STRAIPSNIAI > AUGALININKYSTĖ > IKMIS: informacija iš laukų 2019-04-25

IKMIS: informacija iš laukų 2019-04-25

LŽŪKT informacija






2019-04-25

 

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, pirmąjį balandžio dešimtadienį kritulių didžiojoje šalies dalyje nebuvo visai. Antrąjį balandžio dešimtadienį kritulių iškrito tik kai kur rytiniuose ir pietiniuose rajonuose, Panevėžio ir Kelmės apylinkėse, tačiau jų kiekis buvo labai nedidelis – 0,1–0,7 mm. Po šventinio savaitgalio apsilankius laukuose pastebimas dirvos supleišėjimas, javų šoninių ūglių atmetimas, išryškėjo augalų maisto medžiagų trūkumas, nes jas iš dirvos paimti augalams labai sunku. Nors visoje Lietuvoje pirmas žiemkenčių tręšimas azotinėmis trąšomis buvo atliktas dar kovo mėnesį, tačiau iki šiol vietomis dirvos paviršiuje matyti trąšų granulių likučių. 

Informacinėje sistemoje IKMIS kiekvieną mėnesį kas dekadą skelbiamos standartizuoto kritulių indekso (SPI) reikšmės skirtingose savivaldybėse, taikomos apsidraudusiems žemės ūkio pasėlius nuo stichinės sausros ar / ir ilgalaikio lietaus. Taigi, koks SPI Jūsų savivaldybėje buvo balandžio antrą dekadą, galite sužinoti prisijungę prie IKMIS.

Žieminių kviečių būklė

Dinaminių stebėjimų duomenimis, žieminių kviečių pasėlių vystymosi tarpsnis nustatytas toks pat kaip praeitą savaitę, tai yra, nuopilno krūmijimosi iki pirmo bamblio pasirodymo (29–31 BBCH). Augalams gavus drėgmės, iš karto prasidėtų jų spartesnis augimas ir vystymasis, todėl reiktų naudoti augalų augimo reguliatorius.

Primename bendruosius augalų augimo reguliatorių naudojimo reikalavimus:

  • augimo reguliatoriais galima purkšti tik linkusių išgulti veislių vešlius pasėlius;
  • reikia naudoti tik registruotas augimo reguliatorių normas ir tik augalams pasiekus reikiamą augimo tarpsnį;
  • sumažinus normą, gali sumažėti produkto efektyvumas. Skiriant didesnę nei registruotą normą, preparatas gali pažeisti augalus;
  • tirpalą reikia ruošti pagal etiketėje aprašytas rekomendacijas;
  • labai svarbu tirpalą tolygiai išpurkšti;
  • nepurkšti ligotų pasėlių;
  • nepurkšti esant nepalankioms oro sąlygoms, – jei naktimis prognozuojamos šalnos, o dienomis temperatūra nepakyla daugiau negu +10 °C.

Jeigu dar nenupurškėte javų herbicidais, dabar tinkamas laikas tai padaryti. Reikia tiksliai nustatyti pasėlyje vyraujančių piktžolių rūšinę sudėtį, augalų ir piktžolių išsivystymo tarpsnį – tai padės išvengti herbicidų prasto veikimo ir daromos žalos augalams.

Nereiktų pamiršti ir apie mikroelementų išpurškimą. Šiuo augimo tarpsniu reikalingiausi Cu ir Zn mikroelementai. Cu kviečiams reikalingas dėl atsparumo ligoms, azoto transformacijos  ir grūdams formuotis. Pagal rekomendacijas Cu reikia atiduoti iki varputės susiformavimo ir antrojo bamblio tarpsnio. Zn reikalingas dėl cukrų sintezės augale, auksinų sintezės, t. y. jis daro įtakos augalų augimui į ilgį ir šaknų vystymuisi.

Naujiena! Kėdainių rajone LŽŪKT Technologinių paslaugų skyriaus specialistai pasėlių stebėjimus atlieka naudodami e-Bee fiksuoto sparno bepilotį orlaivį. Siekiama greitai ir patikimai nustatyti pasėlių paviršiaus padengimą naudojant multispektrinę kamerą, kuria nustatomas augalų NDVI (normalizuotas augalijos skirtumo indeksas). NDVI indeksas gali priklausyti nuo daug parametrų: maisto medžiagų ir drėgmės trūkumo dirvožemyje, jo granuliometrinės sudėties. Įvertinus šiuos parametrus, oro sąlygas ir laiką, kada panaudotos azotinės trąšos, galima spręsti, kada augalai jų nepasisavina, arba yra trūkumas. Naudojantis šia informacija, galima tiksliai nustatyti, kada ir kuriose lauko vietose reikia naudoti trąšas.

Web-pav1NDVI rodiklių reikšmės nuo -1 iki 1

Analizuojant gautus duomenis, paaiškėjo, kad žieminių kviečių lauke per savaitę augalų vegetavimo intensyvumas nelabai pasikeitė, pradėjo ryškėti zonos, kuriose labiausiai trūksta drėgmės ir azoto. Kur drėgmės ir azoto trūkumas mažesnis, augalai toliau vegetuoja ir yra pakankamai gyvybingi tik 20 % lauko plote, kad visame lauke augalų gyvybingumas suvienodėtų ir vegetacijos intensyvumas padidėtų, reikia lietaus. Raudonai pažymėtos vietos yra probleminės, kur mažai tikėtina užauginti produktyvius augalus ir dirvožemio padengimas augalija yra labai mažas dėl lengvos granuliometrinės sudėties, lengviau eroduojamo dirvožemio įsiterpimo.

Web-pav2

Web-pav3
Žieminių kviečių lauko NDVI indekso ir užimamo ploto spalvų skalė

Nedideli pokyčiai per savaitę įvyko ir žieminių rapsų lauke. Augalų vegetavimo intensyvumas beveik nepakito. Kur drėgmės ir azoto trūkumas mažesnis, augalai toliau vegetuoja, yra pakankamai gyvybingi ir sudaro 44 % lauko ploto. Visame lauke augalų gyvybingumui suvienodėti ir vegetacijai suintensyvėti, reikia lietaus. Raudonai pažymėtos vietos yra mažai padengtos augalija, kur sudaro lengvos granuliometrinės sudėties dirvožemis, ten vanduo greit išgaruoja arba nuteka į gilesnius dirvožemio sluoksnius kartu su maistinėmis medžiagomis.

Web-pav4Web-pav5
Žieminių rapsų lauko NDVI indekso ir užimamo ploto spalvų skalė

Žieminių rapsų būklė

Jeigu žieminiai kviečiai nelabai sureagavo į praėjusios savaitės šilumą, žieminių rapsų pasėliuose vaizdas visai kitoks. Per savaitę stebėtinai greitai žieminiai rapsai šoko net per dvi dešimtis vystymosi tarpsnių ir dabar daugumoje šalies rajonų yra pasiekę butonizacijos tarpsnį (BBCH 50–55). Sparčiai daugėja šoninių ūglių, storėja ir kyla stiebas. Nuo spartaus augimo rapsų stiebai net plyšta ir susidaro labai geros sąlygos infekcijai ar stiebiniams paslėptastraubliams sudėti kiaušinėlius. Stebimuose žieminių rapsų laukuose pastatėme geltonąsias kenkėjų gaudykles. Beveik visuose (90 proc.) rasta stiebinių paslėptastraulių ir rapsinių žiedinukų.

Web-pav6Rapsinių žiedinukų gausa geltonojoje gaudyklėje (Šalčininkų r.)

Web-pav7Šiuo tarpsniu augalams galėtų pridaryti daug žalos stiebiniai paslėptastraubliai. Dirvai 2 cm gylyje sušilus iki +6 °C, jie palieka žiemojimo vietas ir skrenda į naujus rapsų pasėlius. Straubliukai padaro stiebe skylutę, per kurią patelės deda kiaušinėlius į jaunus rapsų stiebus ar lapkočius. Lervos maitinasi stiebo audiniais. Palankios sąlygos kenkėjams plisti susidaro oro temperatūrai pasiekus +9–12 °C, o esant +20 °C, stiebiniai paslėptastraubliai tampa labai aktyvūs.

Pagrindinė profilaktinė priemonė nuo stiebinių paslėptastraublių yra tinkama sėjomaina (be kitų bastutinių augalų). Insekticidų naudojimas nuo šių kenkėjų tinka tik tuomet, kai jų gausumas pasiekia žalingumo ribą – kai 4-iose geltonose gaudyklėse per 3 d. surenkama 25 ir daugiau suaugėlių arba vidutiniškai randami 2 vabalai ant vieno augalo.

Rapsų pasėliuose ir geltonuose gaudyklėse taip pat aptikta rapsinių žiedinukų. Daugiausia žalos kenkėjai padaro tada, kai oro temperatūra būna +15 °C. Nuo rapsinių žiedinukų rapsus rekomenduojama purkšti insekticidais, bet tik tuomet, kai šių kenkėjų skaičius pasiekia žalingumo ribą. Ji labai skiriasi priklausomai nuo žiedinukų invazijos į rapsų pasėlius laiko, nuo augalų išsivystymo tarpsnio bei pasėlio būklės. Stiebo ilgėjimo tarpsniu (BBCH 30–39) žalingumo riba yra vidutiniškai 1–2 vabalai ant augalo, žiedpumpurių tarpsnio pradžioje (BBCH 50–53, žiedpumpuriai laisvi, jaunų lapų aukštyje ar iškilę virš jų) – 2–3 vabalai, o šio tarpsnio pabaigoje (pagrindinio ir šoninių žiedynų butonai išsiskirstę, bet dar neišsiskleidę) – vidutiniškai 3–4 vabalai ant vieno patikrinto augalo.

Siekiant sumažinti rapsinių žiedinukų atsparumo atsiradimo riziką, reikia laikytis mokslininkų rekomendacijų:

  • stebėti jų gausą visame lauke;
  • insekticidus naudoti tik kenkėjų gausumui pasiekus žalingumo ribą;
  • nemažinti insekticidų rekomenduojamų normų;
  • pastebėjus tik vieną kitą kenkėją – nenaudoti insekticidų;
  • nenaudoti piretroidų klasės insekticidų rapsų pasėliuose žiedinukų plitimo metu daugiau kaip vieną kartą per sezoną;
  • jei žiedinukų plitimo metu reikia purkšti daugiau kaip vieną kartą, rekomenduojama kaitalioti skirtingų klasių insekticidus;
  • nenaudoti tai pačiai cheminei klasei priklausančių insekticidų mišinių;
  • purkšti sukalibruotais purkštuvais.

Dėl individualių konsultacijų augalininkystės klausimais kreiptis į savo rajono LŽŪKT biuro augalininkystės konsultantą. Daugiau informacijos www.ikmis.lt

Informaciją pagal geros augalų apsaugos praktikos taisykles rengė Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos augalininkystės specialistė Giedrė Masliukovienė ir konsultantų komanda.

Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.


 VIDEONAUJIENOS

Žieminių kviečių pasirengimas žiemoti Trakų r.
Molingas dirvožemis – nemenkas rūpestis

NAUJIENŲ PRENUMERATA
* Privatumo sąlygos


GEBA_1

projekto

4


© VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, 2010–2019 m.
Šioje interneto svetainėje pateiktą tekstinę ir grafinę informaciją, videomedžiagą naudoti kituose kūriniuose, kopijuoti, platinti ir atgaminti be išankstinio
VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos leidimo griežtai draudžiama.
Naudojimo taisyklės
* Privatumo sąlygos