STRAIPSNIAI > AUGALININKYSTĖ > Iš augalininkystės konsultanto užrašų: pasėlių situacija Radviliškio rajone

Iš augalininkystės konsultanto užrašų: pasėlių situacija Radviliškio rajone

Sigita Balinskienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Radviliškio r. biuro augalininkystės konsultantė






2019-05-07

© LŽŪKT nuotr.

Prasidėjęs pavasaris ūkininkams buvo gana liūdnas: meteorologų prognozuojamo lietaus nebuvo sulaukta daugiau nei mėnesį. Tad kaip dabar laikosi žirniai, žieminiai kviečiai ir rapsai? Kviečiu drauge pasižvalgyti po žirnių ir žieminukų pasėlius Radviliškio rajone.

Nuo drėgmės stygiaus dirvožemio paviršius jau ėmė skeldėti. Dirvos drėgnumas 10 cm gylyje praėjusią savaitę tesiekė 14,4 %. Per savaitgalį palijus, dirvos drėgnumas 10 cm gylyje pakilo iki 19,27 %. 20 cm gylyje dirvos drėgnumas buvo 21,9 %. Ketvirtadienio ankstyvas rytas buvo lyg stebuklas. Barbenantys lietaus lašai į langą glostė širdį. Per parą iškrito 4,2 mm kritulių. Iki sekmadienio dirvos paviršių pasiekė dar 8,2 mm kritulių.

Su lietumi nuo savaitės pabaigos pasikeitė ir oro temperatūra. 20 cm aukštyje savaitės pradžioje dienomis temperatūra pakildavo 18,9–20,1 °C, naktimis nukrisdavo iki -0,5 – +4 °C. Nuo ketvirtadienio orai atvėso. 20 cm aukštyje dienomis temperatūra buvo 5,4–11,8 °C, naktimis -3,1 – +4 °C. Dirvos temperatūra 10 cm gylyje dienomis įšyla nuo 6,6 iki 13,1 °C, naktimis šiek tiek atvėsta ir siekia 3,7–7,7 °C.

Visą savaitę augalus šiureno nuo 1,1 iki 14,4 m/s vėjas.

Pradėti stebėti žirnių pasėliai

Nuo šios savaitės visoje Lietuvoje pradedami sėjamųjų žirnių dinaminiai stebėjimai. Esant sausam pavasariui, ūkininkams nebuvo didelių sunkumų įvažiuoti į laukus. Tik sušilus dirvožemiui, ūkininkai išskubėjo dirbti laukų ir ruoštis žirnių sėjai. Rajone sėja vyko balandžio 9–18 dienomis. Tai keliomis dienomis anksčiau nei praėjusiais metais.

Ūkininko 9 ha plote balandžio 8 d. išbertos NPK(S) 8-24-24 trąšos, norma 250 kg/ha. Žirniai Salamanca pasėti balandžio 16 d., sėklos norma 310 kg/ha. Tai per 81 d. subręstanti vokiška žirnių veislė, atspari ligoms, sėklų išbyrėjimui iš ankštarų, vidutiniškai atspari išgulimui. Esant sausiems orams, ūkininkas po sėjos nenaudojo herbicidų.

Web-pav1Dygstant žirniams, daugiausiai žalos gali pridaryti gumbeliniai straubliukai, kitaip dar žinomi kaip sitonai

Suaugėliai smaguriauja pirmaisiais žirnių lapeliais, juose padarydami U formos taisyklingus iškandimus. Tačiau augalai nuo tokių pažeidimų labai nenukenčia. Didesnė žala padaroma tuomet, kai sitonai nugraužia augimo kūgelius taip išretindami pasėlius. Tačiau didžiausią žalą daro ne suaugėliai, o lervos. Iš dirvos paviršiuje sudėtų kiaušinėlių išsiritusios lervos pažeidžia azotą fiksuojančius šaknų gumbelius. Taip sumažėja augalo aprūpinimas azotu.

Web-pav2Stipriai lervų pažeisti augalai skursta, sulėtėja jų augimas. Sitonų pažeidimai būna ryškesni lauko pakraščiuose

Panaudojus insekticidus, kai tik pastebime pirmuosius kenkėjus ir jų pažeidimus, sumažėja jų aktyvumas. Tačiau šios priemonės lervoms įtakos beveik neturi. Pasėlius nuo sitonų apdoroti reikėtų insekticidais, kai ankštiniams javams dygstant randama 5–10 vabalų viename kvadratiniame metre. Taip pat būtina laikytis sėjomainos, nesėti šalia dobilų lauko. Jei laukas pasėlių deklaravimo sistemoje pažymimas kaip skirtas žalinimui, tuomet auginamų ankštinių augalų negalima apdoroti jokiomis augalų apsaugos priemonėmis nuo sėjos iki derliaus nuėmimo.

Žirniams paaugus ir išsivysčius 2–3 pirmiesiems lapeliams (BBCH 12–13), sitonai didesnės žalos jau negali padaryti, todėl naudoti insekticidus ekonomiškai neapsimoka. Šiuo tarpsniu žirnius reikėtų pamaitinti mikroelementinėmis trąšomis, kuriose dominuotų molibdenas, nes jis aktyvuoja gumbelinių bakterijų, fiksuojančių atmosferos azotą, veiklą ir gumbelių susidarymą. Jei pasėlyje prieš žirnių sudygimą nebuvo naudotas herbicidas, jį galima panaudoti šiuo metu. Svarbu tik tinkamai pasirinkti sudygusiems žirniams registruotą priemonę.

Situacija žieminių kviečių pasėlyje

Stebimi žieminiai kviečiai Fredis pasėti rugsėjo 7 d. Priešsėlis – pupos, cukriniai runkeliai. Kviečiai pasėti atlikus skutimą.

Kviečiai, pasėti sunkesnėse rajono dirvose, atrodo gerai: žali, tvirtai įsikibę šaknimis į dirvožemį, mažiau pažeisti ligų. Tuo tarpu pasėti durpingame ar priesmėlio dirvožemyje skursta dėl didelio drėgmės stygiaus viršutiniame dirvos sluoksnyje. Augalai pageltę, ligoti. Šoniniai ūgliai, kurie buvo smulkūs ir silpni, pradedami atmetinėti.

Web-pav3Apžiūrint augalų lapus, gausu fiziologinių dėmių: trūksta geležies, mangano, sieros. Didžiąja dalimi įtakos turėjo didelis drėgmės stygius, šiltos dienos ir vėsios naktys – augalai nebegali pasiimti reikiamo maisto medžiagų kiekio

Žieminiams kviečiams jau atiduotas faktiškai visas reikiamas azoto kiekis derliui užauginti. Naudojantis N-testeriu, kuris matuoja chlorofilo koncentraciją lapuose, – ekranėlyje matome, kad dar trūksta iki 60 kg/ha N veikliosios medžiagos. Galiu tik daryti prielaidą, kad rudenį ir pavasarį atiduotų trąšų dalis dar laukia dirvožemyje savo eilės. Tačiau dalies jau nesusigrąžinsime, jis yra išgaravęs.

Atvėsę orai pasėlius veikia kaip augimo reguliatoriai. Kad nesukeltume dar papildomo streso, artimiausiu metu jų nereikėtų naudoti. Pakilus orai temperatūrai tiek dienomis, tiek naktimis iki bamblėjimo tarpsnio pabaigos, dar bus galima suspėti juos panaudoti.

Žieminiuose kviečiuose fiksuojamas 32–33 BBCH tarpsnis. Stebimame pasėlyje 23 % augalų pažeisti kviečių dryžligės. Šios ligos žalingumo riba 33 BBCH tarpsniu – 25 % pažeistų augalų.

Web-pav4Kviečių dryžligei plisti ypač palankūs šilti orai. Liga pasėlyje išplinta nuo antro bamblio iki žydėjimo

Kviečių dryžligės riziką sumažina agrotechninės priemonės: tinkama sėjomaina, sudygusių grūdų pabirų naikinimas. Fungicidus naudoti rekomenduojama išsiskleidus augalo paskutiniam lapui (BBCH 39).

Tačiau reikia nepamiršti ir meteorologinių sąlygų. Jei bus šilti ir lietingi orai, dėmėtligė plis gausiai. Tačiau įsivyravus sausiems orams, kaip buvo iki šiol, plitimo protrūkio neturėtų būti. Tuomet planuojamą apsauginį purškimą galima atidėti iki plaukėjimo tarpsnio (BBCH 51–55).

Žvelgiant į artimiausios savaitės prognozes, galime tikėtis ligų protrūkio.

Web-pav5Besikaitaliojantys sausi ir drėgni orai yra labai palankūs miltligei plisti

Šiuo metu miltligė fiksuojama ant augalų stiebų apatinėje pasėlio dalyje. Stiprus vėjas sparčiai išnešioja ligos sukėlėjus taip paskatindamas ligos plitimą. Jeigu iškils stipri miltligės išplitimo rizika, pasėlius būtina apdoroti fungicidais, bet ne vėliau nei plaukėjimo tarpsniu (BBCH 59). Jei miltligė pradės plisti kartu su kitomis lapų ligomis, derėtų rinktis produktus, apsaugančius nuo visų ligų komplekso. Ir svarbiausia – nepamiršti pasitikrinti ligų žalingumo ribų ir kiek galima plačiau taikyti integruotos augalų apsaugos metodus.

Kviečių lapų septoriozė kol kas dar nepažeidė. Bet ligos pradai ant senų lapų buvo fiksuojami nuo ankstyvo pavasario. Susiklosčius palankioms sąlygoms, ji gali šoktelti ant viršutinių augalo lapų.

Web-pav6Ant 12 % augalų buvo rasti lemų kiaušinėliai. Insekticidus purkšti, kai ant stiebo randama vidutiniškai 0,5–1 lerva

Web-pav7Lemai gausiai išplinta sausą ir šiltą pavasarį. Nuotraukoje – raudonkrūtis lemas

Web-pav8Taip pat rasta augalų su išgraužtais lapais. Šiuos pažeidimus padarė javinės spragės

Situacija žieminių rapsų pasėlyje

Žieminiai rapsai Butterfly pasėti rugpjūčio 7 dieną tiesiogine sėja į žieminių kviečių ražieną. Šiais metais augalų vegetacija labai paankstėjo. Pernai pirmųjų žiedų pasirodymas fiksuotas gegužės 7 dieną, 2017 m. pavasarį augalai pirmuosius žiedlapius pradėjo skleisti gegužės 15 dieną.

Žieminių rapsų pasėlis jau pradeda gardžiai kvepėti medumi. Pirmuosiuose žieduose linksmai dūzgia bitutės. Dėl staiga atvėsusių orų lauke dalis augalų dar nepradėjo žydėti, matyti žali butonai. Augalai pirmūnai ant pagrindinio stiebo pražydino iki 20 proc. žiedų.

Web-pav9Rapsai nuo šaltų naktų styro su išsikraipiusiais stiebais

Oro temperatūrai laikantis aukščiau +15 °C, į žieminių rapsų pasėlius pradeda migruoja rapsiniai žiedinukai. Šie kenkėjai daugiausiai žalos padaro nuo augalų skrotelės tarpsnio iki butonizacijos pabaigos. Jie pažeidžia rapsų pumpurus išgrauždami juose landas, pažeidžia kuokelius ir piesteles. Pažeisti pumpurai nubyra. Apžiūrėjus augalus, ant augalo rasta vidutiniškai iki 1 vabalo.

Web-pav10Žalingumo riba butonizacijos tarpsniu – 3–4 rapsiniai žiedinukai

Web-pav11Taip pat pasėlius lanko kopūstiniai stiebiniai paslėptastraubliai. Žalingumo riba – 1 vabalas ant 5 augalų. Pasiekus kenkėjų žalingumo ribą, pasėlius butonizacijos tarpsniu būtina nupurkšti vienu iš leistinų naudoti insekticidų

Siekiant sumažinti kenkėjų rezistentiškumą, pasėlius apdoroti insekticidais tik pasiekus žalingumo ribą. Nemažinti insekticidų rekomenduojamų normų. Piretroidinių insekticidų pasėliuose nenaudoti daugiau nei 1 kartą per vegetaciją. Jei žiedinukų plitimo metu reikia purkšti daugiau nei 1 kartą, rekomenduojame kaitalioti skirtingų klasių insekticidus. Pasėlius apdoroti tiksliai sukalibruotais purkštuvais.

Vėliau, pradėjus kristi žiedlapiams (BBCH 65), bus tinkamas laikas panaudoti fungicidus nuo sklerotinio puvinio. Sklerotinio puvinio askosporos rapsams žydint patenka ant žiedlapių, kurie vėliau nukrenta rapsų lapų priaugimo vietose, kur joms sudygti sąlygos yra palankios ir užkrečia augalus. Taip pat apsaugoti nuo ligų infekcijos per įplyšusius stiebus. Žydėjimo pabaigoje (BBCH 69) galima purkšti nuo juodosios dėmėtligės.

Web-pav12Supleišėję rapsų stiebai

Prieš pradėdami žydinčius pasėlius apdoroti insekticidais, ne vėliau kaip prieš 2 d. planuojamus purškimus privaloma užregistruoti Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje (PPIS). Darbus pradėti nuo 21 val. vakaro ir užbaigti iki 4 val. ryto.

Bitininkams norėčiau priminti, kad reikia užsiregistruoti savo bitynus ir jų buvimo vietą ŽŪIKVC Ūkinių gyvūnų registre. Kitu atveju jie nebus informuoti apie vykdomus 2,5 km atstumu žydinčių augalų purškimus ar neonikotinoidais beicuota vasarinių rapsų sėkla apsėtus laukus.

Naujausią informaciją iš stebimų pasėlių rasite www.ikmis.lt

Daugiau informacijos apie visoje Lietuvoje vykdomus dinaminių pasėlių (žieminių rapsų, žieminių ir vasarinių kviečių, vasarinių miežių, bulvių ir sėjamųjų žirnių).

Rezultatus galite rasti informaciniame portale www.ikmis.lt! Sužinosite, kokios ligos ar kenkėjai plinta, rasite augalų apsaugos priemonių naudojimo rekomendacijų, galėsitės naudotis elektroniniais augalų ligų, kenkėjų, piktžolių ir Lietuvoje registruotų augalų apsaugos produktų katalogais. Kenksmingų organizmų plitimas pasėliuose prognozuojamas vadovaujantis meteorologinių stotelių duomenimis, tad sistemoje pateikta informacija yra operatyvi, ir, tikimės, padės priimti teisingus augalų apsaugos sprendimus. Kiekvieną savaitę www.agroakademija.lt skelbiama naujausia videoinformacija iš stebimų pasėlių.

Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.


 VIDEONAUJIENOS

Žoliniai augalai – dirvožemio būklės indikatorius
Žieminių rapsų ir kviečių pasirengimas žiemoti Joniškio r.

NAUJIENŲ PRENUMERATA
* Privatumo sąlygos


GEBA_1

projekto

4


© VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, 2010–2019 m.
Šioje interneto svetainėje pateiktą tekstinę ir grafinę informaciją, videomedžiagą naudoti kituose kūriniuose, kopijuoti, platinti ir atgaminti be išankstinio
VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos leidimo griežtai draudžiama.
Naudojimo taisyklės
* Privatumo sąlygos