STRAIPSNIAI > VERTA ŽINOTI > Ateities žemės ūkis: pokyčiai ir iššūkiai

Ateities žemės ūkis: pokyčiai ir iššūkiai

Ramunė Sutkevičienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vyriausioji redaktorė






2019-04-25

© LŽŪKT nuotr.

Žemės ūkis yra viena perspektyviausių sričių diegti išmaniąsias technologijas. Sensoriai, telematikos ir automatizavimo sprendimai, duomenų analitika, dirbtinis intelektas leis tiksliau prognozuoti ir efektyviau valdyti žemės ūkio vertės grandinę ir tobulins jos valdymo modelius. Atsinaujinančių resursų naudojimo efektyvumas, išaugęs vartotojų dėmesys žemės ūkio produkcijos kokybei, aplinkai draugiška gamyba skatina ieškoti inovatyvių sprendimų, paslaugų bei produktų. Šie pokyčiai neišvengiamai reikalauja kitų kompetencijų, padedančių priimti naujus technologinius ir organizacinius iššūkius. Koks bus žemės ūkis 2050 metais ir į kokias kompetencijas būtina investuoti šiandien? Į specialų forumą VDU Žemės ūkio akademijoje (Kaune) diskutuoti rinkosi šio sektoriaus verslo, akademinės bendruomenės bei politikos atstovai. Forumo iniciatoriai – šalies agroverslo lyderiai, VDU Žemės ūkio akademijos absolventų klubas „ASU alumni“.
Vaizdo reportažą iš forumo žiūrėkite čia.

Pradėdamas forumą, „ASU alumni“ klubo prezidentas, įmonių grupės „Dojus“ valdybos pirmininkas Pranas Dailidė teigė, kad šiuo metu apie 20 proc. iš eksporto gaunamų pajamų Lietuvai uždirba žemės ūkio ir maisto pramonė. Tad siekiant, kad šie mastai didėtų, atitinkamai didėja ir inovatyvių sprendimų, taikomojo mokslo bei gamybos ryšių stiprinimo poreikis. „Esame šalis, turinti modernų žemės ūkį. Bet tai bus greitai praeitis. Didėja inovatyvių sprendimų poreikis ir galimybės, keičiasi vartotojų poreikiai, todėl būtina stiprinti mokslo ir verslo sritis. Žemės ūkyje kuriama aukšta pridėtinė vertė, naujausios technologijos – robotai, dronai, dirbtinis intelektas – jau šiandien taikomi sparčiau negu kituose sektoriuose, tad kartu reikia rasti kryptį, kuri remtųsi geriausių pasaulio mokyklų patirtimi ir vestų Lietuvos ūkį modernumo bei tvarumo keliu,“ – sakė P. Dailidė.

Web-pav1„ASU alumni“ klubo prezidentas, įmonių grupės „Dojus“ valdybos pirmininkas Pranas Dailidė pripažino, kad žemės ūkio verslas ir „ASU alumni“ daug metų prisidėjo prie materialinės universiteto bazės kūrimo, tačiau mažiau dėmesio skyrė specialistams rengti.

Turime galvoti plačiau ir kurti bendrąjį gėrį

Forume apsilankęs LR Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis kalbėjo, kad noras vystyti modernų žemės ūkį atitinka siekį kurti žmonijos gerovę plačiąja prasme. Skaičiuojama, kad 2050 metais žemėje gyvens apie 9,5 milijardo žmonių, o kokybiško maisto poreikis iki to laiko, palyginti su šia diena, išaugs 70 procentų. Tad ateities profesijos neišvengiamai bus susijusios su maisto išgavimu.

Web-pav2Pasak Seimo vadovo, tik 10 proc. pasaulio sausumos tinka žemės ūkiui, todėl didėjant žemės ūkio intensyvumui ir tvarumui, turi keistis specialistų kompetencijos ir pats mokymasis. Šiuo atveju žmogaus smegenys ir technologijos – neribotos.

„Visada norime žmones niveliuoti, įterpti į studijų programas. Žmonių sąlygos skirtingos. Turi būti mąstymas, o ne tik vienos srities žinojimas. Jaunimas turėtų siekti to, ko trokšta, nes neliks sferos, prie kurios neprisiliestų progresas. Svarbi žinių visuma, todėl ateityje žmogus turės susikurti savo kompetencijų krepšelį. Ateityje, manau, neliks ir „pseudo“ mokslų. Dėstytojai taip pat turės būti išskirtiniai ir paklausūs gamyboje, vidutinybių rinktis negalėsime. Ne visiškai teisingi ir daugelis, pvz., mokymų iš ES lėšų. Į juos susirenka žmonės tik todėl, kad jiems reikia pažymėjimo. Visos suinteresuotos šalys turi siekti, kad pinigai būtų paskirstyti teisingai. Turime būti saugūs visuomenėje ir galvoti plačiau. Visuomenė nėra viena kažkuri dalis, kuri garsiau rėkia. Svarbu bendrasis gėris. Galvokime apie jį: kurkime, skatinkime ir neužkirskime, “ – ragino V. Pranckietis.

Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys išvardino keturis pagrindinius iššūkius, laukiančius Lietuvos kaimo ir žemės ūkio plėtros: kaimo vietovių gyvybingumas, konkurencingo žemės ūkio ir kaimo verslo plėtra, ūkių atsparumas rizikai ir tvarus ūkininkavimas, vietinės produkcijos vartojimas ir kaimo įvaizdis. Visi bendrieji žemės ūkio ir kaimo plėtros iššūkiai, uždaviniai ir jų sprendimo būdai pateikti Lietuvos kaimo ir žemės ūkio plėtros baltojoje knygoje, parengtoje drauge su socialiniais partneriais. Ši knyga, anot ministro, – Lietuvos inovacijų knyga. Elektroninėje erdvėje paskelbtame dokumente nubrėžiama Lietuvos kaimo bei žemės ūkio plėtros vizija iki 2030 metų.

Web-pav3Anot žemės ūkio ministro Giedriaus Surplio, Lietuvoje žemės ūkio sektoriuje šiuo metu dirba 15 proc. jaunų žmonių, tuo tarpu ES – tik apie 7 proc. Vienas iš Baltojoje knygoje užsibrėžtų tikslų, kad iki 2030 m. Lietuvos žemės ūkyje nemažėtų dirbančiųjų. „Kaimas neliks tuščias, nors laukuose jau darbuojasi galingi kombainai ir dronai,“ – įsitikinęs ministras.

„Jei norime ir 2050 metais turėti konkurencingą ūkį, imti iš valstybės lėšų – ne išeitis. Smulkūs ir vidutiniai ūkiai išliks. Juos skatinsime įvairiomis priemonėmis, tačiau turi būti pasiūlyta aukštesnė, išskirtinė pridėtinė vertė. Jei bus prekiaujama produktais, kuriuos siūlo ir didieji prekybos centrai, tokie ūkiai bankrutuos. Turime išmokti patys valdyti savo riziką. Neuždirbsi, jei turi tik 10 ha ar parduodi žaliavinį pieną. Esame įpratę galvoti, kad tai laikinas laikotarpis, bet esame šios žemės šeimininkai. Turime galvoti, kokių kompetencijų reikia, turime ugdytis tvarumo pojūtį, drąsą, kūrybiškumą, turime atrasti savo kelią. Žemės ūkio specialybės – vienos perspektyviausių. Svarbu, kad verslas pradeda kalbėtis ir įsijungia į švietimą. Verslo prisidėjimas, kuris žiūri į ilgalaikę perspektyvą, labai svarbus. Manau, kad turėsime daug daugiau specialistų, kurie valdys tuos 4 pagrindinius iššūkius, tik reikalingas tarpdiscipliniškumas,“ – entuziastingai kalbėjo žemės ūkio ministras.

Forume dalyvavęs LR švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius pastebėjo, kad svarbu ne kaip keičiasi technologijos, bet kaip keičiasi žmogus.

Web-pav4„Technika tiek turi vertės, kiek ji kuria laimę plačiąja prasme. Jei technologijos nebus sujungtos su vertybėmis, žmogaus charakteriu, nieko nebus, nes charakteryje užkoduotos tokios savybės kaip pareiga, tapatybė, supratimas, atsakomybė ir kt. Šios savybės ugdomos nuo pat mažens. Todėl labai svarbu, kokias kompetencijas ugdome dabar. Ateitis bus tokia, kokią norime ją sukurti ir matyti. Mūsų ateitį lems dabar trejus metus skaičiuojantys vaikai. Suprantama, kad svarbios ne tik priemonės, bet ir mokytojų kvalifikacija, gebėjimas mokėti pritaikyti naują didaktiką, tad turime investuoti į mokytojų kompetencijų tobulinimą,“ – kalbėjo A. Monkevičius.

LR švietimo, mokslo ir sporto ministras siūlė aukštosioms mokykloms drauge su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Žemės ūkio ministerija bei darbdaviais atnaujinti studijų programų turinį, pritaikant jį ūkio poreikiams, peržiūrėti Žemės ūkio miškininkystės, žuvininkystės ir maisto produktų gamybos sektoriaus profesinius standartus, optimizuoti studijų programų skaičių. O trumpuoju periodu, siekiant motyvuoti jaunimą rinktis agroverslui aktualias profesijas, – galvoti apie jų skatinimą, stipendijas ir trišalių sutarčių tarp studento, universiteto ir darbdavio pasirašymo modelį.

Žemė sūkis vis dar yra ankstyvame skaitmeninimo etape

Audrius Leipus, PwC Technologijų konsultacijų paslaugų grupės vadovas, teigė, kad 4-oji pramonės revoliucijos (arba pramonė 4.0) pavadinimas suteiktas dabartinėms automatizavimo ir duomenų mainų technologinėms tendencijoms įvairiuose sektoriuose. Ji apima elektronines fizines sistemas, daiktų internetą, debesų ir pažintinę kompiuteriją. Anot A. Leipaus, žemės ūkis vis dar yra ankstyvame skaitmeninimo etape, todėl yra dar laiko formuoti tiek technologijas, tiek jų taikymo būdą. „Būtina aiškiai apibrėžti vertę, kad būtų galima numatyti tvarius verslo modelius. Ūkininkai susiduria su daugybe naujų produktų ir paslaugų, neturinčių bendrų standartų, todėl reikia išspręsti pagrindines sistemų inžinerijos problemas. Sprendimų priėmimas ateityje bus sudėtingas žmogiškųjų ir kompiuterinių veiksmų derinys. Galimi lėti pokyčiai dėl šeimos ūkių struktūros ir skirtingų geografinių vietovių,“ – žemės ūkio sektoriaus skaitmeninimo iššūkius vardijo Audrius Leipus. Jis ragino nebijoti išbandyti naujų dalykų, kurti naujas technologijas, nes žmonės kurdami ar bandydami naujas technologijas ir jų kombinacijas išsiugdys ir naujas, tam reikalingas kompetencijas.

Web-pav5„Labai svarbus yra gebėjimas mokytis. Jei žiūrėsime į žemės ūkio inovacijas kaip į bendrą visumą ir galvosime kaip apie ekosistemą, skirsime tam pinigų, leisime žmonėms klysti, kuriant naujus sprendinius, sukursime tokią ekosistemą, kurioje bus tiek specialistų, tiek žmonių, gebančių kurti naujas technologijas ir pritaikyti jas savo versle,“ – siūlė PwC Technologijų konsultacijų paslaugų grupės vadovas Audrius Leipus.

Kalbėdamas apie tolesnį žemės ūkio sistemų vystymąsi, Audrius Leipus paminėjo ūkius, įkurtus patalpose. Tokie ūkiai, pritaikydami pažangias biologines ir mokslo naujoves, galėtų daugiausia auginti daržoves ir vaisius, o jų veikla būtų nepriklausoma nuo aplinkos ir gamtos sąlygų, tiktų daugeliui augalų, galėtų būti keičiamo dydžio ir pan. Arba štai savavaldžiai dideli ūkiai, kurie augintų didelę paklausą turinčias žemės ūkio kultūras, būtų orientuoti į didelius produkcijos kiekius. Šiuose ūkiuose būtų aukštas automatizacijos lygis, veikla būtų valdoma nuotoliniu būdu.

Žmogus darbo turės visada, tik turi mokytis kitaip 

Natūralu, kad tobulėjant technologijoms nenumaldomai keisis ir ateities darbuotojams būtinos savybės. Kai didžiausią darbą atliks mašinos, niekam nebereikės darbuotojų, kurie išmanys tik siaurą savo profesijos sritį. LŽŪKT direktorius dr. Edvardas Makelis įsitikinęs, kad žemės ūkyje vis tiek išliks vieta ir žmogui, tačiau jis privalės turėti platų išsilavinimą, pajėgti greitai spręsti problemas, sugebėti prisitaikyti prie besikeičiančių tendencijų, būti kūrybiškas ir empatiškas.

Web-pav6-300Kalbant apie specialisto kompetencijas, jis turėtų įgyti universitetinio lygio žinias, pagrįstas tam tikromis kultūrinėmis, profesinėmis, gamtosauginėmis vertybėmis, gerai išmanyti informacines technologijas, gebėtų apjungti duomenis iš įvairių technologijų, kad galėtų priimti sprendimus, atnešančius ūkininkui ar įmonei ekonominės naudos, kompleksiškai spręsti problemas, gebėtų prisitaikyti ir nuolat mokytųsi. Be to, turėtų būti gerai susipažinęs su inovacijomis, išmanyti jų brokerystę, per įvairius inovacijų vartus teikti pasiūlymus ir sprendimus bent jau Lietuvos sąlygomis, nes didžioji dalis techninių ir mokslinių sprendimų yra atrandami kitose šalyse,“ – ateities esminius žemės ūkio specialisto gebėjimus ir savybes vardijo dr. Edvardas Makelis, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos direktorius.

Web-pav7-300Istorija ir trys jau įvykusios pramonės revoliucijos rodo, kad žmonės darbo tikrai turės, tačiau išlieka neaišku, ar visi ir kaip pasikeis jų darbas. Juk kiekvieną kartą, atsiradus naujoms technologijoms, į visai kitą kokybės lygį pakeliamas ir pats žmogaus darbas. Kęstutis Juščius, AUGA Group valdybos pirmininkas, taip pat tvirtai tiki, kad niekas žmogaus nepakeis. Anot jo, darbuotojai, mylintys žemę ir išmanantys agronomiją, bus reikalingi dar daug metų į priekį, tačiau, įsibėgėjant ketvirtajai pramonės revoliucijai, žemės ūkyje atsiranda nemažai ir grėsmių. Viena jų Kęstutis įvardina – žemės ūkis yra antras teršėjas po pramonės ir transporto.

„Šiandien girdėjome apie dronus ir kitas išmaniąsias technologijas. Visada yra „kieta“ tai, ko mes nesuprantam. Vis tik tvariam žemės ūkiui technologijos nekuriamos arba kuriamos labai lėtai. Visi kalbame apie klimato kaitą ir žinome, kad turime prisidėti, kad ji nevyktų taip sparčiai kaip dabar. Dirbantys įvairiuose sektoriuose turime suprasti, kad esame tie, kurie turime prašyti ar reikalauti, kad tos technologijos būtų sukurtos, o jei ne, tai sukurti patiems. Kodėl Lietuva negali tapti Europos lydere?“ – retoriškai klausia AUGA Group valdybos pirmininkas.

Akivaizdu, kad vis labiau reikalingas glaudus verslo ir švietimo bendradarbiavimas. Reikia nuodugniai keisti savo požiūrį į švietimą. Anot Kęstučio Juščiaus, jauni žmonės yra be galo žingeidūs, o tai jau vertybė. Dažnai besimokančius jaunus žmones smukdo kai kurie rutininiai savęs išbandymo procesai, pvz., matricų teorijos paskaitos. Tad natūraliai kyla klausimas: ar reikia tokių išbandymų, kad būtų galima žmogų pavadinti baigus aukštąjį mokslą? Dažnai jaunas žmogus nežino, ko nori, tad jam reikia pasiūlyti tai, kuo jis galbūt žavėsis visą gyvenimą. „Auga nauja karta, kuri galvoja apie tvarumą, taigi ir apie maisto gamybos tvarumą. Manau, kad pirmuosius 2–3 metus jaunuoliai su mentoriais turėtų keliauti per geriausias pasirinkto sektoriaus įmones ir žiūrėti, kaip žmonės ten dirba, kad susidarytų savo nuomonę, ką veiks baigę mokslus, o ne sėdėti auditorijoje. Jei jiems nepatiks, nutraukti studijas. Už tokį poelgį neturėtų būti koneveikiama. Naujai kartai reikia suteikti visiškai naujų potyrių. Ir tai, manau, būtų didžiulis privalumas,“ – sako AUGA Group valdybos pirmininkas Kęstutis Juščius.

Vietoje išvadų

Naujos technologijos, kad ir kokios galingos atrodytų, yra viso labo žmonių sukurtos ir jiems skirtos priemonės, o ne atvirkščiai. Tad reikia ieškoti savo aistros ir būdo, kaip prisijungti prie pasaulio. Po penkmečio jis bus visiškai kitoks, tad paskubėkime į traukinį, kad neliktume stoviniuoti stotelėje.

Vaizdo reportažą iš forumo žiūrėkite čia.

Web-pav7-300
Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.



NAUJIENŲ PRENUMERATA
* Privatumo sąlygos


 

pasaru-tyrimo-baneris

manto-baneris

nuotoliniai mokymai

Ukininko-patarejas

http://www.jonavosgrudai.lt/lt/


© VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, 2010–2019 m.
Šioje interneto svetainėje pateiktą tekstinę ir grafinę informaciją, videomedžiagą naudoti kituose kūriniuose, kopijuoti, platinti ir atgaminti be išankstinio
VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos leidimo griežtai draudžiama.
Naudojimo taisyklės
* Privatumo sąlygos