latvijoje. Ištvermingumas žiemojimo sąlygoms įvertintas vidutiniškai 6,7 balo, o augalų atsparumas išgulimui – 7,7 balo. Augalų vidutinis aukštis – 71 cm.

SW Ares – vėlyva diploidinių raudonųjų dobilų veislė sukurta Švedijoje. Šios veislės dobilų augalų vidutinis aukštis –77 cm. Jų atsparumas išgulimui įvertintas 8,5 balo.

SW Nancy – vėlyvų diploidinių raudonųjų dobilų veislė sukurta Švedijoje. Augalų vidutinis aukštis – 78 cm. Jų atsparumas išgulimui įvertintas 7,2 balo.

Titus – tetraploidinių raudonųjų dobilų veislė sukurta Vokietijoje. Jų ištvermingumas žiemojimui įvertintas vidutiniškai 7,3 balo. Titus veislės dobilų vidutinis aukštis – 69 cm. Jie gana atsparūs išgulimui – 8,3 balo.

Vesna – tetraploidinė raudonųjų dobilų veislė sukurta Danijoje. Šios veislės ištvermingumas žiemojimui įvertintas 8,8 balo. Augalų vidutinis aukštis – 74 cm. Jų atsparumas išgulimui įvertintas 7,4 balo.

Baltųjų dobilų veislės, įrašytos į nacionalinį veislių sąrašą

Dotnuviai – vidutinio ankstyvumo baltųjų dobilų veislė sukurta Lietuvos žemdirbystės institute. Jų ištvermingumas žiemojimui įvertintas vidutiniškai 6,3 balo, o atsparumas išgulimui – 8,4 balo. Augalų vidutinis aukštis – 26 cm.

Nemuniai – vidutinio ankstyvumo baltųjų dobilų veislė sukurta Lietuvos žemdirbystės institute. Sėklas subrandina rugpjūčio pirmoje pusėje. Jos smulkios, 1000 sėklų masė – 0,6–0,8 gramo. Augalai pasižymi atsparumu nepalankioms augimo sąlygoms. Veislė atspari dobilų vėžiui, gerai peržiemoja.

Norstar (Hokv 9262) – baltųjų dobilų veislė sukurta Norvegijoje. Augalai palyginti ištvermingi šalčiams ir atsparūs išgulimui. Jų ištvermingumas žiemojimui įvertintas 8 balais, išgulimui – 7,8 balo. Vidutinis augalų aukštis – 24 cm. Norstar (Hokv 9262) veislės dobilai yra ankstyvesni už standartinės veislės.

Ramona – baltųjų dobilų veislė sukurta Švedijoje. Augalų ištvermingumas žiemojimo sąlygoms įvertintas 7,6 balo, kaip ir standartinės baltųjų dobilų veislės. Vidutinis augalų aukštis – 26 cm. Jų atsparumas išgulimui įvertintas vidutiniškai 7,4 balo.

Retor – baltųjų dobilų veislė sukurta Olandijoje. Augalų ištvermingumas žiemojimo sąlygoms įvertintas 7,5 balo. Vidutinis augalų aukštis – 27 cm. Jų atsparumas išgulimui įvertintas vidutiniškai 8,4 balo.

Riesling – baltųjų dobilų veislė sukurta Olandijoje. Augalai pasižymi atsparumu nepalankioms augimo sąlygoms. Jų ištvermingumas žiemojimui įvertintas 8,3 balo, o išgulimui – 8,5 balo. Vidutinis augalų aukštis – 26 centimetrai.

Rivendel – baltųjų dobilų veislė sukurta Danijoje. Augalai užauga vidutiniškai 37 cm aukščio, mažai išgula.

Sėja

Ruošiantis dobilų sėjai, svarbu apsirūpinti išvalytomis ir daigiomis sėklomis. Laukai parenkami nepiktžolėti ir gerai sukultūrintuose dirvožemiuose. Dirva supurenama sekliai iki 2–3 cm gylio. Sėklos turi „atsigulti“ ant gerai suslėgtos drėgnos dirvos sluoksnio. Užberti jas reikia puriu dirvos sluoksneliu. Tokio supurenimo gylio dobilų sėkloms visiškai pakanka. Esant pernelyg puriai dirvai, visada galima sėklas įterpti per giliai. Smulkiosios baltųjų ir raudonųjų dobilų sėklos, pasėtos giliau negu 1,5 cm, gali iš vis nesudygti. Po sėjos reikia privoluoti, kad sėklos labai glaudžiai liestųsi su labai stipriai suslėgtu drėgnu dirvos sluoksniu.

Raudonuosius dobilus sėjant sėklai siauraeiliu būdu (6–8 cm) ar padrikai, reikia 12 kg/ha, plačiaeiliu būdu (14,5 cm) – 5 kg/ha. Baltuosius dobilus sėjant sėklai siauraeiliu būdu (6–8 cm) ar padrikai, reikia 7 kg/ha, plačiaeiliu būdu (14,5 cm) – 5 kg/ha.

Tręšimas

Sėklinių dobilų tręšimo poreikį reikėtų nustatyti atlikus dirvožemio tyrimus. Tręšti geriausia organinėmis trąšomis. Bet žinant šiandieninę situaciją, kai mažėja gyvulininkystės ūkių, tenka tręšti mineralinėmis.

Tręšimą azotinėmis trąšomis kompensuoja ant dobilų šaknų esančios gumbelinės bakterijos, kurios kaupia ore esantį azotą ir aprūpina juo augalus. Dobilai ypač jautrūs fosforo ir kalio trūkumui, nes šie elementai skatina augalų vystymąsi. Atsižvelgiant į dirvožemio tyrimus, orientacinė norma – P40-60K60-90. Reikėtų paminėti, kad trąšos turi būti paskleistos labai tolygiai.

Sėklinių dobilų pasėlius tikslinga tręšti ir mikroelementais: boru, siera, magniu, manganu. Boro trūkumas stabdo žiedų formavimąsi ir sėklų brendimą. Siera taip pat turi įtakos žiedų formavimuisi. Trūkstant magnio, sumažėja azoto, fosforo ir kalio trąšų efektyvumas. Mangano būtinai reikia, kad gamintųsi fermentai ir augalai būtų sveiki.

Priežiūra

Auginant baltuosius ir raudonuosius dobilus sėklai, būtina pasėlį purkšti dobilams registruotais herbicidais (Agil, Basagran 480, MCPA 750 ir kt.). Piktžolių, pvz.,  rauktalapių rūgštynių, bekvapių šunramunių, dirvinių našlaičių, dirvinių usnių sėklos sunkiai išvalomos iš dobilų sėklų, nes jos panašaus dydžio.

Sėkliniams dobilų pasėliams daug žalos gali padaryti apionų lervos, lapinukai, blakės, tripsai, todėl sėklai auginamus pasėlius reikia bent du kartus purkšti insekticidais. Ir tai daryti reiktų iki augalų žydėjimo, kad nepakenktumėm bitėms. Kai dobilai pradeda žydėti, reikia pasėliuose statyti avilius su bitėmis. Tai padidins dobilų sėklų derlių. Priklausomai nuo sėklinio pasėlio būklės, vienam hektarui reikėtų 1–5 bičių šeimos. Sėklinių raudonųjų ir baltųjų dobilų derlius labai priklauso nuo vyraujančių sausų ir saulėtų orų bei bičių darbo.

Derliaus nuėmimas

Sėklų derliaus nuėmimą apsunkina netolygus brendimas, didelis sėklažolių drėgnis, todėl prieš nuimant derlių tenka naudoti desikantus (Reglone super). Kuo vėliau dobilai subręsta, tuo labiau rizikuojama dėl padidėjusių nuėmimo nuostolių netekti žymios dalies sėklų derliaus.

Naudojamos šios dobilų nuėmimo technologijos: tiesioginis kombainavimas, dvifazis, atskirtinis, viso biologinio derliaus nuėmimas. Naudojant skirtingą techniką, galimi įvairūs šių technologijų variantai. Naudojami trys dobilų tiesioginio nuėmimo variantai: renkamos tik sėklos, renkamos galvenos (ankštelių ir laisvų sėklų mišinys), renkamos sėklos ir pelai.

Literatūros sąrašas

Butkuvienė E., Daugielienė N. ir kt. Žolynų įrengimas ir jų atnaujinimas. Lietuvos žemdirbystės institutas, 2003
Malinauskas A. Baltųjų dobilų auginimas. Akademija, 1999
Strakšas A. Sėklinių dobilų nuėmimas. Mano ūkis, 2004/7
Tvirbutas S. Dobilai – kantrybės reikalaujanti kultūra. Valstiečių laikraštis, 2008
Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos

Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.


 VIDEONAUJIENOS

Žoliniai augalai – dirvožemio būklės indikatorius
Žieminių rapsų ir kviečių pasirengimas žiemoti Joniškio r.

NAUJIENŲ PRENUMERATA
* Privatumo sąlygos


GEBA_1

projekto

4


© VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, 2010–2019 m.
Šioje interneto svetainėje pateiktą tekstinę ir grafinę informaciją, videomedžiagą naudoti kituose kūriniuose, kopijuoti, platinti ir atgaminti be išankstinio
VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos leidimo griežtai draudžiama.
Naudojimo taisyklės
* Privatumo sąlygos