STRAIPSNIAI > AUGALININKYSTĖ > Rūgštaus dirvožemio neutralizacija – kalkinimas

Rūgštaus dirvožemio neutralizacija – kalkinimas

Dr. Danutė Karčauskienė
LMMC Vėžaičių filialo vyresnioji mokslo darbuotoja







Dr. Regina Repšienė
LMMC Vėžaičių filialo mokslo darbuotoja






2014-09-22

 

Lietuvos pasėlių struktūroje vyrauja kviečiai, miežiai, avižos, rugiai, rapsai, pupos, kukurūzai. Ne paslaptis, kad jų vystymasis ir produktyvumas yra tiesiogiai susijęs su dirvožemio sąlygomis. Siekiant didesnio produktyvumo, greitesnio biomasės augimo, pirmiausia būtina panaikinti augalams toksišką aliuminį ir sureguliuoti dirvožemio reakciją iki optimalios.

Pastaruoju metu, tai ypač svarbu ūkininkaujant Vakarų Lietuvos regione, kur, LAMMC Agrocheminių tyrimų laboratorijos 2012 m. duomenimis, sąlygiškai rūgščių (pH 5,5 ir mažiau) dirvožemių vidutiniškai yra 22,5 proc. Daugiausia jų yra Šilutės r. (50 proc.), Plungės r. (44 proc.), Tauragės r. (42,9 proc.), Skuodo r. (37,6 proc.), Kretingos r. (26,6 proc.) kadastrinėse vietovėse.

Kodėl rekomenduojama dirvožemius kalkinti?

Kiekvienai augalų rūšiai turi būti optimalus dirvožemio pH dydis, kuriam esant, jie geriausiai pasisavina maistines medžiagas ir greičiausiai auga. Rūgščiame dirvožemyje ne tik blogos sąlygos jiems vystytis, bet jame neveiksmingos ir mineralines trąšos.

Dirvožemius, turinčius pH 5,0 ir mažiau, reikia kuo skubiau kalkinti. O kalcio karbonato (CaCO3) kiekis, reikalingas dirvožemio rūgštumui neutralizuoti, gali svyruoti nuo 2 iki 4 t/ha, priklausomai nuo auginamo augalo, esamo dirvožemio pH, kalkinės medžiagos rūšies ir jos cheminio aktyvumo. Ypač kalkinimui svarbi – dirvožemio granuliometrinė sudėtis. Lengvesnės granuliometrinės sudėties – smėlio ir priesmėlio dirvožemiams neutralizuoti naudojami mažesni, o sunkesniems – priemoliams ir moliams – didesni kalkinių medžiagų kiekiai.

Kada reikia kalkinti?

Kalkinti reikia šiltuoju metų laiku, kai dar galima įterpti kalkines medžiagas. Kalkinti geriausia užimtą pūdymą ar ražienas (po javų), vasaros pabaigoje ar anksti rudenį nuėmus derlių. Galima kalkinti ir ankstyvą pavasarį, išberiant kalkines medžiagas prieš vasarinių augalų sėją. Kalkinti reikėtų dirvožemio rūgštumui jautrių augalų (kviečių, miežių, rapsų, pupų) priešsėlius (avižas, rugius, bulves), nes kalkinimo metais dirvožemio rūgštumo neutralizavimas bus nedidelis. Atsižvelgiant į laukų dirvožemio rūgštumą ir auginamus augalus, nedideliais kiekiais (1–1,5 t/ha) galima kalkinti ir kasmet. 

Kokią kalkinę medžiagą pasirinkti?

Pasirenkant kalkines medžiagas – pirmiausia reikia atsižvelgti į jų chemines, fizikines savybes ir veikimo efektyvumą bei pasirinkti racionaliausią skleidimo technologiją. Kalkinių medžiagų neutralizuojantis poveikis priklauso nuo kalkinių dalelių dydžio. Greičiausiai dirvožemį neutralizuoja dulkios frakcijos kalkinės medžiagos, lėčiausiai – trupintos, o granuliuotos – užima tarpinę padėtį.

Europos šalyse palaikomajam kasmetiniam dirvų kalkinimui plačiai naudojamos granuliuotos kalkinės medžiagos. Dulkių kalkinių medžiagų išbarstymas yra sudėtingas, nes reikalinga speciali technika. Granuliuotas kalkines medžiagas galima išberti visais išcentrinio tipo trąšų barstytuvais. Svarbu, kad kalkinimui parenkamas plotas būtų lygus, negalima kalkinti ant arimo. Kalkinių medžiagų paskleidimo kokybė priklauso nuo: dirvos išlyginimo, išbarstymo tolygumo bei įterpimo gylio. Visi šie trys išvardyti etapai dirvožemio rūgštumo neutralizavimui labai svarbūs. Geriausiai kalkines medžiagas įterpti sekliai (lėkštinėmis akėčiomis ar kt.). Vėliau ariant jos galutinai permaišomos visame armens sluoksnyje. Daugiametėms žolėms, ganykloms ir pievoms skirtus plotus rekomenduojama kalkinti prieš antsėlio arba prieš žolių sėją (jeigu be antsėlio).

Pasirenkant granuliuotas kalkines medžiagas, reikėtų atsižvelgti ir granulių stambumą, nes tai svarbu dėl dirvožemio neutralizavimo spartos. LAMMC Vėžaičių filiale atlikti (2009 m.–2013 m.) kalkinimo tyrimai su granuliuotomis skirtingų dydžių (0,1–2 mm ir 2–5 mm) kalkinėmis medžiagomis. Tyrimais nustatyta, kad dirvožemį greičiausiai – po pusmečio – pradeda neutralizuoti smulkioji (0,1–2 mm) frakcija, o stambiosios (2–5 mm) frakcijos didžiausias neutralizavimo efektas buvo pasiektas maždaug po metų.

Pakalkinus smulkesniąja kalkinių medžiagų frakcija, dirvožemio neutralizavimas prasideda anksčiau, bet ir veikimo trukmė yra trumpesnė, nei stambesnės. Todėl kiekvienam ūkininkui, prieš pasirenkant kalkinę medžiagą, reikia žinoti, koks jo laukų rūgštumas – nusistatyti dirvožemio pH.

Tyrimais nustatyta, kad vidutinio rūgštumo (pHKCl 5,0) dirvožemyje prieš miežių sėją išbarsčius po 1 t/ha skirtingo stambumo granuliuotų kalkinių medžiagų mišinio (50 proc., skersmuo 0,1–2,0 mm ir 50 proc., skersmuo 2,0–5,0 mm), dirvožemio pH padidėjo tik 0,1 vieneto, tačiau miežių augimui ir vystymuisi susidarė palankios sąlygos. To rezultatas – grūdų derlius padidėjo 0,72 t/ha – palyginus su nekalkintu pasėliu.

Kalkinimo tolygumui įvertinti buvo paruošti mišiniai iš abiejų (po 50 proc.) frakcijų ir barstomi trąšų barstytuvu „Bogballe“ su išcentrine granulių sklaida. Nors važiuojant per lauką granulės nesiseparavo, tačiau – išsibarstymas buvo netolygus. Arčiausiai tręštuvo išbyrėjo smulkioji frakcija, žymiai toliau – stambioji frakcija. Dėl šios priežasties dirvožemis buvo kalkintas netolygiai ir buvo „margas“ rūgštumo atžvilgiu – derlius buvo mažesnis nei tikėtasi.



 VIDEONAUJIENOS

Kalkinimas: į grumtynes su rūgščiu dirvožemiu
Jaunasis ūkininkas: „Nėra nė dienos, kad negalvotume apie dirvą“

NAUJIENŲ PRENUMERATA
* Privatumo sąlygos


GEBA_1

4

projekto


© VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, 2010–2019 m.
Šioje interneto svetainėje pateiktą tekstinę ir grafinę informaciją, videomedžiagą naudoti kituose kūriniuose, kopijuoti, platinti ir atgaminti be išankstinio
VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos leidimo griežtai draudžiama.
Naudojimo taisyklės
* Privatumo sąlygos